KONKURENCIJOS TARYBA NEPRITARIA SIŪLYMAMS KEISTI KONKURENCIJOS ĮSTATYMĄ

Siūlymas Konkurencijos įstatyme įpareigoti Konkurencijos tarybą konsultuoti ūkio ir viešojo administravimo subjektus dėl jų konkrečių veiksmų atitikties konkurencijos taisyklėms, taip pat – keisti baudų mokėjimo tvarką galėtų susilpninti institucijos atliekamos priežiūros veiksmingumą ir sukelti žalą vartotojams. Tokią nuomonę Seimui pateikė Konkurencijos taryba.

Seimo narių grupės parengtame Konkurencijos įstatymo projekte siūloma numatyti papildomą Konkurencijos tarybos funkciją – teikti metodinę pagalbą bei konsultacijas ūkio ir viešojo administravimo subjektams. Institucijos vertinimu, toks reglamentavimas sumažintų Konkurencijos tarybos veiklos išaiškinant konkurencijos teisės pažeidimus efektyvumą, be to, pareikalautų itin didelių išteklių, kurių ji neturi.

Konkurencijos taryba jau dabar konsultuoja ūkio ir viešojo administravimo subjektus: teikia bendro pobūdžio informaciją apie konkurencijos teisės šaltiniuose įtvirtintą reglamentavimą, institucijos praktiką, teismų sprendimus, rengia gaires, išaiškinimus, siunčia prevencinius raštus ir kt. Tačiau, ar konkretūs ūkio ar viešojo administravimo subjekto veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, Konkurencijos taryba sprendžia tik atlikusi išsamų tyrimą ir įvertinusi aplinkybių visumą.

Jeigu individualios konsultacijos būtų teikiamos neatlikus išsamaus tyrimo ir nežinant reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, subjektams neatskleidus visos informacijos, kuria remdamasi Konkurencijos taryba neįžvelgtų galimo įstatymo pažeidimo, kiltų rizika, jog institucija vėliau nebeturėtų teisės vykdyti išsamaus tyrimo dėl veiksmų, darančių žalą vartotojams.

Šiuo metu Konkurencijos taryba, turėdama ribotus žmogiškuosius išteklius, objektyviai negalėtų pateikti individualaus vertinimo dėl Lietuvoje veikiančių subjektų veiksmų ar susitarimų, turint omeny, kiek daug jų sudaroma, teisėtumo. Institucijos nuomone, pareiga įsivertinti savo veiksmų teisėtumą turi tekti patiems subjektams, kurie tam gali pasitelkti vidinius bei išorinius teisės konsultantus bei naudotis bendro pobūdžio Konkurencijos tarybos teikiama metodine pagalba. Tokios praktikos laikosi ir kitos ES šalių konkurencijos institucijos.

Konkurencijos taryba taip pat nepritaria parlamentarų siūlymui sustabdyti baudos bei palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – tai lemtų mažesnį baudų išieškojimo į valstybės biudžetą efektyvumą ir tam tikrais atvejais leistų pažeidėjams išvengti jiems paskirtų finansinių sankcijų. Per 2–3 metus, kiek paprastai užtrunka bylinėjimasis iki galutinio teismo sprendimo, pažeidėjas gali bankrutuoti, perleisti savo turtą kitiems subjektams arba perkelti jį į kitą valstybę, todėl būtų neįmanoma išieškoti nei baudos, nei palūkanų.

Konkurencijos taryba tikisi, kad Seimas atsižvelgs į jos pastabas dėl įstatymo projekto, kuris turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių institucijos veiklos efektyvumui ir ūkio subjektų atgrasymui nuo konkurencijos teisės pažeidimų.

Minėtas Konkurencijos įstatymo projektas buvo teiktas Seime šių metų birželį ir po pateikimo grąžintas rengėjams tobulinti. Projekto aiškinamajame rašte kaip jo iniciatorė ir rengėja nurodyta Lietuvos verslo konfederacija.