BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

ĮSIGALIOJO MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMAI

2019 07 01

Liepos 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) pataisos, praplečiančios šiame teisės akte numatyto nesąžiningų veiksmų draudimo, taikomo didiesiems prekybininkams, sąrašą ir suteikiančios daugiau įgaliojimų Konkurencijos tarybai.

Vadovaujantis MPĮNVDĮ pakeitimais, mažmeninės prekybos įmonės nebegalės reikalauti tiekėjų suteikti komercines nuolaidas ar bet kokį kitą atlyginimą, jeigu dėl to iš anksto nebuvo susitarta raštu, taip pat – taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams, kurie kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą dėl nesąžiningų prekybos įmonės veiksmų. Jeigu prekybininkas taikys tam tikras priemones, kilus ginčui jis turės įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl to, kad kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą.

MPĮNVDĮ pataisos sudaro geresnes galimybes apsaugoti į Konkurencijos tarybą besikreipiančių tiekėjų tapatybės slaptumą, numato platesnius Konkurencijos tarybos įgaliojimus atliekant pažeidimų tyrimus ir renkant įrodymus bei ilgesnį maksimalų (iki 18 mėnesių) pažeidimo tyrimo terminą.

Minėtas įstatymas papildytas siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją prekybos sektoriuje ir efektyviai riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką. Siūlymus papildyti MPĮNVDĮ Konkurencijos taryba pateikė prieš metus, kai parengė šio įstatymo stebėseną.

Primename, kad minėtu įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei tiekėjų interesų pusiausvyrą. Penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžiama reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas ir kt.

Konkurencijos taryba ragina tiekėjus kreiptis į instituciją ir teikti informaciją apie įtariamus įstatymo pažeidimus. Maistą ir gėrimus tiekiančios bendrovės ir jas vienijančios organizacijos taip pat gali kreiptis el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt arba telefonu +370 5 262 4788 ir susitarti dėl galimybės organizuoti individualius informacinius seminarus. MPĮNVDĮ nuostatos maisto prekių ir gėrimų tiekėjams užtikrina jų identifikacinių duomenų apsaugą, tad konfidencialumas yra garantuojamas ir seminarų dalyviams.

Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka du tyrimus dėl galimo MPĮNVDĮ pažeidimo.

Atnaujinta: 2019 07 01