KONKURENCIJOS TARYBA ĮPAREIGOJO SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJĄ PAKEISTI NURODYTAS NUOSTATAS

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi atlikto tyrimo išvadas, priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo 6 ir 10 punktai ta apimtimi, kuria jie taikomi specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota per tris mėnesius pakeisti nurodytas nuostatas taip, kad jos atitiktų Konkurencijos įstatymo reikalavimus.

Tyrimas buvo pradėtas Konkurencijos tarybai gavus UAB „Baltic Orthoservice“ prašymą. Prašyta ištirti, ar Kauno teritorinės ligonių kasos veiksmai, skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo, kadangi bendrovei buvo suteiktas mažesnis skaičius konsultacijų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, negu buvo prašyta.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, paskirstydama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas, Kauno teritorinė ligonių kasa vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto aprašo atitinkamais punktais – 6 punktu ir 10 punktu. Vadovaujantis aprašo 6 punktu, lėšos paslaugų apmokėjimui iš PSDF biudžeto numatomos teritorinių ligonių kasų ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartyje. Lėšos paskirstomos įmonėms iš anksto, o aprašo 10 punkte nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas įstaigai iš PSDF biudžeto skiriamų lėšų dydis, Konkurencijos tarybos nuomone, lemia skirtingą paramos dalį atskiroms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Toks išankstinis lėšų paskirstymas sutartyje pagal aprašo 6 ir 10 punktuose nustatytus kriterijus sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams, teikiantiems tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis draudžia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.