KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NAUJOVĖS: NUO BAUDŲ SKYRIMO TVARKOS IKI KONKURENCIJOS TARYBOS NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS

Lapkričio 1 d. įsigalioja Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos, siekiant ES mastu sureguliuoti konkurencijos institucijų veiklos – nepriklausomumo, pakankamų išteklių, įgaliojimų, baudų skyrimo galimybių – ir kitus klausimus.

Įstatyme patikslintos ir aiškiau išdėstytos taisyklės dėl pažeidėjų atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo, pagal kurias ūkio subjektams, pateikusiems Konkurencijos tarybai vertingų įrodymų apie konkurenciją ribojantį susitarimą, bauda gali būti sumažinta, arba jie gali būti visiškai atleisti nuo finansinės sankcijos. Be to, įstatymo pakeitimai numato, kad ūkio subjektams nekils civilinė atsakomybė už prašymo atleisti nuo baudos pateikimą, tad potencialūs pareiškėjai galės nesibaiminti ieškinių dėl komercinių ar profesinių paslapčių arba kitos konfidencialios informacijos atskleidimo Konkurencijos tarybai.

Nuo šiol už tęsiamus ar pakartotinius pažeidimus, padarytus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES vidaus rinkos jurisdikcijose, bus galima skirti griežtesnę atsakomybę. Tam įstatyme įtvirtintos dvi naujos sunkinančios aplinkybės, kurios gali būti taikomos Konkurencijos tarybai nustačius Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio. Pirma, atsakomybė galės būti sunkinama tais atvejais, kai ūkio subjektai tęs Europos Komisijos ar kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą konkurenciją ribojantį susitarimą arba piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Antra sunkinanti aplinkybė susijusi su pakartotinai padarytu pažeidimu, panašiu į Europos Komisijos ar kitos ES valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą konkurenciją ribojantį susitarimą arba piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Kitos ne mažiau reikšmingos pataisos – už pažeidimus įtvirtinta solidari atsakomybė vieną ekonominį vienetą sudarančioms bendrovėms bei atsakomybė ūkio subjektų teisių ar ūkinės veiklos perėmėjams, kad asmenys neišvengtų sankcijų pakeisdami teisinę ar organizacinę struktūrą. Nuo lapkričio 1 d. įstatyme įtvirtinus vieną ekonominį vienetą sudarančių bendrovių solidarią atsakomybę, suteikiama dar daugiau aiškumo, kad už patronuojamųjų įmonių veiksmus, kuriais pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas, solidariai atsako patronuojančioji įmonė, taip pat kiti ūkio subjektą sudarantys asmenys. Be to, siekiant įtvirtinti skiriamų baudų veiksmingumą ir atgrasyti ūkio subjektus nuo pažeidimų, baudos skaičiuojamos nuo pasaulinių bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Įstatymo pataisose taip pat nustatytos didesnės Konkurencijos tarybos, kaip valstybinę konkurencijos priežiūrą vykdančios institucijos, nepriklausomumo garantijos. Iki šiol Konkurencijos įstatymas numatė, kad Konkurencijos taryba yra nepriklausoma institucija, kuri sprendimus priima savarankiškai ir nešališkai. Pataisos detalizuoja šią nuostatą ir nustato, kad Konkurencijos taryba sprendimus priima nepriklausomai nuo politinės ir kitos išorinės įtakos, nesiekdama ir nepriimdama nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto.

Įstatyme įtvirtintas ir reikalavimas, kad Konkurencijos taryba disponuotų pakankamu skaičiumi kvalifikuotų darbuotojų bei turėtų pakankamus finansinius, techninius ir technologinius išteklius. Šis reikalavimas leis konkurencijos priežiūros institucijai efektyviai taikyti ES konkurencijos teisės nuostatas, pavyzdžiui, tuo pačiu metu atlikti kelių ūkio subjektų patalpų patikrinimus, patikrinimų metu naudoti pažangią informacinių technologijų įrangą, padedančią aptikti duomenis, susijusius su įtariamu pažeidimu, taip pat turėti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų atlikti teisinius ir ekonominius vertinimus tiriant įtariamą pažeidimą.

Dar viena įstatymo naujovė – tiek sprendimus priimantys Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, tiek administracijos darbuotojai, palikę valstybės tarnybą, 7 metus (tiek, atsižvelgus į praktiką, gali užtrukti teismų procesai) po darbo Konkurencijos taryboje pabaigos turės pareigą nusišalinti nuo atstovavimo kitai šaliai dėl tų pažeidimų tyrimo ar koncentracijų priežiūros procedūrų, kurias asmuo nagrinėjo dirbdamas Konkurencijos taryboje ar dalyvavo priimant sprendimus.

Nuo lapkričio 1 d. Konkurencijos taryba nebetirs nesąžiningos konkurencijos veiksmų, anksčiau nurodytų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje (pavyzdžiui, nesąžiningai naudojant žymenis ar komercines paslaptis, klaidinant ūkio subjektus ir kt.). Tačiau, kaip ir iki šiol, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl veiksmų nutraukimo, žalos atlyginimo ir kt. Konkurencijos tarybos kompetencijos tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmus buvo atsisakyta, nes ja naudotasi itin retai dėl objektyvių priežasčių (institucijos tyrimo galios galėjo būti taikomos tik jeigu veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus, o praktikoje tokių atvejų beveik nepasitaikė) ir buvo nuspręsta, kad tikslingiau šį klausimą palikti spręsti tik teismams.

Įstatymas taip pat papildytas nauju skyriumi apie bendradarbiavimą su kitų ES šalių institucijomis.  Bendradarbiavimo nuostatos itin svarbios, jei Konkurencijos taryba sieks išieškoti baudą iš įmonės, kuri neturi turto Lietuvoje, bet jo turi kitoje ES valstybėje, arba jeigu prireiks įteikti tyrimo dokumentus, o Lietuvoje to padaryti nebus įmanoma. Analogišką pagalbą Konkurencijos taryba galės teikti ir kitoms ES konkurencijos institucijoms, jeigu jos prašytų įteikti dokumentus ar išieškoti baudą Lietuvos teritorijoje. Verslas ne tik gali veikti keliose ES šalyse naudodamasis ES vidaus rinkos pranašumais, bet ir privalo laikytis konkurencijos taisyklių visoje vidaus rinkoje, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje yra įsisteigęs ir turi turto.