KONKURENCIJOS TARYBA PRITARIA ES REKOMENDACIJOMS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS

Šiomis dienomis paskelbtoje naujausioje Europos Sąjungos valstybės pagalbos apžvalgoje išdėstytos svarbiausios šios srities ateities gairės. Didinant Europos konkurencingumą ES šalims siūloma mažinti bendrą subsidijų lygį ir kartu valstybės pagalbą atskiroms bendrovėms, o daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams. Šalys taip pat skatinamos ieškoti kitų būdų, kurie padėtų stiprinti Europos konkurencingumą.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, iki 2004 m. gegužės vykdžiusi Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo priežiūrą, teigiamai vertina naujausioje ES valstybės pagalbos apžvalgoje pateikiamas rekomendacijas. Europos Komisijos konkurencijos komisaras Mario Montis, vertindamas naujųjų Europos Sąjungos narių įdirbį šioje srityje, pabrėžė, kad šalys “puikiai padirbėjo prisitaikydamos prie rinkos ekonomikos ir valdydamos subsidijas verslui”.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pagal Europos Bendrijos sutarties 88 (ex 93) straipsniu suteiktą atitinkamą kompetenciją valstybės pagalbos kontrolę vykdo Europos Komisija. Europos Komisija priima sprendimus dėl valstybės pagalbos atitikimo bendrajai rinkai ir Europos Bendrijos teisės reikalavimams.

Patvirtinus Konkurencijos įstatymo pataisas, Konkurencijos tarybai yra pavestos koordinuojančios institucijos klausimais dėl valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, funkcijos. Konkurencijos taryba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką atlieka valstybės pagalbos projektų ekspertizę ir pateikia valstybės pagalbos teikėjui išvadą dėl numatomos teikti valstybės pagalbos atitikties ES teisės reikalavimams ir atitinkamas rekomendacijas. Taip pat ji tvarko valstybės pagalbos registrą, kaupia informaciją apie suteiktą Lietuvos ūkio subjektams valstybės pagalbą, teikia šią informaciją Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

Kaip nurodoma Europos Komisijos apžvalgoje, 2000-2003 m. laikotarpiu vidutiniškai per metus Lietuvoje buvo suteikiama 34 mln. eurų valstybės pagalbos, o valstybės pagalbos dalis BVP vidutiniškai sudarė 0,24 proc. Horizontaliems tikslams suteikta valstybės pagalba sudarė 4 proc., o regioninė pagalba - tik 1 proc. Daugiau nei 90 proc. valstybės pagalbos 2000-2003 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo suteikta apdirbamosios pramonės įmonėms. Didžioji šios pagalbos dalis buvo skirta įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti. Pagal EK apžvalgos duomenis didžiausią dalį 2000-2003 m. Lietuvoje suteiktos valstybės pagalbos sudarė subsidijos ( 41 proc.) ir garantijos (28 proc.).

EK apžvalgoje pateikti duomenys neapima suteiktos paramos žemės ūkiui, žuvininkystei ir transportui.