KETURIOMS DRAUDIMO BENDROVĖMS TEKS SUMOKĖTI KONKURENCIJOS TARYBOS SKIRTAS BAUDAS

Konkurencijos taryba gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, pagal kurią lieka nepakeistas Konkurencijos tarybos 2002 m. gruodžio 19 d. nutarimas dėl AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „If draudimas“ veiksmų, kuriais buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, draudžiančio konkurenciją ribojančius susitarimus, įrodytą pažeidimą minėtoms keturioms draudimo bendrovėms buvo skirtos baudos - kiekvienai po 40 tūkst. litų. Šias baudas bendrovės turi sumokėti į valstybės biudžetą, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.

AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“ ir UAB „If draudimas“ apskundus teismui praėjusių metų pabaigoje jų atžvilgiu priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą, pasibaigus teisminiams ginčams tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. kovo 17 d., tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gegužės 30 d. savo sprendimais paliko galioti Konkurencijos tarybos nutarimą.

Konkurencijos tarybos nutarimas buvo motyvuotas tuo, kad minimos draudimo bendrovės tarpusavyje susitarė nuo 2001 m. spalio 1 d. taikyti vieningus reikalavimus automobilių apsaugos sistemoms, draudžiant juos nuo vagystės. Šios įmonės parengė, išplatino ir nuo 2001 m. spalio pradėjo taikyti naują vieningą transporto priemonių draudimo saugos lygių sistemą, kuri sugriežtino reikalavimus apsaugos sistemai, draudžiant transporto priemones nuo vagysčių. Kadangi minimos draudimo bendrovės veikia viename paslaugų teikimo lygmenyje, todėl jų tarpusavio susitarimas buvo įvertintas kaip horizontalus susitarimas, kuris gali apriboti arba visiškai panaikinti tarpusavio konkurenciją atitinkamoje prekės (paslaugos) rinkoje, padidinti prekės (paslaugos) kainas ar pabloginti kitas jos įsigyjimo sąlygas. Tokie tarpusavyje konkuruojančių įmonių susitarimai paprastai yra laikomi konkurencijos teisės normų pažeidimais, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ir pardavimo sąlygas.

Šiuo konkrečiu atveju, dėl kurio Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir priėmė nutarimą, tarpusavyje susitarusios draudimo bendrovės praktiškai eliminavo tarpusavio konkurenciją taikydamos vieną iš draudimo sąlygų - jos susitarė nekonkuruoti nustatant reikalavimus 1 - am saugos lygiui priskiriamų brangių transporto priemonių apsaugos sistemoms draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos. Toks draudimo bendrovių tarpusavio susitarimas galėjo apriboti draudimo paslaugų vartotojų galimybę pasirinkti palankesnes transporto priemonių draudimo nuo vagysčių sąlygas.