KONKURENCIJOS TARYBOS SPRENDIMAI PATVIRTINA, KAD MAŽMENINĖS PREKYBOS RINKOJE YRA PROBLEMŲ

Reaguodama į besitęsiančią diskusiją dėl mažmeninės prekybos sektoriaus padėties ir kylančių kainų,   Konkurencijos taryba pabrėžia, kad kuo daugiau konkurencijos bus šioje rinkoje, tuo didesnę naudą gaus vartotojai. Būtent padidinus konkurenciją, vartotojai gali tikėtis mažesnių prekių ir paslaugų kainų, geresnės kokybės, didesnio pasirinkimo.

Konkurencijos taryba šalina konkurencijos ribojimus, kad įvairiose rinkose sąžiningai veikiantis verslas galėtų efektyviai konkuruoti ir varžydamasis dėl vartotojų siūlytų kokybiškas prekes ir paslaugas už kuo palankesnę kainą.

Kas padaryta?

Šių metų balandį Konkurencijos taryba priėmė vartotojams svarbų sprendimą neleisti bendrovei „Rimi Lietuva“ įsigyti prekybos tinklą „Iki“. Toks draudimas buvo pagrįstas argumentais, kad po susijungimo kai kuriose mažmeninės prekybos rinkose liktų mažiau efektyviai konkuruojančių parduotuvių, dėl ko būtų reikšmingai apribota konkurencija ir, tikėtina, nukentėtų vartotojai. Prižiūrėti, kad dėl įmonių susijungimų nebūtų apribota konkurencija, yra viena Konkurencijos tarybos funkcijų. Tačiau taryba, kaip ir kitos ES konkurencijos priežiūros institucijos, nekontroliuoja ir neriboja natūralios prekybos centrų plėtros.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pripažįsta, kad Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje problemų yra. Tai liudija ir institucijos atliekami tyrimai bei priimami sprendimai.

2016 m. Konkurencijos taryba teismuose apgynė savo sprendimą vartotojams reikšmingoje „Maximos“ ir „Mantingos“ susitarimo byloje – už net 10 metų trukusį abiejų įmonių susitarimą neparduoti „Mantingos“ duonos gaminių „Maximos“ parduotuvėse už mažesnę nei šių įmonių suderintą „bazinę“ kainą bendrovė „Maxima LT“ į valstybės biudžetą sumokėjo paskirtą 13,6 mln. Eur baudą bei daugiau kaip 1 mln. Eur palūkanas, o  „Mantinga“ – 2,1 mln. Eur baudą ir 192 tūkst. Eur palūkanas.

Lietuvoje nėra prekybos tinklų monopolijos, nes šalyje veikia 5 dideli prekybos tinklai, kuriems taikomas specialus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (MPĮNVDĮ). Jame numatyta, kad Konkurencijos taryba prižiūri, kaip didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės (šiuo metu – penki didieji prekybos tinklai) laikosi šio įstatymo reikalavimų, t.y. ar neatlieka nesąžiningų veiksmų maisto prekių ir gėrimų tiekėjų atžvilgiu.

Už šio įstatymo pažeidimus kai kuriems didiesiems prekybos centrams buvo paskirtos sankcijos ir įpareigojimai nutraukti neteisėtus veiksmus. Pavyzdžiui, tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ gavo baudą už tai, kad sudarydama sutartis su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais dėl reklamos paslaugų teikimo reikalavo, kad analogiškos prekės nebūtų tiekiamos kitoms mažmeninės prekybos įmonėms tokia pat ar mažesne kaina visą reklaminės akcijos laikotarpį.

Šių metų gegužę Konkurencijos taryba Vyriausybei, Ūkio ir Teisingumo ministerijoms pateikė MPĮNVDĮ stebėsenos pažymą, kurioje nurodė, kad esamas teisinis reguliavimas veikia kaip prevencinė priemonė, atgrasanti prekybos tinklus nuo nesąžiningų veiksmų, tačiau užtikrinus geresnes galimybes tiekėjams skųstis anonimiškai bei uždraudus prekybininkams bausti besiskundžiančias įmones, būtų sukurtos geresnės paskatos tiekėjams ginti savo interesus.

Kadangi tiekėjai pasisakė, kad prekybos įmonės vis dar galimai pažeidžia jų teises ir taiko nesąžiningus veiksmus (kai kurie tiekėjai pažymėjo, kad mažmeninės prekybos įmonės primeta nesąžiningas tiekimo sąlygas, teikia nepagrįstus reikalavimus), Konkurencijos taryba pasiūlė Ūkio ministerijai, įtraukiant suinteresuotus asmenis, organizuoti darbo grupę, įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus ir, matant būtinybę, papildyti esamą reguliavimą.

Pažymoje Konkurencijos taryba taip pat nurodė, jog ne visi tiekėjai žino, kokie prekybos įmonių veiksmai yra draudžiami. Siekiant paskatinti tiekėjus aktyviau ginti jų interesus, planuojami mokymai apie MPĮNVDĮ tiekėjams suteikiamas teises ir praktines galimybes pasinaudoti šiomis teisėmis. Be to, vertinama ir tiekėjų suteikta informacija apie galimus pažeidimus ir, esant pagrindui įtarti pažeidimą, bus atlikti tyrimai.

Ką būtina daryti?

Konkurencijos tarybai įstatymų suteiktos galios yra reikšmingos ir adekvačios, o minėtų tyrimų pavyzdžiai rodo, kad institucija jomis naudojasi. Išaiškinti konkurencijos ribojimai yra veiksminga potencialių pažeidėjų atgrasymo priemonė. Kad išaiškintų pažeidimų daugėtų ir atgrasymo poveikis augtų, valstybė privalo užtikrinti ne tik adekvačias institucijos galias, bet ir tinkamą finansavimą tų galių įgyvendinimui – tokį, kuris padėtų išlaikyti esamus kvalifikuotus specialistus bei pritraukti naujų, taip pat leistų juos aprūpinti pažeidimų tyrimui reikalingomis priemonėmis. Tinkamo finansavimo klausimas išlieka aktualus, o jį spręsti papildomai įpareigos šių metų pabaigoje numatoma priimti ES direktyva dėl didesnių galių suteikimo nacionalinėms konkurencijos institucijoms.

Be to, Konkurencijos taryba ne pirmus metus ragina valstybės institucijas labiau rūpintis konkurencijos skatinimu, ieškoti priežasčių, kas jai trukdo. Vienas iš reikšmingai konkurenciją  ribojančių veiksnių yra pačios valstybės veiksmai, perteklinis reguliavimas, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas teisės aktų projektų poveikio vertinimui.

Valstybės institucijos turi vertinti, ar jų pačių nustatytos „žaidimo“ taisyklės yra tinkamos privačiai iniciatyvai atsirasti, ar jos padarė viską, kad privati iniciatyva nebūtų žlugdoma, kad šios būtų daugiau, peržiūrėti ir pakeisti netinkamas „žaidimo“ taisykles. Tai svarbu, nes rinkos ekonomikos šalyse, kokia yra Lietuva, privatus verslas, svarstydamas, ar investuoti į vieną ar kitą sektorių, vertina įėjimo į rinką ir verslo plėtros kliūtis, kurios dažnai atsiranda dėl netinkamo reguliavimo.

Konkurencijos taryba taip pat kviečia visus asmenis, turinčius pagrįstų duomenų apie konkurenciją ribojančius susitarimus, kuo greičiau pateikti informaciją. Konkurencijos taryba ir pati stebi situaciją rinkose ir, kilus įtarimams dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, imasi veiksmų.

Duomenys iš 2017 m. veiklos ataskaitos