ESTT PATEIKĖ IŠAIŠKINIMUS, SUSIJUSIUS SU NOTARŲ VEIKLA
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) šiandien paskelbė sprendimą, kuriame pateikė išaiškinimus, susijusius su notarų veikla ir Konkurencijos tarybos priimtu sprendimu.
Į ESTT 2021 m. vasarį kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėdamas bylą dėl Konkurencijos tarybos nustatyto Lietuvos notarų rūmų bei jų prezidiumo narių sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo.
LVAT paprašė ESTT priimti prejudicinį sprendimą ir pateikti išaiškinimą keliais klausimais, tarp kurių – ar notarai yra įmonės (ūkio subjektai) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnio prasme. Teismas nagrinėjo bylą dėl Konkurencijos tarybos 2018 m. balandį priimto sprendimo, kuriuo institucija pripažino, kad Lietuvos notarų rūmai ir aštuoni prezidiumo nariai sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą ir pažeidė Konkurencijos įstatymą bei SESV.
ESTT pateiktame išaiškinime konstatuojama, kad pagal SESV 101 straipsnį notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kai jie tvirtina hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlieka vykdomuosius įrašus, notarinius veiksmus, rengia sandorių projektus, teikia konsultacijas, technines paslaugas ir tvirtina mainų sutartis, jei ši veikla nesusijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu, – ir, Teismo vertinimu, neatrodo, jog minėtas veiklas būtų galima priskirti prie viešosios valdžios įgaliojimų vykdymo.
ESTT pasisakė ir dėl klausimo, ar Lietuvos notarų rūmų sprendimai, susiję su atlyginimo dydžio apskaičiavimu, gali būti laikomi įmonių asociacijų sprendimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios profesinės organizacijos, kaip notarų rūmai, priimtos taisyklės, kuriomis suvienodinama atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarka, yra prilyginamos įmonių asociacijos sprendimams. Be to, kaip nurodė ESTT, sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti imamo atlyginimo dydį, pagal SESV yra draudžiami konkurencijos ribojimai.
Konkurencijos taryba taip pat laikosi nuomonės, kad notarai yra ūkio subjektai ir gali konkuruoti kainomis, tačiau notarų galimybė pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius ir vartotojams pasiūlyti palankesnius įkainius buvo apribota, nes Lietuvos notarų rūmai ir jų valdymo organui priklausantys aštuoni notarai priėmė nutarimus, kuriais nustatė notarų atlyginimo dydžius bei jų apskaičiavimo tvarką.
ESTT pateikė išaiškinimą ir dar vienu klausimu – ar Konkurencijos taryba galėjo skirti baudas ne tik Lietuvos notarų rūmams, bet ir prezidiumui priklausantiems notarams. Teismas konstatavo, jog SESV draudžia, kad „nacionalinė konkurencijos institucija už įmonių asociacijos padarytą šios nuostatos pažeidimą skirtų individualias baudas įmonėms, šios asociacijos valdymo organo narėms, jeigu šios įmonės nėra šio pažeidimo bendravykdės“.
Galutinį sprendimą, ar Konkurencijos taryba pagrįstai už konkurenciją ribojantį susitarimą skyrė baudas Lietuvos notarų rūmams ir prezidiumo nariams, priims LVAT, kuris, gavęs prejudicinį ESTT sprendimą, tęs atnaujintos bylos nagrinėjimą.
