BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

KONKURENCIJOS TARYBA ATNAUJINO GAIRES, PADEDANČIAS ATPAŽINTI NESĄŽININGĄ PREKYBOS PRAKTIKĄ

Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į Seime priimtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) bei Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo (NPPDĮ) pataisas,  atnaujino Nesąžiningos prekybos praktikos vertinimo gaires.

Dokumentas papildytas MPĮNVDĮ įteisintu draudimu, kad penki didieji prekybos tinklai negali iš maisto prekių ir gėrimų tiekėjų reikalauti pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jeigu jie per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos praneša negalintys pristatyti norimo prekių kiekio arba negalintys jo pristatyti per prekybos įmonės nurodytą terminą.

Atsižvelgus į teisės aktų pataisas, atnaujintose gairėse taip pat papildyta NPPDĮ vartojama žemės ūkio ir maisto produktų samprata, į ją įtraukiant fasuotą geriamąjį vandenį, šaltinio vandenį, natūralų mineralinį vandenį ir kitus nealkoholinius gėrimus, patikslinta reguliaraus prekių pristatymo terminų skaičiavimo tvarka.

„Tikimės, kad atnaujintos gairės padės tiek prekybos tinklams, tiek maisto prekių ir gėrimų tiekėjams dar lengviau atpažinti nesąžiningą prekybos praktiką. Prekybos įmonės gali įsitikinti, ar jų veiksmai nėra draudžiami, ir išvengti įstatymo pažeidimo, o tiekėjai –  įvertinti tam tikrų prekybos tinklų veiksmų jų atžvilgiu pagrįstumą ir sužinoti, kaip ginti savo interesus, jeigu šie yra pažeidžiami“, – sakė Erika Lukšė, Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė.

Į Konkurencijos tarybą raginami kreiptis tie nesąžiningus prekybininkų veiksmus patiriantys maisto prekių, gėrimų tiekėjai, kurie yra įsisteigę bet kurioje ES šalyje, kurių pardavimo pajamos, gautos iš įprastinės ūkinės veiklos, skaičiuojant visų susijusių įmonių pajamas, paskutiniais finansiniais metais neviršija 350 mln. Eur, ir kurie parduoda savo produkciją bent vienam iš 5 didžiųjų prekybos tinklų, valdomų bendrovių „IKI Lietuva“, „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“/ „Rivona“, „Rimi Lietuva“.

Priminsime, kad baigtinis mažmeninių prekybos įmonių draudžiamų veiksmų sąrašas įtvirtintas ne tik MPĮNVDĮ, bet ir NPPDĮ. Konkurencijos taryba vykdo visapusę MPĮNVDĮ priežiūrą, taip pat vertina, ar didelę rinkos galią turinčios prekybos įmonės laikosi NPPDĮ numatytų draudimų.

Atnaujinta: 2024 08 22