ĮVERTINTI UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ VEIKSMAI ALAUS PLATINIMO RINKOJE

Konkurencijos taryba posėdyje apsvarstė tyrimo išvadas dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui ir nutarė tyrimą nutraukti. Taryba konstatavo, kad tyrimo metu įrodymų, patvirtinančių galimus UAB „Švyturys-Utenos alus“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmus alaus platinimo per mažmeninės prekybos įmones rinkoje nebuvo nustatyta. Taip pat nenustatyta, kad nagrinėti UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai alaus platinimo per viešojo maitinimo įmones rinkoje padarė esminės žalos įstatymu saugomiems interesams. Kadangi bendrovė įsipareigojo nereikalauti iš viešojo maitinimo įmonių-paslaugų teikėjų kai kuriose sutartyse nustatytų prievolių vykdymo, t.y. geranoriškai nutraukė veiksmus, kurie galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, tai irgi turėjo įtakos priimant nutarimą. Bendrovė taip pat įsipareigojo pakeisti sutarčių nuostatas, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, ir ateityje nenustatyti prievolių viešojo maitinimo įmonėms, t.y. neatlikti veiksmų, kurie galėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Tyrimas dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui buvo atliktas gavus AB „Kalnapilio-Tauro grupė“, AB „Ragutis“, AB „Gubernija“ ir UAB „Norfos mažmena“ skundą, kuriame jos nurodė, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“, užimdama dominuojančią padėtį alaus rinkoje, sutartyse dėl bendrovės produktų reklamos su barais, kavinėmis, restoranais nustato nesąžiningas pirkimo sąlygas, primeta papildomus įsipareigojimus, kurie pagal komercinį pobūdį ir paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Remiantis minėtomis sutartimis barams, kavinėms, restoranams už reklamos paslaugas mokamas atlyginimas priklauso nuo parduoto alaus kiekio. Tokiu būdu sukuriama lojalumo sistema, kuri, alaus daryklų nuomone, trukdo kitiems aludariams patekti į rinką. Taip pat alaus daryklos nurodė, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos plotai prekybos tinkluose užima daugiau kaip 50 procentų prekybai alumi skirto ploto, o UAB „Norfos mažmena“ teigimu, bendrovė, piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi alaus rinkoje, bando primesti nesąžiningas kainas bei panašaus pobūdžio sutartyse taiko nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems platintojams. Tačiau tyrimo metu įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų nurodytus galimus UAB „Švyturys-Utenos alus“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktus alaus platinimo per mažmeninės prekybos įmones rinkoje nebuvo nustatyta, tokių įrodymų nepateikė ir patys pareiškėjai. Be to, UAB „Norfos mažmena“ Konkurencijos tarybai pranešė, kad neturi pretenzijų dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų, susijusių su prašyme nurodytomis aplinkybėmis, ir paprašė tyrimą nutraukti. Nežiūrint į tai, toliau buvo nagrinėjami UAB „Švyturys-Utenos alus“ padėtis bei veiksmai alaus platinimo per viešojo maitinimo įmones rinkoje. Vartotojų požiūriu šiose įmonėse parduodamas alus gali būti atskiriamas nuo alaus, parduodamo per mažmeninės prekybos įmones dėl to, jog alaus pardavimas per įmones, kurių patalpos skirtos alui pirkti ir vartoti, apima ne tik paties alaus pardavimą, bet yra neatsiejamai susijęs su kitų paslaugų suteikimu, t.y. vartotojas perka ne tik alų, bet kartu ir su tuo susijusį laisvalaikio paslaugų kompleksą. Tuo tarpu parduotuvėse vartotojas perka alų tik kaip paprastą prekę. Be to, šiose įmonėse parduodamo alaus kainos įprastai yra aukštesnės nei parduodamo parduotuvėse. Dėl to tyrimo metu nagrinėta prekės rinka apibrėžta kaip alaus platinimo per viešojo maitinimo įmones rinka. Geografinė rinka yra nacionalinė, nes absoliuti dauguma sutarčių dėl alaus tiekimo į viešojo maitinimo įmones sudaromos nacionaliniu lygmeniu.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ su viešojo maitinimo įmonėmis pradėjo sudarinėti pardavimo skatinimo bei reklamos paslaugų sutartis, kuriose numatė atsiskaitymo sistemą už viešojo maitinimo įmonės suteiktas pardavimo skatinimo ar reklamos paslaugas. Viešojo maitinimo įmonei, sudariusiai tokias sutartis, atlyginimas už šias paslaugas skaičiuojamas atsižvelgus į iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ nupirkto pilstomo alaus kiekį, nepriklausomai nuo faktiškai atliktų pardavimo skatinimo ar reklamos paslaugų kiekio bendrovės naudai. Yra pagrindo minėtą atlyginimą už pardavimo skatinimo ar reklamos paslaugas vertinti kaip nuolaidų sistemą. Nuolaidos dydis vienam pilstomo alaus litrui priklauso nuo to, kiek pilstomo alaus viešojo maitinimo įmonė nuperka iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ per mėnesį. Tačiau realus šių nuolaidų dydis priklauso ne tik nuo nupirkto alaus kiekio, bet ir nuo nupirkto kiekio santykio su įmonei duotu avansu. Įmonė, pardavusi daugiau alaus, tačiau neišnaudojusi jai sumokėto avanso, gali gauti mažesnę nuolaidą vienam litrui alaus nei įmonė, kuri pardavė mažiau alaus, bet išnaudojo jai sumokėtą avansą. Naudojant tokią nuolaidų sistemą, įmonės yra skatinamos nupirkti iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ tiek alaus, kad išnaudotų joms suteiktą avansą ir gautų maksimalią nuolaidą.

UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. pabaigoje su viešojo maitinimo įmonėmis pradėjo sudarinėti pardavimo skatinimo bei reklamos paslaugų sutartis, kuriose numatytas viešojo maitinimo įmonės įsipareigojimas raštu suderinti su reklamos pirkėju - UAB „Švyturys-Utenos alus“, konkuruojančių įmonių reklamą bei informacijos pateikimo būdus ir vietas. Remiantis šių sutarčių nuostatomis, jeigu viešojo maitinimo įmonė tokią sutartį nutraukia anksčiau laiko, tai per 10 dienų esant reikalavimui reklamos pirkėjui privalo grąžinti dvigubą pinigų sumą, kuri buvo sumokėta avansu už reklamos paslaugas už neįvykdytą reklamos paslaugų laikotarpį. Tikėtina, kad reklamos paslaugų sutartyse su viešojo maitinimo įmonėmis numatytas įpareigojimas raštu suderinti su reklamos pirkėju konkuruojančių įmonių reklamą bei informacijos pateikimo būdus ir vietas, galėtų riboti konkuruojančių įmonių reklamą bei kitos informacijos pateikimą.

UAB „Švyturys-Utenos alus“ tyrimo metu informavo, jog aukščiau minėtų pardavimo skatinimo bei reklamos paslaugų sutarčių nuostatų niekada neįgyvendino praktikoje. Tyrimo metu buvo kreiptasi į dalį viešojo maitinimo įmonių, su kuriomis UAB „Švyturys-Utenos alus“ yra sudariusi šias pardavimo skatinimo ar reklamos paslaugų sutartis, kurių buvo paprašyta nurodyti, ar prieš pradėdamos reklamuoti kitų alaus tiekėjų produkciją, derino tokios reklamos pateikimo būdus ir vietas su UAB „Švyturys-Utenos alus“. Taip pat aiškintasi, ar bendrovė reikalavo laikytis tokio įsipareigojimo, ar taikė bei grasino taikyti sutartyje numatytą baudą už neišnaudotą avansą. Visos viešojo maitinimo įmonės į šiuos klausimus atsakė neigiamai.

Konkurencijos sąlygų alaus rinkoje analizė parodė, kad šioje rinkoje konkurencija yra intensyvi. Lietuvoje alų gamina 4 stambios (ne mažiau 2 mln. dekalitrų (dal.) alaus per metus) alaus daryklos, 8 vidutinės (ne mažiau 100 tūkst. dal.), 11 mažų (nuo 10 iki 100 tūkst. dal.) ir 60 smulkių (iki 10 tūkst. dal.) alaus daryklų. 2003 m. Lietuvos rinkai buvo patiekta 26,13 mln. dal. alaus, iš jų 25,65 mln. dal. arba 98,2 proc. patiekė Lietuvos gamintojai ir 0,48 mln. dal. buvo importuota. Palyginus su 2002 m. alaus pardavimai Lietuvos rinkai sumažėjo 1,73 mln. dal. arba 6,2 proc., o dviejų didžiausių alaus gamintojų - UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pardavimai sumažėjo atitinkamai 1,07 ir 1,66 mln. dal. AB „Gubernija“ ir AB „Ragutis“ šie pardavimai padidėjo atitinkamai 0,14 ir 0,23 mln. dal. Kiti alaus gamintojai alaus pardavimus 2003 m. padidino 0,4 mln. dal. 2003 m. gamintojų alaus pardavimo kainos buvo keičiamos (mažinamos/didinamos) nežymiai, populiariausių alaus rūšių kainos nebuvo keistos arba pakeistos (sumažintos/padidintos) 1-2 kartus, dažniausiai jos keitėsi į 1 ir 2 ltr. PET butelius išpilstytam alui. Viešojo maitinimo sektoriuje, kuriame buvo nagrinėjami UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai, šios bendrovės rinkos dalis 2002 m. sudarė 41,1 proc., o 2003 m. bendrovės rinkos dalis sumažėjo ir nesiekė 40 proc. AB „Ragutis“ rinkos dalis sumažėjo 0,3 punkto (nuo 6,1 proc. 2002 m. iki 5,8 proc. 2003 m.). AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Gubernija“ rinkos dalys išaugo atitinkamai nuo 15,8 iki 18,1 proc. ir nuo 3,6 iki 5,9 proc.