KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PATAISOMIS SIEKIAMA UŽTIKRINTI VEIKSMINGESNĘ KONKURENCIJOS APSAUGĄ LIETUVOJE
Šiandien Seimas priėmė Konkurencijos įstatymo pataisas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatos, siekiant ES mastu sureguliuoti konkurencijos institucijų veiklos – nepriklausomumo, pakankamų išteklių, įgaliojimų, baudų skyrimo galimybių – ir kitus klausimus. Konkurencijos įstatymo pakeitimai įsigalios 2020 m. lapkričio 1 d.
Įstatymo pataisose nustatytos didesnės Konkurencijos tarybos, kaip valstybinę konkurencijos priežiūrą vykdančios institucijos, nepriklausomumo garantijos. Iki šiol Konkurencijos įstatymas numatė, kad Konkurencijos taryba yra nepriklausoma institucija, kuri sprendimus priima savarankiškai ir nešališkai. Pataisos detalizuoja šią nuostatą ir nustato, kad Konkurencijos taryba sprendimus priima nepriklausomai nuo politinės ir kitos išorinės įtakos, nesiekdama ir nepriimdama nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto.
Įstatyme taip pat įtvirtintas reikalavimas, kad Konkurencijos taryba disponuotų pakankamu skaičiumi kvalifikuotų darbuotojų ir turėtų pakankamus finansinius, techninius ir technologinius išteklius. Šis reikalavimas leis konkurencijos priežiūros institucijai efektyviai taikyti ES konkurencijos teisės nuostatas, pavyzdžiui, tuo pačiu metu atlikti kelių ūkio subjektų patalpų patikrinimus, patikrinimų metu naudoti pažangią informacinių technologijų įrangą, padedančią aptikti duomenis, susijusius su įtariamu pažeidimu, taip pat turėti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų atlikti teisinius ir ekonominius vertinimus tiriant įtariamą pažeidimą.
Siekiant, kad būtų tinkamai įgyvendintos minėtos direktyvos nuostatos, įstatyme patikslintos ir aiškiau išdėstytos taisyklės dėl pažeidėjų atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo, pagal kurias ūkio subjektams, pateikusiems Konkurencijos tarybai vertingų įrodymų apie konkurenciją ribojantį susitarimą, bauda gali būti sumažinta, arba jie gali būti visiškai atleisti nuo finansinės sankcijos. Aiškus ir geriausią tarptautinę praktiką atitinkantis teisinis reguliavimas yra būtinas tam, kad tinkamai veiktų šis svarbus instrumentas, neretai leidžiantis gauti įrodymų apie Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Kitos ne mažiau reikšmingos pataisos – už pažeidimus įtvirtinta solidari atsakomybė vieną ekonominį vienetą sudarančioms bendrovėms bei atsakomybė ūkio subjektų teisių ar ūkinės veiklos perėmėjams, kad asmenys neišvengtų sankcijų pakeisdami teisinę ar organizacinę struktūrą. Be to, siekiant įtvirtinti skiriamų baudų veiksmingumą ir atgrasyti ūkio subjektus nuo pažeidimų, baudos bus skaičiuojamos nuo pasaulinių bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.
Dar viena įstatymo naujovė – tiek sprendimus priimantys Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, tiek administracijos darbuotojai, palikę valstybės tarnybą, 7 metus (tiek, atsižvelgus į praktiką, gali užtrukti teismų procesai) po darbo Konkurencijos taryboje pabaigos turės pareigą nusišalinti nuo atstovavimo kitai šaliai dėl tų pažeidimų tyrimo ar koncentracijų priežiūros procedūrų, kurias asmuo nagrinėjo dirbdamas Konkurencijos taryboje ar dalyvavo priimant sprendimus.
Konkurencijos įstatymas taip pat papildytas nauju skyriumi apie bendradarbiavimą su kitų ES šalių institucijomis. Šios nuostatos itin svarbios, jei Konkurencijos taryba sieks išieškoti baudą iš įmonės, kuri neturi turto Lietuvoje, bet jo turi kitoje ES valstybėje, arba jeigu prireiks įteikti tyrimo dokumentus, o Lietuvoje to padaryti nebus įmanoma.
