KONKURENCIJOS TARYBA ATSAKĖ SEIMO NARIUI APIE KONKURENCIJĄ RIBOJANČIŲ SUSITARIMŲ TYRIMŲ SPECIFIKĄ

Konkurencijos taryba pateikė atsakymą (129.7 KB ) Seimo nariui Gintautui Paluckui, kuris domėjosi, kokių veiksmų institucija ėmėsi ar imsis konkurenciją ribojančių susitarimų stebėsenos srityje padidėjusios infliacijos laikotarpiu, kiek tyrimų dėl konkurenciją ribojančių susitarimų yra vykdoma šiuo metu, ar Konkurencijos tarybai trūksta įgaliojimų, kad ji efektyviau vykdytų konkurenciją ribojančių susitarimų prevenciją.

Konkurencijos taryba užtikrino, kad didelės infliacijos laikotarpiu, kaip ir kitais laikotarpiais, vykdo savo funkcijas ir pastebėjusi konkurenciją ribojančius susitarimus atlieka tyrimus bei, esant pagrindui, taiko sankcijas ūkio subjektams už pažeidimus. Institucija supranta veiksmingos konkurencijos mažmeninėje prekyboje svarbą visoms vartotojų grupėms, todėl mažmeninė prekyba pasirinkta kaip viena iš prioritetinių šių metų veiklos sričių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys.

Šiuo metu institucija atlieka aštuonis tyrimus dėl įtariamų konkurenciją ribojančių susitarimų, tačiau pateikti daugiau detalių tiek apie juos, tiek apskritai apie veiksmus konkurenciją ribojančių susitarimų stebėsenos srityje negali dėl veiklos specifikos, nes tokios tarnybinio naudojimo informacijos atskleidimas keltų grėsmę veiksmingam konkurenciją ribojančių susitarimų nustatymui ir tyrimui.

Kartelių tyrimai pastaraisiais metais tampa vis sudėtingesni, pažeidėjai stengiasi savo veiksmus nuslėpti. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba nuolatos ragina tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, turinčius informacijos apie galimus konkurentų susitarimus, pateikti įrodymus institucijai.

Konkurencijos taryba informavo G. Palucką, kad 2018–2021 m. buvo nustatyti 7 konkurenciją ribojantys susitarimai. Pavyzdžiui, 2021 m. Konkurencijos taryba nustatė, kad maisto tiekimo bendrovės sudarė 4 metus trukusį kartelį, derino pasiūlymus, įskaitant kainas, dalyvaudamos 101 viešajame pirkime dėl maisto tiekimo švietimo ir socialinėms įstaigoms. Už šį Konkurencijos įstatymo pažeidimą penkioms bendrovėms buvo skirta beveik 13 mln. Eur baudų.

Pakelti vairavimo kursų kainas vartotojams trijuose miestuose, kaip nustatė 2018 m. Konkurencijos taryba, buvo susitarusios ir 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija. Kai kartelis buvo išardytas, vairavimo mokymo paslaugos ėmė pigti.

Tarp kainų didėjimo priežasčių gali būti paminėtas ir konkurentų prisitaikymas prie vienas kito elgesio.

„Nors tokio paralelinio elgesio pasekmės gali būti panašios net į kartelio dėl kainų nustatymo pasekmes, atsakomybė už tai įmonėms nėra ir neturėtų būti numatyta. Įmonių reakcija į konkurentų elgesį yra būtinas konkurencijos proceso komponentas, ir padaryti perskyrą, kada nesant susitarimo prisitaikymas prie konkurentų yra smerktinas, o kada ne – praktiškai neįmanoma. Todėl konkurencijos teisėje atsakomybė yra numatyta tik už konkurenciją ribojančius susitarimus, kurie suponuoja tam tikrą, net ir visiškai neformalų kontaktą tarp konkurentų, o ne vien padėties rinkoje stebėseną ir reagavimą į konkurentų veiksmus“, – rašoma atsakyme, kuriame pabrėžiama, kad tirti tokio įmonių elgesio ES šalių konkurencijos sargai neturi įgaliojimų.

Konkurencijos taryba nemano, kad jai tiriant konkurenciją ribojančius susitarimus trūksta įgaliojimų, kurie 2021 m. buvo visiškai suderinti su ES reikalavimais šioje srityje. Vis dėlto finansavimo užtikrinimo aspektu Lietuvos institucija atsilieka nuo kitų analogiškų ES šalių įstaigų. Būtent riboti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai lemia, kad pastaraisiais metais Konkurencijos taryba, net ir turėdama įtarimų, yra priėmusi sprendimų nevykdyti tam tikrų tyrimų. Turimi žmogiškieji ir techniniai ištekliai buvo nukreipti kitiems, didesnės reikšmės ir masto tyrimams, bet, jeigu išteklių būtų buvę daugiau, galėtų būti atliekama daugiau tyrimų ir nustatoma daugiau pažeidimų.