KO SVEIKATOS POLITIKOS FORMUOTOJAI GALĖTŲ PASIMOKYTI IŠ KUNIGAIKŠČIO GEDIMINO?
Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą apie tai, kaip skatins konkurenciją kompensuojamų vaistų sektoriuje. Pasak ministerijos, tam pasitarnaus Vyriausybės nutarimu patvirtinta nauja tvarka, sugriežtinanti generinių vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Pagal nutarimą, generinis vaistas galės pakliūti į sąrašą ir bus išrašomas pacientui kaip kompensuojamas vaistas tik tokiu atveju, jei jis bus 50 procentų pigesnis už jau sąraše esantį patentinį vaistą. SAM mano, kad sugriežtėjus tvarkai, pacientai turės didesnį vaistų pasirinkimą, bus taupomos PSDF lėšos.
Ar realu, kad pasitvirtintų tokios Sveikatos apsaugos ministerijos prognozės?
Konkurencijos ekspertai sutaria, kad įėjimo į rinką kliūtys sumažina konkurenciją rinkoje: apsaugo jau veikiančias rinkoje įmonės nuo naujų įmonių konkurencinio spaudimo, ir „padeda“ išsaugoti didesnes kainas ir mažesnį pasirinkimą vartotojams.
Europos Komisija 2009 m. atlikusi ES Farmacijos sektoriaus rinkos tyrimą, nurodo, kad siekiant kontroliuoti valstybės biudžeto lėšas ir vartotojų bei pacientų labui užtikrinti plačias galimybes gauti vaistų, svarbiausias veiksnys yra konkurencija, kurią ypač skatina generinių vaistų pasiūla. Tyrime nurodoma, kad pirmaisiais generinių vaistų pateikimo rinkai metais įmonės gali pasiūlyti vaistus vidutiniškai 25 % mažesne kaina, lyginant su patentinių vaistų kaina prieš pasibaigiant jų išimtinių teisių galiojimui. Praėjus dvejiems metams nuo pateikimo rinkai, generiniai vaistai būna vidutiniškai 40 % pigesni už patentinius vaistus.
ES Komisijos tyrimas nustatė, kad vaistų kainų reguliavimas maksimaliai apriboja įmonių paskatas konkuruoti, neskatina naujų dalyvių įeiti į rinką, mažina jau esančiųjų konkurencinį spaudimą, o tai gali padidinti kainų lygį rinkoje, trukdyti inovacijoms, užkirsti kelią pigių vaistų įvežimui. O kur dar kainų reguliavimo išlaidos, skaidrumo problemos. Pastebėtina, kad kainos skirtumo tarp patentinio ir generinio vaisto fiksavimas gali išstumti generinius vaistus iš rinkos arba apskritai užkirsti kelią naujo generinio vaisto įvedimui į rinką, padidinti kainų lygį rinkoje. Tyrime nurodoma, kad jeigu trumpuoju laikotarpiu nustatomas privalomas skirtumas gali sumažinti kainą rinkoje, tai ilguoju laikotarpiu nacionalinės sistemos, kuriose jis taikomas, patiria daugiau išlaidų nei tos, kuriose yra laisva kainų konkurencija.
Taigi, konkurencijos rinkoje neįmanoma paskatinti nustatant tik siaurą plyšelį konkurentams patekti į ją. O neskatinant konkurencijos nerealu pasiekti mažesnių vaistų kainų pacientams bei PSDF lėšų taupymo.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kunigaikštis Gediminas dar XIV a. suprato, kad Vilnius suklestės tik plačiai ir be išlygų atvėrus duris pasauliui – laiškais kvietė iš Europos atvykti įvairių profesijų meistrus ir pirklius į Lietuvą. Kunigaikštis geriausius amatininkus ir pirklius iš visos Europos savo laiškuose kvietė nemokamai įsikurti Vilniuje bei suteikė galimybę be jokių apribojimų iš jo išvykti. Taigi, kunigaikštis Gediminas, kalbant šiuolaikiniais konkurencijos politikos terminais, suprato, kad įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos kliūtys riboja konkurenciją, negerina prekių kokybės bei nemažina kainos. Kunigaikštis Gediminas suprato konkurencijos įvairiuose ekonomikos sektoriuose stiprinimo reikšmę, suprato, kad tai yra tolygu rūpinimuisi valstybės produktyvumu bei konkurencingumu, vartotojų gerovės lygio kėlimu.
XXI a. apstu konkurencijos naudą sąlygojančių pavyzdžių ir belieka tikėtis, kad SAM - visų mūsų labui - juos sėkmingai pritaikys savo veikloje.
Konkurencijos taryba kviečia visus viešojo administravimo subjektus, įskaitant ir Sveikatos apsaugos ministeriją, laikytis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, kurie įpareigoja reguliuojant ūkinę veiklą, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, draudžia teikti privilegijas bei diskriminuoti atskirus ūkio subjektus. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos tarybos ekspertai parengė Viešojo administravimo subjektų sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires (508.2 KB ), kurios išsamiai paaiškina, kaip rengti teisės aktus, kad šie neiškraipytų konkurencijos ir užtikrintų vienodas rinkos dalyvių veikimo sąlygas įvairiose ekonomikos srityse.
Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja
Taip pat skaitykite
