KONKURENCIJOS TEISĖS PROFESIONALAI DALIJOSI ĮŽVALGOMIS AKTUALIAIS PRAKTINIAIS KLAUSIMAIS

Konferencija „Konkurencijos teisės aktualijos 2024“ jau trečius metus iš eilės subūrė šios srities ekspertus, akademikus, verslo atstovus, kurie turėjo progą padiskutuoti svarbiais konkurencijos teisės klausimais.

Renginio dalyvius pasveikinusi Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė pristatė artimiausio laikotarpio institucijos prioritetus, pirmiausia atkreipdama dėmesį į energetikos bei skaitmeninių rinkų sektorius. Kadangi šie sektoriai vystosi ypač sparčiai, Konkurencijos taryba įžvelgia poreikį detaliau vertinti čia vykstančius procesus, net ir neturint aiškių signalų apie galimas konkurencijos problemas. „Tokioms problemoms paaiškėjus ateityje, jas būtų daug sunkiau spręsti jau susiformavusioje rinkos struktūroje“, – sakė J. Ivanauskienė.

Kai kurios iniciatyvos – jau pradėtos įgyvendinti, pavyzdžiui, šių metų pradžioje startavo elektromobilių įkrovimo sektoriaus stebėsena, o kiti darbai, kaip ir naujos funkcijos Konkurencijos tarybai, susijusios su interneto platformų priežiūra, dar laukia netolimoje ateityje.

J. Ivanauskienė pabrėžė pastaraisiais metais didėjantį nagrinėjamų pranešimų apie koncentracijas skaičių. Praėjusiais metais Konkurencijos taryba davė 31 leidimą vykdyti koncentracijas, vieną sandorį, identifikavus konkurencijos ribojimo problemas, uždraudė. O per nepilnus tris šių metų mėnesius jau duota 12 leidimų.

„Matydami į viršų šaunančią koncentracijų srities statistiką, suprantame ir koncentracijos procedūrų tobulinimo būtinybę. Todėl jau pradėjome vidines diskusijas dėl galimybės jas paprastinti, nesudėtingų koncentracijų atvejais optimizuoti renkamos informacijos apimtis“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos vadovė.

Visgi ji įspėjo, kad tai bus atsakingas, didelio atidumo reikalaujantis darbas, nes institucija negali mažinti reikalavimų koncentracijų kontrolės efektyvumo sąskaita. Be to, procedūros galės būti supaprastintos labai ribota apimtimi, jeigu Konkurencijos taryba ir toliau susidurs su atvejais, kai sandorio šalys vengs teikti koncentracijos poveikio vertinimui reikšmingą informaciją, dėl ko šiemet vienu atveju jau teko atnaujinti pranešimo nagrinėjimo terminą.

Vykdydama verslo susijungimų priežiūrą, Konkurencijos taryba ir toliau aktyviai konsultuos sandorius planuojančias šalis ir jų atstovus. Kitose srityse, kuriose tiek verslui, tiek viešojo sektoriaus institucijoms kyla daugiausia klausimų, planuojama teikti išsamias sistemines konsultacijas rengiant gaires bei atmintines, kas jau yra daroma.

Į nemažai verslui kylančių klausimų buvo atsakyta ir per konferencijos metu vykusias diskusijas, kuriose, be Konkurencijos tarybos atstovų, dalyvavo teisėjai, advokatai bei akademikai.

Diskutuojant apie Konkurencijos tarybos teisę rinkti informaciją, Monika Dumbrytė-Ožiūnienė, Teisės grupės vadovė, paaiškino pagrindinius principus, kuriais remdamiesi institucijos ekspertai renka medžiagą per patikrinimus įtariamų ūkio subjektų patalpose ir vėliau vykdo įrodymų paiešką.

Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos vyresnysis patarėjas, diskusijoje apie baudų diferencijavimo ir bausmių teisminės kontrolės galimybes, priminė, kad Konkurencijos taryba, apskaičiuodama baudas konkrečiais atvejais, vadovaujasi proporcingumo principu, t. y.  finansinės sankcijos turi būti tokios, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų.  Jis pabrėžė, jog baudos turi būti bent jau didesnės už neteisėtas verslo pajamas, gautas, pavyzdžiui, konkurentams sudarius kartelius ir susitarus padidinti prekių bei paslaugų kainas. Vadovaujantis šia logika, už sunkiausius pažeidimus neretai yra apskaičiuojamos netgi didesnės baudos nei 10 proc. įmonės metinių pasaulinių bendrųjų pajamų, vis tik Konkurencijos įstatyme numatyta maksimali 10 proc. įmonės metinių pasaulinių bendrųjų pajamų baudos riba yra saugiklis, kuris užtikrina, kad finansinės sankcijos nebūtų pernelyg didelės ir žlugdančios įmones. Tokios pačios praktikos laikosi tiek Europos Komisija, tiek kitos ES šalys.

Naujausias Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėtas konkurencijos bylas pristatė šio teismo teisėjas Irmantas Jarukaitis, kuris akcentavo, kad konkurencijos teisė yra viena ES ekonominės konstitucijos pamatų, o veiksminga konkurencija – vidaus rinkos funkcionavimo pagrindas.

Antroje renginio dalyje tęsėsi diskusijos apie ekonominių įrodymų svarbą nagrinėjant įmonių susijungimus ir kokią riziką kelia konkurentų susitarimai darbo rinkose, pavyzdžiui, nevilioti darbuotojų ar klientų.

Konferenciją „Konkurencijos teisės aktualijos 2024“ kovo 21 d. organizavo Lietuvos advokatūra, bendradarbiaudamas su Konkurencijos taryba ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetu.