LVAT: „NORFOS MAŽMENA“ IR „RIVONA“ PAŽEIDĖ ĮSTATYMĄ

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino bendroves „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ pažeidus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą (MPĮNVDĮ), kai sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais numatė jiems reikalavimą sumokėti tam tikras sumas už pardavimo skatinimą.

LVAT teisėjų kolegija pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) išvadoms, kad bendrovės „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ dėl tarpusavio sąsajų laikytinos vienu vienetu pagal MPĮNVDĮ, todėl Konkurencijos taryba tinkamai vertino abiejų bendrovių veiksmų atitiktį MPĮNVDĮ nuostatoms, nors „Rivona“ ir nevykdo mažmeninės prekybos veiklos.

VAAT 2020 m. sausį pripažino, jog „Rivona“ yra taip susijusi su „Norfos mažmenos“ vykdoma mažmeninės prekybos veikla, kad MPĮNVDĮ prasme abi įmonės yra laikytinos vienu vienetu, vykdančiu mažmeninės prekybos veiklą, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė 72 000 Eur baudą „Norfos mažmenai“, kuri savo prekybos centruose vykdo ir įgyvendina tarp „Rivonos“ bei tiekėjų sudarytas sutartis.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba išnagrinėjo 2017–2018 m. abiejų minėtų bendrovių sutartis su tiekėjais ir nustatė, kad šie buvo įpareigoti mokėti tam tikrą mokestį už prekybines-reklamines akcijas, numatytas kiekvienai prekių kategorijai, papildomai sumokant ir neišnaudotas sumas. Taip pat už nuostatų pažeidimus tiekėjams buvo numatyta atsakomybė.

MPĮNVDĮ draudžia mažmeninės prekybos įmonei reikalauti tiekėjo apmokėti pardavimo skatinimo išlaidas ar jų dalį, išskyrus atvejus, kai abi šalys raštu susitaria tiek dėl apmokamų išlaidų dydžio, tiek dėl numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų. Nagrinėtu atveju „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ sutartyse su tiekėjais numatė tik mokėtinas sumas už pardavimo skatinimą, tačiau, kokių konkrečių veiksmų planuojama imtis, detaliai neįvardijo. Taigi, bendrovės ne tik neužtikrino sąlygų tiekėjams sudaryti jų valią ir interesus atitinkantį susitarimą dėl pardavimo skatinimo veiksmų bei biudžeto, bet ir sukėlė jiems papildomą finansinę naštą, nes tiekėjai privalėjo sumokėti visas iš anksto pardavimo skatinimui numatytas sumas arba jas perkelti į kitų metų biudžetą, nepriklausomai nuo to, ar pardavimo skatinimo veiksmai buvo vykdomi, ar ne.