KONKURENCIJOS TARYBA PASIDALIJO ĮŽVALGOMIS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO POSĖDYJE

Lietuvos banko atliktas maisto kainų tyrimas ir Konkurencijos tarybos preliminari mažmeninės prekybos sektoriaus analizė neatskleidė požymių, leidžiančių įtarti draudžiamų susitarimų tarp įmonių ar kitų pažeidimų, dėl kurių Konkurencijos taryba galėtų pradėti tyrimą. Institucija ir toliau stebės mažmeninės prekybos sektorių, o, kilus pagrįstiems įtarimams, inicijuos tyrimus. Tai akcentavo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, šiandien dalyvavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Konkurencijos tarybos vadovas pabrėžė, kad pastaruoju metu fiksuojamas kainų didėjimas, kaip ir nustatė tyrimą atlikęs Lietuvos bankas, yra susijęs su augusiomis sąnaudomis, o infliacijos tendencijos visose Baltijos valstybėse yra panašios.

Konkurencijos taryba, remdamasi viešai prieinamais duomenimis, taip pat atliko preliminarią mažmeninės prekybos sektoriaus analizę, kurios išvadas išsiuntė Biudžeto ir finansų komitetui, prašiusiam pateikti įžvalgas bei turimą informaciją apie didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų padėtį rinkoje bei jos vertinimą.

Konkurencijos taryba, išanalizavusi prieinamus duomenis, susijusius su didžiųjų prekybos tinklų ekonominiais rodikliais, Seimo narius informavo, kad didžiųjų prekybos tinklų koncentracija, Lietuvoje 2019–2021 m. šiek tiek mažėjusi, reikšmingai nesiskiria nuo koncentracijos kitose Baltijos valstybėse. Remiantis penkių didžiųjų prekybos tinklų finansinėmis ataskaitomis bei Valstybės duomenų agentūros informacija, 2019 m. penkių didžiųjų prekybos tinklų pardavimų dalis Lietuvoje siekė 77,57 proc., o 2021 m. ji buvo apie 76,60 proc. Pagal viešai prieinamą informaciją penki didžiausi prekybos tinklai Estijoje užima apie 80 proc. mažmeninės prekybos rinkos, o Latvijoje, kur mažmeninės prekybos rinka 2021 m. buvo labiausiai koncentruota iš visų Baltijos valstybių, du didžiausi prekybos tinklai užima apie 60 proc. mažmeninės prekybos rinkos.

Konkurencijos tarybos surinkti duomenys nerodo, kad mažmeninės prekybos tinklų vidutinis metinis pelningumas būtų padidėjęs 2019–2021 m. laikotarpiu, – vidutinė prekybos tinklų grynojo pelno marža 2019 m. buvo 3,27 proc., o 2021 m. – 3,54 proc.

„Tiek Lietuvos banko atliktas tyrimas, tiek mūsų institucijos ekspertų atlikta analizė neleidžia mums pagrįstai svarstyti atlikti tyrimą dėl galimo pažeidimo, nes tam nėra indikacijų“, – sakė Š. Keserauskas ir akcentavo, kad pažeidimai, susiję su konkurencijos ribojimais, vyko ir vyksta nepriklausomai nuo infliacijos lygio.

Konkurencijos taryba nuolatos stebi įvairias rinkas, taip pat – ir mažmeninės prekybos, ir turėdama duomenų, kad konkurentai gali būti sudarę draudžiamus susitarimus pakelti kainas, vykdo tyrimus. Pavyzdžiui, 2021 m. institucija nustatė, kad maisto produktų tiekėjai buvo sudarę konkurenciją ribojantį susitarimą dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, 2016 m. teismas patvirtino Konkurencijos tarybos išvadas, kad prekybos tinklas „Maxima“ ir duonos gaminių gamintoja „Mantinga“ susitarė nustatyti didesnes „Mantingos“ prekių perpardavimo kainas. Nuo 2019 m. institucija yra nustačiusi tris Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus ir prekybos tinklams „Norfa“, „Maxima“ bei „Iki“ skyrė baudas už draudžiamus veiksmus tiekėjų atžvilgiu.

Konkurencijos taryba taip pat prižiūri, kad, kai jungiasi įmonės, nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Š. Keserauskas priminė, kad 2018 m. nebuvo leista susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“, o pernai neduotas leidimas Latvijos bendrovei įsigyti konkurentę Lietuvoje, kad nebūtų apribota konkurencija miltų, makaronų ir kitų produktų rinkose.

Mažmeninės prekybos sektorius 2023 m. Konkurencijos tarybos pasirinktas kaip vienas iš prioritetinių, todėl jam institucija skiria ir skirs ypatingą dėmesį.