KAI DARBDAVIAI NEKONKURUOJA, ŽALĄ PATIRIA IR DARBUOTOJAI, IR VARTOTOJAI
Kokią naudą teikia atvira, konkurencinga darbo rinka ir kodėl darbdaviai neturi tarpusavyje tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų? Atsakymai į šiuos bei kitus klausimus pateikiami Konkurencijos tarybos parengtoje atmintinėje, kurią institucija išsiuntė svarbiausioms darbdavius ir darbuotojus vienijančioms organizacijoms.
Įmonės turi sąžiningai konkuruoti ne tik parduodamos ar įsigydamos įvairias prekes bei teikdamos paslaugas, bet ir siekdamos pritraukti ar išsaugoti darbuotojus. Darbdavių susitarimai nekonkuruoti dėl darbuotojų darbo sąlygų, pavyzdžiui, nesamdyti konkuruojančių įmonių personalo, susitarti nedidinti atlyginimų ar neteikti kitų naudų, kaip rašoma atmintinėje, gali reikšmingai apriboti konkurenciją.
Tokie susitarimai pirmiausia neigiamai paveikia dirbančiuosius: pablogėja jų galimybės iš darbdavių išsiderėti didesnius atlyginimus ir kitas palankesnes darbo sąlygas, sumenksta samdomų žmonių galimybės rasti jų interesus bei gebėjimus atitinkančią darbo vietą.
Įmonėms draudžiama riboti tarpusavio konkurenciją darbo rinkoje, net jei taip siekiama sumažinti veiklos kaštus, kas gali būti aktualu Lietuvos ekonomikai patiriant recesiją. Nors įmonių susitarimas dėl, pavyzdžiui, darbuotojams nedidinamo darbo užmokesčio gali sumažinti kaštus trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui tokio susitarimo dalyvės negalės didinti gamybos ir plėtoti inovacijų, reikalingų įsitvirtinti naujose rinkose ar įgyvendinti plėtros planus rinkoje, kurioje jau veikia. Taigi, ir vartotojai gali prarasti galimybę įsigyti inovatyvesnės bei geresnės kokybės šių įmonių produkcijos.
„Konkurencinga darbo rinka, kurioje darbdaviai varžosi dėl darbuotojų, siūlydami jiems kuo patrauklesnes darbo sąlygas, užtikrina darbuotojų mobilumą, didina jų derybinę galią, galimybes gauti geresnius atlyginimus, skatina darbdavių investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Nuo to, kaip darbdaviai geba pritraukti kvalifikuotus darbuotojus ir juos išlaikyti, priklauso ir įmonių padėtis rinkoje, siūlomų prekių ir paslaugų spektras, kokybė, kaina, diegiamos inovacijos ir jų apimtys“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė.
Atmintinėje taip pat pateikti konkurenciją ribojančių susitarimų darbo rinkose pavyzdžiai, paaiškinama, kaip jų išvengti, ką darbdaviui daryti, jeigu jį bandoma įtraukti į neleistinus susitarimus dėl darbuotojų, bei ką daryti tapus draudžiamo susitarimo dalyviu ar sužinojus apie tokį susitarimą.
Dokumente priminta, kad susitarimus sudariusiems darbdaviams gresia baudos iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų, o įmonių vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė – apribojama teisė iki penkerių metų eiti vadovaujančias pareigas bei papildomai skiriama bauda iki 14 481 Eur.
Konkurencijos ribojimai darbo rinkoje yra vienas Konkurencijos tarybos sektorinių prioritetų. Institucija 2021 m. skyrė baudas Lietuvos krepšinio lygai ir 10-iai klubų, kurie sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kai, nutraukus 2019–2020 m. čempionatą dėl COVID-19 pandemijos, nusprendė nemokėti krepšininkams atlyginimų už likusią sezono dalį. Dar vieną pažeidimą Konkurencijos taryba nustatė 2022 m. – nekilnojamojo turto agentūros ir jas vienijanti asociacija pripažintos pažeidusios Konkurencijos įstatymą, nes susitarė nevilioti viena kitos brokerių ir klientų. Abu minėti nutarimai yra apskųsti teismui.
Konkurencijos ribojimų darbo rinkoje gali būti ir daugiau, tad Konkurencijos taryba deda pastangas juos nustatyti arba prevenciškai užkirsti jiems kelią šviesdama verslo atstovus apie Konkurencijos įstatyme numatytus draudimus.
