KONKURENCIJOS TARYBA SIŪLO GRIEŽTINTI ATSAKOMYBĘ DIDIESIEMS PREKYBOS TINKLAMS UŽ NESĄŽININGUS VEIKSMUS TIEKĖJŲ ATŽVILGIU

Konkurencijos taryba, atlikusi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) įgyvendinimo stebėseną, Vyriausybei išsiųstoje pažymoje pasiūlė numatyti didesnes baudas didžiosioms prekybos įmonėms už maisto produktų ir gėrimų tiekėjų atžvilgiu taikomus nesąžiningus veiksmus.

Minėtu įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (MPĮ) rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei tiekėjų interesų pusiausvyrą. Penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ – draudžiama reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas ir kt. Tikėtasi, kad įteisinus draudimus, MPĮ neprimes tiekėjams nesąžiningų tiekimo sąlygų, neteiks nepagrįstų reikalavimų, įpareigojimų, neperkels savo veiklos rizikos tiekėjams.

Siekdama išsiaiškinti, ar toks teisinis reguliavimas yra efektyvus, Konkurencijos taryba nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdė MPĮNVDĮ stebėseną – apklausė rinkos dalyvius: didžiąsias prekybos įmones ir maisto produktų bei gėrimų tiekėjus. Penkiems prekybos tinklams ir 306 tiekėjams buvo išsiųstos anketos su klausimais, ar teisinis reguliavimas yra efektyvus ir užtikrina interesų pusiausvyrą, ar įstatymo Konkurencijos tarybai suteikti įgaliojimai yra pakankami, ar, įsigaliojus įstatymui, pasikeitė konkurencijos sąlygos mažmeninės prekybos rinkoje ir kt.

Dauguma iš 224 atsakymus atsiuntusių tiekėjų akcentavo, kad įstatyme įtvirtintas maksimalus – iki 120 000 eurų – baudos dydis, palyginti su prekybininkų pajamomis, yra pernelyg mažas ir neužtikrina tiekėjų ir MPĮ interesų pusiausvyros. Konkurencijos taryba taip pat pritaria, kad maksimalus baudos dydis nėra atgrasantis, nes siekia 0,007–0,04 proc. didžiųjų prekybos tinklų bendrųjų metinių pajamų. Be to, institucija, vadovaudamasi MPĮNVDĮ nuostatomis ir susiformavusia teismų praktika, negali pažeidėjams paskirti maksimalios sankcijos: 2014–2019 m. atliktų tyrimų bylose įstatymą pažeidusioms prekybos įmonėms buvo skirtos baudos nuo 11 590 Eur iki 73 000 Eur.

Įvertinusi kitų Europos Sąjungos šalių praktiką, kur baudos siekia ir iki 10 proc. metinių pajamų, Konkurencijos taryba siūlo įstatyme numatyti griežtesnę finansinę atsakomybę – iki 2 proc. metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgiant ir į Europos Sąjungos direktyvą „Dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje“, kurios nuostatos turės būti perkeltos į nacionalinę teisę ir numatytos atgrasančios sankcijos dėl MPĮ atliekamų nesąžiningų veiksmų tiekėjų atžvilgiu.

Tiekėjai taip pat siūlė įstatymą papildyti nuostata, draudžiančia MPĮ taikyti jiems neproporcingai dideles baudas už mažareikšmius sutarties pažeidimus. Maisto produktų ir gėrimų tiekėjų teigimu, prekybos tinklai baudas dažniausiai taiko dėl nereikšmingo prekių vėlavimo arba dėl neįvykdyto didelio prekių kiekio užsakymo, kurį įgyvendinti neturėjo galimybių. Konkurencijos taryba ketina detaliau įvertinti tiekėjų pateiktą informaciją apie jiems MPĮ taikomas baudas, taip pat išanalizuoti Europos Sąjungos šalių praktiką ir, matydama poreikį, pateiks atitinkamus pasiūlymus.

Su MPĮNVDĮ įgyvendinimo stebėsenos pažyma galite susipažinti čia. Pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pateikiami teiginiai ir išvados neapriboja Konkurencijos tarybos atliekant tyrimus dėl galimo MPĮNVDĮ pažeidimo.