Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

 


KONKURENCIJA: NUO „LAUKINIO KAPITALIZMO“ LIETUVOJE IKI IŠŠŪKIŲ PER KRIZES VISAME PASAULYJE

2022 10 07
pagrrr.JPG

Šiemet sukanka 30 metų, kai priimtas Konkurencijos įstatymas ir veiklą pradėjo tuometė Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba – Konkurencijos tarybos pirmtakė. Ta proga spalio 7 d. Vilniuje surengta tarptautinė konkurencijos teisės konferencija, kuri subūrė konkurencijos teisės profesionalus iš Lietuvos ir užsienio valstybių, verslininkus, įvairių priežiūros institucijų atstovus, akademikus bei politikus.

Renginį atidariusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad šaliai atkūrus nepriklausomybę vyriausybės skyrė konkurencijai išties nemažai dėmesio, o pastaraisiais metais vienas aktualiausių klausimų – kaip atrasti deramą santykį tarp ūkinės veiklos reguliavimo, kuris yra viena pagrindinių poveikio priemonių rinkoms, ir erdvės, kuri yra skirta išskirtinai konkurencijai.

„Problemų gali kelti ir per mažas, ir per intensyvus reguliavimas. O pastaraisiais metais kyla klausimas, kaip mes apskritai turime reaguoti į įvairias krizines situacijas, kai, atrodytų, įprasta ūkio veikla sutriko? Aišku, tokiais atvejais kyla pagunda viską spręsti reguliavimu, bet visuomet reikia užduoti sau klausimą, ar tai prasminga ir tvaru ilgalaikėje perspektyvoje, kokias pasekmes tai sukels“, – sakė I.Šimonytė ir pastebėjo, kad pastaraisiais metais Europos Komisijoje labai daug dėmesio yra skiriama konkurencijos ir reguliavimo santykiui tokiose srityse kaip skaitmeninės paslaugos, e. komercija, o šiuo metu – energetika.

„Energetikos sektoriuje tenka atremti reikalavimus ar idėjas, kad viską turėtų spręsti kainų reguliavimas politiniais sprendimais. Itin paradoksalu, kai tuos pasiūlymus teikia žmonės, kurie nesutiktų, kad jų prekių ar paslaugų kainas valdžia sureguliuotų. Bet akivaizdu ir tai, kad susidarius kritinei situacijai valstybėms ar Europos Sąjungai tenka veikti, tik privalu galvoti ir apie ilgalaikes pasekmes“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Sveikindama Konkurencijos tarybą su veiklos 30-mečiu I.Šimonytė linkėjo, kad institucija ir toliau išliktų vienu iš svarbiausių liberalios demokratijos simbolių.  

Pirmoje konferencijos dalyje „Ar už tokią konkurenciją kovojome?“ apžvelgtas pirmasis atkurtos nepriklausomybės dešimtmetis, kartais vadinamas „laukiniu kapitalizmu“, kurį apibūdina arši verslo konkurencija. Kokie buvo pirmieji konkurencijos politikos formavimosi Lietuvoje žingsniai, kaip tuomet buvo saugoma konkurencija, ir kokie prioritetai institucijai atrodė svarbiausi, kalbėjo vienas pirmųjų Konkurencijos tarybos vadovų Rimantas Antanas Stanikūnas, o kaip besiformuojančios konkurencijos sąlygomis veikė verslas, prisiminė vienas „VP grupės“ įkūrėjų Ignas Staškevičius.

Lietuvai skaičiuojant pirmą atkurtos nepriklausomybės dešimtmetį, kaip pastebėjo diskusijos moderatorius Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, „Vilniaus prekyba“ dar tik galėjo svajoti apie šiuo metu turimą galią, o dabartinė „Telia Lietuva“ veikė kaip įstatymuose įtvirtinta monopolija. Kaip telekomunikacijos įmonė susitaikė su „imperijos“ praradimu ir kokia yra dabartinė konkurencijos kultūra, kalbėjo bendrovės „Telia Lietuva“ pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Kad reguliavimas ir jo taisyklės neturi trukdyti verslui, pabrėžė ilgametė Konkurencijos tarybos darbuotoja Jūratė Šovienė, šiuo metu vadovaujanti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai. Anot jos, keičiasi ir reguliavimas, o didžiausias reguliatorių dėmesys nuo ekonominio reguliavimo kreipiamas į išteklių valdymą siekiant, kad riboti ištekliai būtų prieinami kuo platesniam asmenų ratui. Koks vaidmuo teks konkurencijai ateityje, atsižvelgiant į vis dažniau pasitaikančius bandymus kylančias problemas spręsti reguliavimu, diskutuota antroje renginio dalyje „Konkurencija mirė. Tegyvuoja reguliavimas!“.

Ją pradėjęs Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato vadovas Olivier Guersent‘as savo pranešime siuntė žinią, kad kalbos apie konkurencijos mirtį yra gerokai perdėtos. Anot jo, konkurencijos politika yra viena iš krypčių, kuri gali padėti įveikti iššūkius, kylančius kriziniais laikotarpiais, kai būtina ginti pagrindinius konkurencijos principus: atviras rinkas, inovacijas ir vartotojų gerovę. O. Guersent‘as tai pat akcentavo, kad konkurencija ir reguliavimas turi būti vertinami ne kaip prieštaraujančios viena kitai sritys, o kaip viena kitą papildančios.

Vėliau kartu Konkurencijos generalinio direktorato vadovu diskutavo Vokietijos federalinio kartelių biuro (Bundeskartellamt) viceprezidentas Konradas Ostas, Nyderlandų vartotojų ir rinkų tarnybos pirmininkas Martijnas Snoepas, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas bei Belgijos advokatų kontoros „White & Case LLP“ partneris Assimakis Komninos, kurie aptarė, ar pagrįsti vis garsiau skambantys nuogąstavimai, kad konkurencija negali padėti pasaulio šalims išspręsti daugybės iššūkių, susijusių su klimato kaita, skaitmenizacija, finansiniu stabilumu, energetine nepriklausomybe, sveikatos apsauga ar kt.