MAISTO PREKIŲ IR GĖRIMŲ TIEKĖJAI DOMISI PLATESNĖMIS GALIMYBĖMIS GINTI SAVO INTERESUS PATYRUS NESĄŽININGUS PREKYBININKŲ VEIKSMUS

Nuo lapkričio 1 d., įsigaliojus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) pataisoms, dar daugiau maisto prekių bei gėrimų tiekėjų gali ginti savo interesus nuo galimai nesąžiningų didžiuosius prekybos tinklus valdančių bendrovių („Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „Palink“, „Rimi Lietuva“) veiksmų. Apie tai, kokiais atvejais tiekėjai gali kreiptis į Konkurencijos tarybą, kokie prekybininkų veiksmai draudžiami ir kaip elgtis įtariant galimą įstatymo pažeidimą ar patiriant prekybos tinklų spaudimą, kalbėta Konkurencijos tarybos nuotoliniuose mokymuose, kuriuose dalyvavo 63 maisto prekių ir gėrimų tiekėjai.

Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo grupės vadovė Erika Lukšė pristatė, kad į nacionalinę teisę perkėlus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, buvo praplėsta įstatymo saugomo tiekėjo sąvoka. Tiekėju yra laikomas bet kurioje ES šalyje įsisteigęs žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojas (fizinis ar juridinis asmuo, organizacija), parduodantis savo produkciją Lietuvos 5 didiesiems prekybos tinklams.

Nustatant, ar asmuo priskiriamas įstatymo saugomiems tiekėjams, svarbu atsižvelgti į jo pardavimo pajamas – jos turi būti gautos iš įprastinės ūkinės veiklos, skaičiuojant visų susijusių įmonių pajamas, ir paskutiniais finansiniais metais turi neviršyti 350 mln. eurų. Tiekėjais taip pat laikomos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų grupės, gamintojų ar tiekėjų organizacijos, tokių organizacijų asociacijos.

Direktyvos nuostatos Lietuvoje perkeltos ir į Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą (NPPDĮ), kuriame, taip pat kaip MPĮNVDĮ, nurodytas draudžiamų veiksmų tiekėjų atžvilgiu sąrašas. NPPDĮ nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus 5 didžiuosius prekybos tinklus, atlieka Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Konkurencijos tarybos patarėjos Ditė Anilionienė bei Jūratė Mikelaitytė akcentavo, kad institucija turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva pagal informatorių ar anonimiškai pateiktą informaciją, taip pat atlikti patikrinimus įmonių patalpose, o mažmeninės prekybos bendrovei, taikiusiai draudžiamus veiksmus, gali būti skiriama bauda iki 0,7 proc. jos paėjusių finansinių metų pardavimo pajamų.

Ekspertės ragino tiekėjus kreiptis į instituciją ir teikti informaciją apie įtariamus MPĮNVDĮ pažeidimus ar patiriamą prekybos tinklų spaudimą el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt arba tel. +370 646 39103, +370 676 13374. Institucija užtikrina besikreipiančių tiekėjų tapatybės slaptumą.

Kilus klausimų, kokie prekybininkų veiksmai yra draudžiami ir kaip ginti savo interesus, tiekėjai kviečiami el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt arba tel. +370 646 39103, +370 676 13374 registruotis į individualias konsultacijas, kurių metu Konkurencijos tarybos ekspertai pateiks išsamią informaciją apie įstatymo nuostatas.

Maisto prekių ir gėrimų tiekėjus vienijančios asociacijos taip pat gali kreiptis į Konkurencijos tarybos ekspertus dėl galimybės surengti informacinius seminarus. MPĮNVDĮ užtikrinama tiekėjų identifikacinių duomenų apsauga, tad konfidencialumas yra garantuojamas ir seminarų dalyviams.