Konkurencijos tarybos pirmininko R. Stanikūno interviu ELTAI

Beveik du dešimtmečiai, kai Lietuvos ūkis vaduojasi iš sovietinės ekonomikos sistemos, kurioje iš esmės konkurencijos nebuvo. Per tą laiką mažųjų, pavyzdžiui, į elektros, dujų, degalų rinką praktiškai iki šiol neįsileista, o tos sritys, kuriose smulkusis verslas galėjo klestėti, irgi užgožtos didžiųjų.

Šalyje mažai teliko privačių parduotuvėlių, pieninių, sūrinių, nes smulkųjį, dar tik ant kojų besistojantį privatininką agresyviai nušlavė sąlygas diktuojantys prekybos tinklai ar kitos grupės, sutelkusios savo rankose įvairias paslaugų ar gamybos sritis. Beje, smulkusis ir vidutinis Lietuvos gamintojas daugeliu atvejų turėjo kapituliuoti ir prieš daug pajėgesnius užsienio investuotojus. Tiesa, neretai užleisti pozicijas vertė pati rinka, efektyvesni konkurentai ir jų siūlomos mažesnės kainos.

Ar pakanka Lietuvoje konkurenciją kontroliuojančioms institucijoms teisinių galių, valios ir ryžto, kad smulkiajam verslui atsirastų laisvų nišų ir jis galėtų gyventi šalia didžiųjų, kokių šiuo metu imamasi konkrečių veiksmų liberalizuoti rinką Eltos korespondentė Angelė Adomaitienė kalbėjosi su Lietuvos konkurencijos tarybos (KT) pirmininku Rimantu Stanikūnu.

- Pasaulį krečiant ekonominei krizei tvirtinama, kad jį išgelbėti gali ir sveika didesnė konkurencija. Europos Komisija (EK) skatina liberalizuoti kai kurias rinkas, o ar KT yra pateikusi konkrečių pasiūlymų dėl tam tikrų rinkų Lietuvoje?

- Europos Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos kartu dirba vykdydamos reformą laisvųjų profesijų srityje. Viena iš tokių rinkų Lietuvoje - notarinių paslaugų rinka. Šiuo metu notarų paslaugoms nustatytos fiksuotos kainos, taip pat taikomi griežti notarų skaičiaus bei kvalifikacijos reikalavimai, be to, paslaugų kokybės reikalavimai įtvirtinti Notariato įstatymu, todėl konkuruoti notarai praktiškai gali tik aptarnavimo kokybe. Liberalizavus paslaugų kainas, atsirastų galimybė konkuruoti ir kainomis.

Dar viena ypač aktuali problema - valdymo funkcijų valstybinėse ir viešosiose įstaigose atskyrimas nuo komercinių. Pavyzdžiui, Tarptautinis Vilniaus oro uostas, teikdamas paslaugas, susijusias su oro uosto infrastruktūros valdymu, kartu teikia ir komercines paslaugas. Kitaip sakant, oro uostas ne tik kontroliuoja, kaip teikiamos antžeminės paslaugos vartotojams, bet ir konkuruoja su įmonėmis, teikiančiomis tokias paslaugas - orlaivių pildymą kuru arba orlaivių nustūmimą nuo galerijų. Akivaizdu, kad valdydamas oro uosto infrastruktūrą ir kartu veikdamas kaip konkurentas, toks ūkio subjektas turi galimybių sukurti kliūčių konkuruoti kitiems.

Tokių pavyzdžių, kai valstybinės įmonės vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas, bet kartu yra kitų rinkoje veikiančių įmonių konkurentės, yra nemažai. Pavyzdžiui, dabar įsteigti Regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra atsakingi už atliekų tvarkymo organizavimą, tačiau vykdo ir komercinę veiklą - atliekų šalinimo, sąvartynų priežiūros ir šiukšlių išvežimo. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prižiūri privačias saugos tarnybas ir pats (Apsaugos policija) teikia saugos paslaugas.

Tad reikia toliau liberalizuoti rinkas ten, kur galima sukurti realią konkurenciją - pirmiausia atskirti valdymo funkcijas nuo komercinių, o valstybės pagalbą, esant reikalui, teikti taip, kad ji nepažeistų sąžiningos konkurencijos.

- Kada valstybės pagalba yra sveikintina ir neiškreipia konkurencijos? Ar tai tinka krizės atveju?

- Vyriausybė gali naudoti pagalbos priemones, kad būtų pasiektas numatytas tikslas, o konkurencija ES narėse ir tarp jų būtų iškreipta minimaliai. EK netgi numatė konkrečias valstybės pagalbos priemones, kuriomis šalys gali pasinaudoti krizės atveju. Pavyzdžiui, priimtas EK komunikatas - Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą krizės sąlygomis. Taip siekiama užtikrinti pakankamą bankų skolinimą įmonėms, leisti bendrovėms, turinčioms likvidumo problemų, pasinaudoti laikinu ribotu subsidijavimu, skatinti tolimesnes įmonių investicijas į tvarią ateitį, įskaitant ekologiškų produktų gamybos plėtojimą.

Iš komunikate numatytų priemonių yra galimybė teikti iki 500 tūkst. eurų pagalbą vienai įmonei per artimiausius dvejus metus, numatyta pagalba taikant mažesnę priemoką už valstybės garantijas paskoloms, pagalba subsidijuojant paskolų palūkanų normas visų rūšių paskoloms ir kitos.

- Kokią laikinąją pagalbą ūkio subjektams per dabartinę krizę galėtų teikti Lietuvos Vyriausybė? Kad konkurencija, kuri monopolijoms tėra pikta pamotė, verslui taptų varikliu, o vartotojams - didesne galimybe rinktis.

- Vyriausybė galėtų teikti pagalbą tiek taikydama jau minėtame komunikate numatytas laikinas iki dvejų metų trukmės priemones, tiek intensyviau naudodamasi įprastomis EK reglamentuotomis pagalbos priemonėmis, ypač tomis, kurių sąlygos atleidžia ES šalis nuo pareigos pagalbą iš anksto suderinti su EK. Pavyzdžiui, vienam ūkio subjektui galima suteikti iki 200 tūkst. eurų (apie 690 tūkst. litų) pagalbą per trejus mokestinius metus.

- Kiek darbuotojų šiuo metu dirba KT. Ar jie nedubliuoja kitų institucijų veiklos, o gal priešingai - darbo tiek daug, kad nespėjama?

- Šiuo metu KT dirba 48 valstybės tarnautojai, taip pat 5 valstybės pareigūnai - KT nariai, priimantys nutarimus dėl įstatymų pažeidimų, bei keletas pagalbinių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Darbuotojų skaičius iš esmės nekinta jau daug metų, nors naujų funkcijų nuolat daugėja. Darbo krūvis tikrai didelis. Pabrėžiu, KT prižiūri, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo ir EB Sutarties konkurencijos taisyklių, taip pat prižiūri Reklamos įstatymo nuostatų dėl klaidinamos ir lyginamosios reklamos laikymąsi. KT atlieka tyrimus ir taiko sankcijas, taigi veikia kaip pusiau teisminė institucija, nes pati renka įrodymus, rengia bylas. Be abejo, to daugiau niekas neatlieka, tad dubliavimasis neįmanomas.

- Vis dėlto kai kurie verslininkai konstatuoja, kad šiandieninė padėtis jų netenkina. Jie pageidauja mažinti monopolijų įtaką ir KT sujungti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, taip pat patys nori dalyvauti šių institucijų veikloje. Kaip manote, ar reikalinga tokia reforma, kokią naudą ji duotų?

- Pasiūlymas nėra naujas. Pacituosiu ES komisarės konkurencijai Nelės Kroes (Neelie Kroes) vizito Lietuvoje metu pateiktą atsakymą į Premjero jai užduotą klausimą, kaip EK vertintų, kad minėta Kainų komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir KT būtų sujungtos į vieną instituciją. Komisarė atsakė, kad "monopolijų kainų reguliavimas ir konkurencija - skirtingos funkcijos ir tikslai". Įprastai natūralių monopolijų kainos fiksuojamos, pelnas ir investicijos reguliuojamos pagrįstomis, net teismų aprobuotomis metodikomis. Konkurencijos politika formuojama atvirkštiniu principu - liberalizuojant rinkas ten, kur galima sukurti konkurenciją, atskiriant valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų priežiūros bei komercinės veiklos funkcijas. Visose ES šalyse, išskyrus Estiją, konkurencijos priežiūra ir kainų reguliavimas atskirti. Lietuvoje tai buvo padaryta dar 1993 metais.

- Tačiau ar KT turi užtektinai priemonių, kad galėtų kontroliuoti ir pažaboti monopolijų piktnaudžiavimą?

- Dėl "Mažeikių naftos", kuri yra dominuojanti degalų rinkoje, pasakysiu, kad KT šią įmonę jau baudė tris kartus, dėl paskutinės baudos dar vyksta teisminiai ginčai. Baudos - atgrasinimo nuo pažeidimų priemonė, bet ji nepakankama, kad būtų užtikrinta konkurencija. KT ne kartą siūlė tiek Ūkio ministerijai, tiek Vyriausybei ir Seimui sustiprinti konkurenciją kitais būdais - sukurti infrastruktūrą ir sudaryti palankias sąlygas degalų importuotojams, kad atsirastų konkurencinis spaudimas "Mažeikių naftai". Tik taip galima sumažinti kainas.

Bet, deja, procesas ne tik kad nepajudėjo į priekį, o tapo atvirkštinis. Priėmus Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimus dar labiau pablogėjo sąlygos importuotojams. Iki tol po 50 proc. atsargų kaupė valstybė ir importuotojai, o dabar ši proporcija pasikeitė - importuotojai turi sukaupti 60 proc. rezervo. Vadinasi, importuotojų padėtis pablogėjo.

Dėl didžiųjų prekybos tinklų. Pirmiausia nereikia užmiršti, kad konkurencija vyksta ne dėl to, kad būtų palaikomas vienas arba kitas ūkio subjektas ar kad jis išliktų rinkoje. Ji vyksta dėl vartotojų, kad jie gautų kuo daugiau prekių ir paslaugų mažesnėmis kainomis. Santykiai tarp tiekėjų ir prekybos tinklų - daugiau sutarčių dalykas. Smulkūs tiekėjai skundžiasi, kad juos spaudžia prekybos tinklai, imami papildomi mokesčiai už reklamą, už naujo produkto pardavimą ir pan. Tačiau prekybos tinklų galios problema nėra kokia nors išskirtinė Lietuvos problema. Lietuvoje keturi didieji prekybos tinklai turi 70 proc. maisto produktų rinkos, Latvijoje du didžiausi tinklai - apie 60 proc. , Suomijoje trys - apie 85 proc., Slovakijoje trys - apie 50 proc. ir pan. Padėtis panaši visoje ES. Dėl to Europos Parlamentas išnagrinėti šią problemą jau paprašė EK, kuri iki pavasario turi pateikti pasiūlymus, kaip spręsti smulkiųjų gamintojų ir tiekėjų santykių su didžiaisiais prekybos tinklais problemas. Mūsų Ūkio ministerija taip pat rengia siūlymus, kaip užtikrinti sąžiningos prekybos sąlygas, o KT aktyviai dalyvauja rengiant šį projektą.

- Kaip KT sekėsi praėjusiais metais? Kiek tyrimų dėl įvairių konkurencijos pažeidimų inicijavo ji pati, o kiek valdžios nurodymu ar pagal vartotojų skundus?

- Pernai KT priėmė daugiau kaip 200 nutarimų dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo bei dėl klaidinamos ar neleidžiamos lyginamosios reklamos. Tirta dešimt atvejų dėl galimų kartelinių susitarimų. Daugelis iš jų dar tęsiami šiemet, o trys baigti ir priimti nutarimai, kuriuose dėl draudžiamų susitarimų įmonėms skirta beveik 2,5 mln. litų baudų. Tarp jų garsi pienininkų byla, kai didieji pieno gamintojai keitėsi informacija, kas silpnino įmonių paskatas konkuruoti bei turėjo įtakos kainoms.

Taip pat vykdyti septyni tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi. Devyniais atvejais konstatuota, kad konkurencijos reikalavimus pažeidė valstybės valdymo ir savivaldos institucijos. Be to, išnagrinėti 55 atvejai dėl ūkio subjektų vykdytos koncentracijos. Tad mūsų veiklos apimtys kasmet ne tik kad nemažėja, bet atliekame vis sudėtingesnių tyrimų, nes dalis jų susiję su ES konkurencijos taisyklių taikymu. Didesnioji dalis tyrimų buvo pradėti pačios KT iniciatyva.

- Tolesni konkurencijos politikos klausimai sausio viduryje buvo nagrinėti Seimo Ekonomikos komitete. Kokių tikitės rezultatų?

- Konkurencijos politiką pirmiausia formuoja Seimas ir Vyriausybė, o KT iš esmės kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų taisyklių. Seime jau daugiau kaip metai užsigulėjo Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriose numatytos priemonės, kaip sustiprinti konkurencijos priežiūrą suteikiant KT daugiau teisių atliekant tyrimus. Tai galimybė užantspauduoti verslo patalpas, daryti patikrinimus privačiose patalpose ir kita, tuo pačiu užtikrinant tyrimų skaidrumą.

Ten, kur mažos ekonomikos, kur palyginti mažai gamintojų ir vartotojų, taip kaip Lietuvoje, norint užtikrinti efektyvią konkurenciją Seimui, Vyriausybei, ministerijoms ir KT, beje, ir vartotojams, reikia veikti išvien.