KONKURENCIJOS TARYBA NORFAI IR RIVONAI SKYRĖ BENDRĄ 90 000 LITŲ BAUDĄ

Konkurencijos taryba sausio 24 d. pripažino, kad UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ (toliau atitinkamai – Norfa ir Rivona arba abi kartu  – Įmonės) didmeninio pirkimo − pardavimo sutarčių su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais nuostata, nustatanti pareigą tiekėjams kompensuoti nuostolius, kuriuos patiria Įmonės vienašališkai sumažinusios tam tikrų prekių kainas, ir nuostata dėl neparduotų prekių grąžinimo prieštarauja Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – MPĮNVDĮ) reikalavimams. Už MPĮNVDĮ pažeidimus Konkurencijos taryba Įmonėms skyrė bendrą 90 000 Lt baudą.

Įvertinusi atlikto tyrimo išvadas Konkurencijos taryba nustatė, kad Norfa ir Rivona yra susiję ūkio subjektai ir todėl laikytini vienu vienetu MPĮNVDĮ prasme. Taigi, šios Įmonės, kaip didelę rinkos galią turinčios prekybos įmonės, sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais nustatė MPĮNVDĮ nuostatas pažeidžiančias prekių grąžinimo ir nuostolių kompensavimo sąlygas.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad būtent mažmeninės prekybos įmonė gali geriausiai įvertinti prekių pardavimo riziką ir, atitinkamai, planuoti užsakomų maisto prekių ir gėrimų kiekius. MPĮNVDĮ yra numatyta, kokia apimtimi įstatyme nurodytais atvejais gali būti paskirstyta rizika tarp tiekėjo ir mažmeninės prekybos įmonės. Konkurencijos taryba konstatavo, kad Įmonės pažeidė MPĮNVDĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatas neproporcingai perkeldamos tiekėjams riziką ir nuostolius, susijusius su Įmonių jau įsigytų prekių pardavimu.

Konkurencijos taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad Įmonių veiksmai, susiję su maisto prekių ir gėrimų tiekimo sutartimis, galėjo neigiamai paveikti tiekėjų galimybes planuoti investicijas ir taikyti naujoves dėl sumažėjusių pajamų ir padidėjusio neapibrėžtumo.

Skirdama baudą Konkurencijos taryba vertino pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovavosi objektyvumo ir proporcingumo principais.

Konkurencijos tarybos nutarimą galima rasti čia.

Pastaba

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti maisto prekių ir gėrimų tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. Šio įstatymo 3 straipsnis draudžia mažmeninės prekybos įmonėms atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams arba jiems primetami papildomi įsipareigojimai, arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje, įskaitant reikalavimus kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą bei priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas.