BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

ĮVEDUS ATLYGIO SISTEMĄ, AKTYVIAU DALIJAMASI INFORMACIJA APIE GALIMUS KARTELIUS

2020 01 08

Prieš pusę metų Konkurencijos taryba tapo ketvirtąja institucija Europos Sąjungoje, galinčia išmokėti finansinį atlygį pranešėjams, suteikusiems informacijos, kuria remdamasi institucija galėtų nustatyti konkurenciją ribojančius susitarimus. Kitų šalių patirtis liudija, kad piniginės išmokos sistema yra svarbi papildoma priemonė kovojant su draudžiamais įmonių susitarimais.

Nuo 2019 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pataisos, numatančios atlygio pranešėjams mokėjimo tvarką, Konkurencijos taryba konsultavo kelias dešimtis fizinių asmenų, besidominčių, kokia informacija būtų laikoma pagrįstais įrodymais apie galimą kartelinį susitarimą. Kai kurie gauti duomenys paskatino institucijos ekspertus detaliau paanalizuoti situaciją tam tikruose sektoriuose.

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovė Irma Urmonaitė sakė, kad Lietuvoje pasitvirtino kitose ES šalyse užfiksuota tendencija, jog pirmaisiais metais po finansinio atlygio pranešėjams tvarkos patvirtinimo ekspertams tenka teikti daug konsultacijų, ir tik nedidelė fizinių asmenų perduodamos informacijos dalis tampa pagrindu pradėti tyrimą.

Pranešėjų suteikiama informacija gali leisti mums pradėti tyrimus ir reikšmingai prisidėti prie kartelių nustatymo bei prevencijos. Nors pranešėjų pateikiami duomenys ne visuomet gali būti panaudojami tyrimui pradėti, fiziniai asmenys atkreipia mūsų dėmesį į potencialius kartelio atvejus, kuriuos Konkurencijos taryba gali analizuoti savo iniciatyva. Tikimės, kad įteisintas finansinis atlygis ir toliau skatins fizinius asmenis būti aktyvius ir kreiptis į mus tiek kilus klausimų, tiek turint informacijos apie galimą kartelinį susitarimą, o verslo įmones atgrasys nuo vienų pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų.

 Irma Urmonaitė, Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovė

Konkurencijos įstatyme numatyta, kad vienkartinė išmoka už įrodymus sudaro 1 proc. nuo pažeidėjams paskirtų baudų, bet ne mažiau kaip 1000 eurų ir ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Finansinis atlygis skiriamas asmenims, kurių suteiktos informacijos pagrindu Konkurencijos taryba atliktų tyrimą ir, nustačiusi įstatymo pažeidimą, skirtų baudą.

Tokio pat dydžio premija yra numatyta ir Slovakijoje. Jungtinėje Karalystė išmoka negali viršyti 100 tūkst. svarų sterlingų, o Vengrijoje – 165 tūkst. eurų. Institucijos, turinčios galimybę išmokėti finansinį atlygį, per metus gauna 20–25 pranešimus apie galimus kartelius, dalies jų pagrindu pradeda tyrimus ir nustato pažeidimus.

Vengrijos konkurencijos institucija, taikanti šią tvarką nuo 2010 m., pastebi, kad ne visa gauta informacija būna pakankamai išsami, tačiau kai kurių pranešimų pagrindu buvo pradėti tyrimai – 4 atvejais buvo išaiškinti karteliai ir pažeidėjams skirtos baudos, o pranešėjams – išmokėtos premijos.

Primename, kad fiziniai asmenys draudžiamo konkurenciją ribojančio susitarimo įrodymus gali pateikti Konkurencijos tarybos puslapyje www.kt.gov.lt, el. paštu praneskmums@kt.gov.lt, paštu (Jogailos g. 14, Vilnius), atvykę į Konkurencijos tarybą arba telefonais: 85 212 4225; 85 212 6641. Su institucijos ekspertais galima pasikonsultuoti dėl tvarkos taikymo dar prieš pateikiant turimą informaciją. Pareiškėjų tapatybė, jų prašymu, nėra atskleidžiama procedūros dalyviams, įskaitant ir ūkio subjektus, kurie įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą.

Įmonėms, dalyvavusioms sudarant kartelius, gresia baudos iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o įmonių vadovams, prisidėjusiems prie tokio susitarimo sudarymo, – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas ir bauda iki 14 480 eurų.

Atnaujinta: 2020 01 08