KONKURENCIJOS TARYBA RAGINA VERSLĄ BŪTI VIENU ŽINGSNIU PRIEKYJE
Nuo koncentracijų priežiūros iki asmeninės vadovų atsakomybės už bendrovių sudarytus kartelius – šie ir kiti aktualūs konkurencijos klausimai aptarti Vilniuje vykusioje advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir Konkurencijos tarybos organizuotoje konferencijoje „Tendencijos ir naujausia praktika“.
Konferenciją pradėjęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas apžvelgė praėjusių metų institucijos veiklą ir išskyrė svarbiausius sprendimus bei veiklos kryptis: nuoseklų kompensuojamųjų vaistų sektoriaus reformos vertinimą, nustatytą konkurenciją ribojantį susitarimą tarp jungtinės veiklos sutartį sudariusių stambių statybos bendrovių ir mažmeninės prekybos tinklus valdančių bendrovių „Rimi Lietuva“ bei „Palink“ koncentracijos nagrinėjimą.
Š. Keserauskas akcentavo, kad prašymo apie koncentraciją nagrinėjimas nėra formali procedūra, kurią užbaigusi konkurencijos institucija anksčiau ar vėliau turėtų duoti leidimą vykdyti sandorį. Kiekvienos koncentracijos atžvilgiu itin detaliai vertinamas poveikis rinkoms ir konkurencijai.
Jis atkreipė konferencijoje dalyvavusių teisininkų ir verslininkų dėmesį, kad šie turėtų iš anksto įvertinti, kokį poveikį sandoris gali turėti konkurencijai rinkoje, ir pateikti siūlymus, kaip pašalinti kilsiančias problemas. „Sandoriu suinteresuotos įmonės ir joms patariantys teisininkai neturėtų tikėtis, kad galbūt Konkurencijos taryba nepastebės galimų problemų. Verslas turėtų būti vienu žingsniu priekyje, nes laukiant, ką nustatys Konkurencijos taryba, gali pristigti laiko vėliau stengiantis pašalinti nustatytas konkurencijos problemas“, – sakė Š. Keserauskas.
Anot jo, Konkurencijos taryba ir ateityje daug dėmesį skirs tiems tyrimams, kurie gali atnešti kuo didesnę naudą vartotojams, taip pat draudžiamiems susitarimams viešuosiuose pirkimuose, kompensuojamųjų vaistų sektoriui, viešojo sektoriaus veiksmams, ypač kai savivaldybės siekia privilegijuoti savo įmones ar nori imtis naujos ūkinės veiklos.
Svarbiausius reikalavimus, kurie keliami pranešimui apie koncentraciją, apžvelgė Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Ieva Jakubavičienė.
Ji priminė, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis palengvinta administracinė našta verslui. Tarp svarbiausių naujovių – padidinti bendrųjų pajamų, kurioms esant verslui kyla pareiga pranešti apie koncentraciją ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą, dydžiai nuo 14,5 mln. ir 1,45 mln. Eur iki 20 mln. ir 2 mln. Eur.
Taip pat numatyta, kad ir Lietuvoje registruotų, ir užsienio ūkio subjektų bendrosioms pajamoms bus priskiriamos tik Lietuvos Respublikoje gautos pajamos, o prie pranešimo apie koncentraciją turi būti pridedamos nebe paskutinių trejų, o vienerių ūkinių metų koncentracijos dalyvių ir su jais susijusių ūkio subjektų finansinių ataskaitų rinkinių kopijos.
Atsakydama į konferencijos dalyvių klausimus, I. Jakubavičienė pripažino, jog sandorį planuojantys ūkio subjektai Konkurencijos tarybai turi pateikti gana daug informacijos, tačiau duomenų prašoma tam, kad institucijos ekspertai galėtų objektyviai įvertinti galimą koncentracijos poveikį rinkai. Jeigu verslas dels teikti būtiną informaciją, Konkurencijos taryba galės pasinaudoti dar viena naujove – sustabdyti koncentracijos nagrinėjimo terminą, kol bus gauta prašoma informacija.
Antroje konferencijos dalyje daug dėmesio skirta asmeninei atsakomybei, kuri gresia įmonių, pripažintų sudarius kartelius, vadovams. Konkurencijos tarybos narė Jolanta Ivanauskienė informavo, kad pernai institucija kreipėsi į teismą dėl 8 įmonių vadovų asmeninės atsakomybės taikymo trijose kartelių bylose, kuriose teismai pripažino Konkurencijos tarybos nustatytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Tokio kreipimosi galimybę įstatymas numatė 2011 m. Ja pasinaudoti tapo įmanoma 2017 m., pasibaigus teismų procesams atitinkamose kartelių bylose.
Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Papildomai taip pat gali būti skiriama bauda iki beveik 14,5 tūkst. eurų.
