Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

KONKURENCIJOS TARYBA ĮSPĖJA APIE KAINŲ REGULIAVIMO RIZIKĄ

2020 03 25
KR6.jpg

Konkurencijos taryba atkreipė Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės dėmesį, kad kainų reguliavimas gali pagilinti prekių prieinamumo problemą ir sukelti kitų problemų, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti ekonomikai.

Šiandien Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kuriuose numatyta galimybė Vyriausybei, esant ekstremaliai situacijai, nustatyti būtinų prekių bei paslaugų maksimalias didmenines ir mažmenines kainas. Dėl kainų reguliavimo, įvardijamo kaip galimos priemonės reaguojant į potencialų kainų augimą pandemijos metu, poziciją pareiškė Konkurencijos taryba.

Suprantame dėl pandemijos susiklosčiusios padėties keblumą ir galimas neigiamas pasekmes vartotojams, kurios atsirastų dėl potencialiai kylančių pagrindinių produktų kainų, bei Vyriausybės siekį kaip įmanoma labiau sumažinti šias neigiamas pasekmes. Vis dėlto, mūsų vertinimu, kainų reguliavimas gali sukelti dar rimtesnių problemų nei tos, kurias juo būtų bandoma spręsti, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti visos valstybės ekonomikos funkcionavimui.

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei adresuotame rašte kovo 23 d. Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad, sureguliavus kainas, daugelis gamintojų gali nebenorėti parduoti produkcijos Lietuvoje, nes užsienio rinkose pardavimo kainos galėtų būti palankesnės. Taip pat sumažėtų paskatos importuotojams vežti prekes į Lietuvą, o daliai gamintojų (ypač smulkesnių) gali tekti nutraukti gamybą, nes kaina galėtų nepadengti patiriamų sąnaudų.

Taigi dėl kainų reguliavimo gali susidaryti būtiniausių prekių deficitas, kuris, kaip įspėjo Konkurencijos taryba, paskatintų gyventojus kaupti trūkstamas prekes, o tiek asmenys, turintys atsargų, tiek dalis gamintojų galėtų parduoti prekes už juos tenkinančią kainą tik juodojoje rinkoje. Ilguoju laikotarpiu kainų reguliavimas taip pat galėtų nulemti prastėjančią būtiniausių prekių kokybę, mažėjančią jų įvairovę, mažesnes paskatas verslui diegti inovacijas, kai kurios prekės galėtų pabrangti.

Kadangi minėti siūlymai ilguoju laikotarpiu gali neigiamai paveikti valstybės ekonomiką, Konkurencijos taryba rekomenduoja teisės aktų rengėjams, prieš imantis konkrečių prekių kainų reguliavimo, atlikti išsamų poveikio vertinimą ir išnagrinėti alternatyvius veiksmus, kurie galėtų padėti spręsti susidariusias problemas, bet nesukeltų tokių didelių rizikų gyventojų gerovei. Pavyzdžiui, gali būti svarstoma galimybė teikti valstybės paramą verslui, kuris sutiktų investuoti į būtiniausių prekių gamybos pajėgumų plėtimą ar verslo perorientavimą, pradedant gaminti būtiniausias prekes. Taip pat gali būti lengvinamos sąlygos norintiesiems pradėti gaminti reikiamas prekes, pavyzdžiui, paprastinant ir greitinant licencijų išdavimą. Šios priemonės galėtų paskatinti didesnio masto gamybą, taip kovojant tiek su prekių trūkumu, tiek su aukštomis jų kainomis.