Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

EUROPOS KOMISIJA KVIEČIA TIEKĖJUS DALYVAUTI APKLAUSOJE DĖL NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKOS

MicrosoftTeams-image (12).png

Žemės ūkio ir maisto bei gėrimų produktų tiekėjai kviečiami užpildyti Europos Komisijos parengtą klausimyną dėl nesąžiningos prekybos praktikos.

2019 m. balandį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Šioje direktyvoje nustatytas draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos pirkėjų ir tiekėjų vienų kitiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, atvejų sąrašas ir minimalios tų draudimų laikymosi užtikrinimo taisyklės. Direktyvos tikslas – neleisti didelėms įmonėms išnaudoti mažųjų ir vidutinių tiekėjų, pasinaudojant mažesne jų derybine galia, ir kad tokios praktikos padarinių nepajustų gamintojai.

Siekdama įvertinti priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi pagal šią direktyvą, veiksmingumą, Europos Komisija visose ES šalyse atlieka apklausą ir kviečia joje dalyvauti įmones, tiekiančias žemės ūkio, maisto ir gėrimų produktus.

Klausimynui užpildyti prireiks 10 min., jį rasite čia. Apklausa vyks iki 2022 m. sausio mėn. 31 d., vėliau bus paskelbti apibendrinti anoniminiai rezultatai.

Direktyvos nuostatos Lietuvoje perkeltos į du pagrindinius teisės aktus – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą (NPPDĮ) ir į Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą (MPĮNVDĮ).

NPPDĮ siekiama apsaugoti žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjus nuo šių produktų pirkėjų, taikančių ar siekiančių taikyti tiekėjų atžvilgiu draudžiamus nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus. Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus didelę rinkos galią turinčias mažmenines prekybos įmones („Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“/ „Rivona“, „Palink“, „Rimi Lietuva“), atliks Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

MPĮNVDĮ papildytas draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų sąrašu, pakeista tiekėjų pardavimo pajamų riba ir kt. Šio įstatymo, reglamentuojančio sąžiningai prekybos praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriuos galėtų atlikti 5 didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės tiekėjų atžvilgiu, priežiūrą ir toliau vykdys Konkurencijos taryba.

Konkurencijos taryba jau skelbė, kad nuo lapkričio 1 d. perkėlus direktyvos nuostatas ir įsigaliojus MPĮNVDĮ pataisoms, dar daugiau maisto prekių bei gėrimų tiekėjų galės ginti savo interesus, jeigu patirs galimai nesąžiningus 5 didžiųjų prekybos tinklų veiksmus. Konkurencijos taryba pateikė pagrindinius įstatyme numatytus kriterijus vertinant, ar asmuo bus laikomas tiekėju ir jo interesų apsauga bus užtikrinama pagal MPĮNVDĮ.