KELEIVIŲ VEŽIMO RINKA: KODĖL PRIVATŪS VEŽĖJAI ČIA NEPAGEIDAUJAMI?
Beveik kiekviena Lietuvos savivaldybė, tvarkydamasi savo ūkyje, sprendžia klausimą: kaip organizuoti keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą savivaldybės gyventojams? Daugelis, net nedvejodamos dėl savo sprendimo teisėtumo, šias paslaugas paveda teikti savivaldybių valdomoms įmonėms. Savivaldybės įsitikinusios, kad tik jos turi teisę nuspręsti, kas teiks keleivių vežimo paslaugas jų administruojamose teritorijose.
Įsitikinimą dėl išimtinių teisių veikti rinkoje suteikimo savivaldybės grindžia savos įmonės nauda: išlaikomos darbo vietos, mokami mokesčiai į savivaldybės biudžetą, skaidriai (ne vokeliuose) mokami atlyginimai. Be to, su sava įmone paprasčiau susitarti dėl, pavyzdžiui, savivaldybės skolos už transporto išlaidų kompensacijas mokėjimo atidėjimo. Neramu tik dėl privačių įmonių keliamų reikalavimų skelbti konkursą vežėjui parinkti. Pats konkursas – ne bėda. Tačiau, ką reiks daryti, jeigu net ir pelno siekiantys (tai savivaldybės vis dar smerkia) konkurso dalyviai pasiūlys pigiau nei savivaldybės įmonė? Dėl to, savivaldybės visomis išgalėmis priešinasi Konkurencijos įstatymo taikymui savivaldybių teritorijose.
Per pastaruosius porą metų suteiktos privilegijos veikti rinkoje savivaldybių valdomoms įmonėms – vežti keleivius miesto ar rajono teritorijose – Konkurencijos tarybos akiratin pateko net penkis kartus. Du iš jų: Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybių sprendimus, privilegijuojančius savas įmones, Konkurencijos taryba jau pasmerkė – vyksta teisminiai ginčai. Dėl kitų dviejų: Švenčionių rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių vyksta tyrimai.
Vilniaus miesto savivaldybė be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros yra suteikusi išimtinę teisę vežti keleivius Vilniaus mieste tik UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Savivaldybė deklaruoja neginčijamą teisę spręsti, kas teiks keleivių vežimo paslaugas jos teritorijoje. Privatūs vežėjai čia nėra pageidaujami. Savivaldybė įsitikinusi, kad šeimininkaujant viešojo transporto paslaugų rinkoje jai nėra taikomas Konkurencijos įstatymo reikalavimas užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei draudimas teikti privilegijas arba diskriminuoti atskirus ūkio subjektus.
Panašios pozicijos laikosi ir Vilniaus rajono savivaldybė, rūpestingai saugojanti savivaldybei priklausantį „Vilniaus rajono autobusų parką“ nuo privačių vežėjų konkurencijos rajono teritorijoje.
Šiaulių miesto savivaldybė praeitais metais pagarsėjo uždraudusi privačių vežėjų veiklą, nors jie net du dešimtmečius Šiaulių mieste teikė paslaugas gyventojams. Kodėl? Kyla pagrįstų įtarimų, kad privatūs vežėjai „trukdė“ savivaldybės kontroliuojamam „Busturui“.
Įtarimai dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo krenta ir Švenčionių rajono savivaldybei ignoravusiai galimybę parinkti vežėją konkurso būdu.
Klaipėdos miesto savivaldybė – reta išimtis. Jos atstovai, ne tik suvokia konkurencijos naudą savivaldybės gyventojams, bet ir stengiasi užtikrinti konkurencijos teisės reikalavimų laikymąsi organizuojant viešojo transporto paslaugas. Pernai spalį vykusiame konkurencijos teisės įgyvendinimui skirtame renginyje Klaipėdos mero patarėjas visiems purkštaujantiems dėl Konkurencijos įstatymo pasakė: „Patirtis parodė, kad sudarius palankias sąlygas konkurencijai laimi vartotojas, todėl per kelerius metus Klaipėdoje sumažėjo transporto, šildymo, kitų paslaugų kainos.“
Savivaldybes, iškankintas dilemos: kas geriau savos įmonės protegavimas ar konkurencija organizuojant transporto viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, šių metų sausio 15 d. pasiekė gera žinia iš Konstitucinio Teismo.
Teoriškai Konstitucinio Teismo sprendimas išlaisvina visas savivaldybes nuo abejonių, ar jų veiklai yra taikomi konkurencijos teisės reikalavimai. Teismas vertino, ar Kelių transporto kodekso 17-1 straipsnis, kuriame įtvirtinta savivaldybių galimybė neskelbiant konkurso sudaryti viešųjų paslaugų tiekimo sutartį su vežėju keleivinio kelių transporto paslaugoms teikti, atitinka Konstituciją.
Konstitucinis Teismas paaiškino, kad nors savivaldybės ir turi pareigą užtikrinti keleivių vežimą savivaldybės teritorijoje, tačiau jos neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių vežėjų parinkimo būdo. Teismo nuomone, savivaldybė, nuspręsdama dėl transporto paslaugų teikėjo parinkimo būdo, turi atsižvelgti į tai, ar yra kitų ūkio subjektų, norinčių ir galinčių teikti keleivinio kelių transporto viešąsias paslaugas, ir, jei jų esama, užtikrinti, kad jiems būtų sudarytos sąlygos konkuruoti dėl galimybės teikti šias paslaugas.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad savivaldybė gali sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartį tiesiogiai su vežėju:
→ jeigu reikia užtikrinti keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą gyventojams,
→ bet rinkos dalyviai tokios paslaugos neteiktų arba neteiktų jos visa apimtimi, nes jiems tai komerciškai nenaudinga;
→ ir tik jeigu tokiu savivaldybės sprendimu nebūtų teikiamos privilegijos arba diskriminuojami kiti vežėjai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad konkurse dėl transporto paslaugos teikimo gyventojams privatūs ūkio subjektai ir savivaldybių įmonės turi teisę dalyvauti lygiomis sąlygomis.
Taigi, Savivaldybės, organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais, vežėją šioms paslaugoms teikti gali parinkti ne konkurso būdu tik išimtiniu atveju – kai rinka paslaugos neteikia.
Deja, praktika skiriasi nuo teorijos. Savivaldybių asociacija taip pat džiaugiasi šiuo(?) Konstitucinio Teismo sprendimu ir savo interneto svetainėje skelbia: „Savivaldybės gali pačios be konkurso pasirinkti, kas veš keleivius“.
Rūpestingas Lietuvos Respublikos savivaldybės šeimininkas, sužinojęs apie tokį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą, nedelsdamas pultų tvarkytis savo ūkyje – užtikrintų lygias konkurencijos sąlygas keleivių vežimo rinkos dalyviams bei savivaldybės gyventojų gerovę. Ar yra tokių savivaldybių ir jų šeimininkų Lietuvos Respublikoje? Klausimas sudėtingas. Nes panašu, kad Savivaldybių asociacija vienija kitos valstybės savivaldybes, kurioms nėra taikomi nei Lietuvos Respublikos įstatymai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai.
Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja
Atstovė viešiesiems ryšiams