KAS RIBOJA KONKURENCIJĄ RINKODAROS PASLAUGŲ RINKOJE?

Šių metų rugpjūčio 5 d. interneto portalas DELFI paskelbė straipsnį „KOMAA: Konkurencijos tarybos sprendimas dėl TVOU konkurso tapo pasityčiojimu iš konkurencijos“ (toliau – Straipsnis). Nagrinėdamas Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) organizuoto rinkodaros paslaugų pirkimo konkurso problemas, Straipsnis mini 2009 m. birželio 4 d. Konkurencijos tarybos nutarimą[1] (toliau – Nutarimas), kuriuo Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (toliau – KOMAA) bei atskiri jos nariai buvo pripažinti sudarę kartelį – ypatingai žalingą konkurencijai susitarimą – ir šiems subjektams paskirtos piniginės baudos. Anot cituojamo KOMAA atstovo, „[...] toks Konkurencijos tarybos [...] sprendimas sukūrė rimtus apribojimus konkurencijai turėsiančius dar rimtesnes pasekmes.“ Taigi, iš straipsnio galima nedviprasmiškai suprasti, jog Konkurencijos taryba kaltinama tuo, kad, atskleidusi kartelį bei nubaudusi jo narius, ji apribojo konkurenciją TVOU organizuotame rinkodaros paslaugų pirkimo konkurse.

Nepriklausomai nuo konkretaus konkurso aplinkybių ir sąlygų, tokie kaltinimai gali sukelti abejonių dėl Konkurencijos tarybos veiklos tikslų bei pasekmių. Šiais paaiškinimais Konkurencijos taryba siekia išsklaidyti galimas abejones.

Konkurencijos tarybos veiklos tikslas – saugoti veiksmingą konkurenciją, užtikrinančią naudą vartotojams. Karteliniai susitarimai yra ypatingai žalingi konkurenciją ribojantys veiksmai, todėl jų išaiškinimas yra vienas iš Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų.

Atsižvelgdamas į tai bei komentuodamas Straipsnyje cituojamus teiginius, Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vedėjas, sakė:

„Konkurenciją reikšmingai apribojo būtent KOMAA ir jos narių sudaryti bei Konkurencijos tarybos išaiškinti karteliniai susitarimai, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino,[2] kad Konkurencijos tarybos Nutarimo išvados buvo pagrįstos ir teisėtos. Teigti, jog Konkurencijos taryba netinkamai įgyvendino savo pareigą saugoti veiksmingą konkurenciją, nėra jokio pagrindo.“

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, perkančiosios organizacijos, rengiančios viešuosius pirkimus, gali nustatyti, jog pirkime negali dalyvauti ūkio subjektai, kuriems Konkurencijos tarybos sprendimu buvo paskirtos ekonominės sankcijos už konkurenciją ribojančius susitarimus ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo praėjo mažiau nei treji metai.

Elonas Šatas:

„Pati perkančioji organizacija renkasi, ar įtraukti tokią nuostatą į konkurso sąlygas, taigi Konkurencijos tarybos Nutarimas savaime netrukdo už kartelinius susitarimus nubaustoms reklamos agentūroms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Beje, galimybė tam tikram laikui iš viešųjų pirkimų konkursų pašalinti konkurencijos įstatymų pažeidėjus egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Tokios sankcijos tikslas – atgrasyti ūkio subjektus nuo konkurenciją ribojančių veikmsų. Konkurencijos taryba yra ne kartą išreiškusi pritarimą šiai priemonei, tačiau tokia priemonė turėtų būti taikoma nepamirštant ir nepaneigiant pagrindinio viešųjų pirkimų konkursų tikslo – veiksmingos konkurencijos užtikrinimo. Patys viešųjų pirkimų organizatoriai turėtų įvertinti, ar konkrečiu atveju, atsižvelgus į rinkos ypatumus, būtų tikslinga pasinaudoti pašalinimo galimybe.“

Apibendrinant, pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymą pažeidusių ūkio subjektų pašalinimo iš viešųjų pirkimų konkursų galimybė jokiu būdu neturi būti naudojama kaip priemonė kvestionuoti Konkurencijos tarybos įgalinimus tirti įtariamus pažeidimus, o juos išaiškinus – skirti pažeidėjams sankcijas. Konkurencijos taryba ir toliau laikys prieš kartelinius susitarimus nukreiptą veiklą vienu svarbiausių savo prioritetų.

---