KONKURENCIJOS TARYBA NUTRAUKĖ TYRIMĄ DĖL PADĖTIES PIENO SUPIRKIMO RINKOJE

Konkurencijos taryba priėmė nutarimą nutraukti tyrimą dėl pieno perdirbimo įmonių veiksmų, nustatant pieno supirkimo kainas, atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Konkurencijos taryba tyrimą buvo pradėjusi Vyriausybės prašymu kilus įtarimų, kad pieno perdirbimo įmonės, sumažindamos pieno supirkimo kainas, galėjo tarpusavyje susitarti - atlikti Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pieno perdirbimo įmonės pieno supirkimo kainas sumažino dėl ekonominio būtinumo: pieno produktų kainų sumažėjimas užsienio rinkose ir kritęs JAV dolerio kursas sumažino įmonių įplaukas ir jos pirmajame šių metų pusmetyje patyrė nuostolių. Tai pirmiausia turėjo įtakos didžiųjų pieno perdirbimo įmonių, kurios pagrindinę savo produkcijos dalį parduoda užsienio rinkose, veiklos rezultatams. Tokia situacija tam tikra prasme sukėlė krizę šiame sektoriuje ir tai nulėmė perdirbimo įmonių vieningus veiksmus mažinant pieno supirkimo kainas. Be abejo, įtakos tam turėjo vasaros sezono metu padidėjusi pieno pasiūla bei įmonių įsipareigojimai supirkti visą perteklinį pieną, o tai tuo pačiu nulėmė supirkimo kainų mažinimą.

Įrodymų, kad pieno perdirbėjai slaptai būtų taręsi ir derinę savo veiksmus dėl pieno supirkimo kainų mažinimo bei rinkos pasidalinimo, nebuvo nustatyta. Sprendimai dėl kainų mažinimo stambiausiose pieno perdirbimo įmonėse buvo priimami skirtingu laiku. Tyrimo metu didžiausiose perdirbimo įmonėse buvo nustatyti kai kurie pieno supirkimo kainų sutapimai, kai sutapo mažinimo procentai, atskiros datos, tačiau šie sutapimai susiję tik su smulkiais pieno gamintojais ir dažniausiai buvo nustatant aukščiausias ir iš dalies pirmos rūšies pieno supirkimo kainas. Šie sutapimai įvyko ne dėl susitarimo, bet dėl esančios bendros supirkimo rinkos, gaminamos produkcijos panašumo, supirkimo kaštų analogiškumo, informacijos apie superkamo pieno kainų numatomą pakeitimą konkuruojančiose įmonėse viešumo. Mažinamos pieno supirkimo kainos nebuvo pradedamos taikyti staiga - apie jas pieno tiekėjai buvo informuojami iš anksto, todėl informacija apie tai suspėdavo pasklisti. Tarpusavyje konkuruojančios stambiausios krašto pieno perdirbimo įmonės - AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Žemaitijos pienas“ - nesunkiai galėdavo sužinoti apie konkurentų ketinimus keisti (mažinti arba didinti) supirkimo kainas ir numatomą kainų keitimo laiką. Todėl tikėtina, kad pieno supirkimo rinkoje veikiančios stambiausios pieno perdirbimo įmonės, turinčios didžiausias ir panašias rinkos dalis, analogiškus pieno supirkimo kaštus, viešą informaciją, leidžiančią numatyti konkurentų veiksmus rinkoje, galėjo sekti viena kita, t. y. elgtis rinkoje lygiagrečiai, o tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. Be to, didelę įtaką turėjo padidėjusi vasaros laikotarpiu pieno pasiūla, neskatinusi konkurencijos superkant pieną ypač iš smulkiųjų gamintojų, kurie pristato nedidelius pieno kiekius. Keleto pastarųjų metų stambiausių įmonių supirkimo kainų kitimo analizė parodė, kad tokių sutapimų yra buvę ir anksčiau, kai perdirbėjai gegužės mėnesiais vieningai mažindavo supirkimo kainas.

Atlikta analizė taip pat parodė, kad, sumažinus pieno supirkimo kainas, sumažėjo ir produkcijos savikaina, todėl bendrovės mažino ir pieno produktų pardavimo kainas. Tai spėjo pajusti Lietuvos gyventojai, kadangi pieno produktų kainos vartotojams pradėjo smarkiai mažėti nuo pavasario ir kainų mažėjimo tendencijos buvo pastebimos. Statistikos departamento duomenimis, 2002-ųjų metų kovo mėn. nenugriebtas pienas atpigo 7,6 proc., balandį -3,7 proc. , gegužę - 4 proc., birželį - 0,1 proc., liepą -2 proc. Grietinės kainos kovo- liepos mėnesiais mažėjo atitinkamai 5,9 proc., 1,3 proc., 1,1 proc., 0,6 proc., 2,7 proc. Kefyro ir rūgpienio - 4 proc., 5 proc., 3,5 proc., 0,7 proc. ir 3,5 proc.