JUNGTINĖ VEIKLA TURI SKATINTI, O NE RIBOTI KONKURENCIJĄ

Konkurencijos tarybos kartu su advokatų kontora „Sorainen“ surengtoje tarptautinėje konferencijoje „(Ne)Teisėta konkurencija viešuosiuose pirkimuose“ ypač daug dėmesio skirta įmonių jungtinei veiklai.

Konkurencijos tarybos 2017 m. rezultatus apžvelgęs institucijos pirmininkas Šarūnas Keserauskas išskyrė svarbiausius sprendimus bei veiklos kryptis: pastangas vertinant kompensuojamųjų vaistų sektorių reglamentuojančius teisės aktus, nustatytą konkurenciją ribojantį susitarimą statybų bendrovių sudarytos jungtinės veiklos pagrindu, taip pat – mažmeninės prekybos tinklus valdančių bendrovių „Rimi Lietuva“ ir „Palink“ koncentracijos nagrinėjimą.

Jis akcentavo, kad institucija priima tiek verslui, tiek vartotojams reikšmingus sprendimus, tad ir toliau daug dėmesio bus skiriama ne tik tyrimams, bet ir švietimui konkurencijos kultūros srityje, kad atskiros visuomenės grupės daugiau išgirstų apie Konkurencijos tarybos darbo specifiką ir atnešamą naudą vartotojams.

Po vieno iš svarbiausių 2017 m. tyrimų, kai statybų bendrovės, sudariusios konkurenciją ribojančias  jungtinės veiklos sutartis, buvo nubaustos už draudžiamą susitarimą, Konkurencijos taryba sulaukė nemažai klausimų iš verslo įmonių dėl galimybių bendradarbiauti jungtinės veiklos pagrindu.

Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje, skaičiusi konferencijoje pranešimą, akcentavo, jog jungtinė veikla pirmiausia turėtų padėti viešuosiuose pirkimuose sulaukti daugiau konkurencingų pasiūlymų, o ne tapti įrankiu riboti konkurenciją.

Jungtinė veikla savaime nėra draudžiamas susitarimas, tačiau kiekviena įmonė, prieš pradėdama ieškoti jungtinės veiklos partnerio, turėtų sąžiningai atsakyti į klausimą, ar negali viešajame pirkime dalyvauti savarankiškai.

Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje

D. Lurje priminė, kad jungtinė veikla yra galima, jeigu tiekėjas objektyviai nėra pajėgus viešajame pirkime pateikti pasiūlymo vienas, jeigu jėgas ketina suvienyti tiekėjai, kurie nėra konkurentai, taip pat – jeigu tiekėjai yra vienos įmonių grupės nariai. Savarankiškais pasiūlymais galinčios konkuruoti įmonės bendrą dalyvavimą pirkime galėtų pateisinti nebent, jeigu tokio bendradarbiavimo nauda vartotojams nusvertų jo antikonkurencines pasekmes. Įmonės, norėdamos pasinaudoti tokia išimtimi, turi turėti aiškius ekonominius susitarimo naudos vartotojams įrodymus. Kriterijus, pagal kuriuos vertinama išimties taikymo galimybė, detalizuoja Konkurencijos įstatymas.

„Patartume verslui įsivertinti savo galimybes dalyvauti pirkime savarankiškai prieš kreipiantis į galimą partnerį ir tai daryti dėl kiekvieno pirkimo, o ne sistemingai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos pagrindu“, – sakė Konkurencijos tarybos narė ir pridūrė, kad jungtinė veikla – ypač palanki priemonė mažoms įmonėms kooperuotis ir pateikti pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose.

Bendrovėms, galinčioms sudaryti jungtinės veiklos sutartis, taip pat patariama atkreipti dėmesį į draudžiamų informacijos mainų riziką. Anot D. Lurje, verslui rekomenduojama apriboti informacijos, pateikiamos verslo partneriui, apimtį bei prieigą ir šalims bendradarbiauti tik tiek, kiek tai susiję su teikiamu bendru pasiūlymu. Bendrovės turėtų žinoti, kad, siekiant vengti konkurencijos ribojimo rizikos, draudžiama aptarti ateities planus ir atskleisti kitą jautrią su konkrečiu pirkimu nesusijusią informaciją.

Panašią patirtį vertinant jungtinę veiklą konferencijoje pristatė ir konkurencijos ekspertai iš Danijos, Švedijos bei Norvegijos.