NAUJA KONKURENCIJOS SKATINIMO FORMA: VALDŽIOS LAIKRAŠČIAI – TIK SU GEROMIS NAUJIENOMIS
Jau antroji (po Druskininkų) savivaldybė Lietuvoje – Raseinių rajono savivaldybė – džiaugiasi padidinusi konkurenciją Raseinių rajono žiniasklaidos rinkoje: – „Startavo „Mūsų Raseiniai“, - skelbia oficialus savivaldybės tinklalapis. Laikraštyje nėra negatyvios informacijos, nebus jos ir ateityje – žada naujasis rinkos žaidėjas.
Atrodytų Raseinių rajono savivaldybės džiugesys yra pagrįstas ir sveikintinas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.
„Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“ – teigiama LR Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Konkurencija yra konstitucinė vertybė, nes ji skatina progresą: įmonės varžydamosi dėl vartotojų siekia efektyviai panaudoti ribotus išteklius, pateikdamos kiek įmanomą platesnį kokybiškų prekių ar paslaugų asortimentą už geriausias kainas. Konkurencija – tai inovacijos, tai naujos technologijos, tai produktyvumas, konkurencija tai valstybės ekonominis augimas. Juk Lietuvos valstybė prieš porą dešimtmečių pasirinko rinkos ekonomikos valstybės kelią ir tai įrašė į jau minėto LR Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalis: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.“
Konstitucija aiškiai įvardija, kad ne valdžios įstaigos, bet privatus verslas turėtų užsiimti ūkine veikla. Valdžios įstaigos turėtų tik reguliuoti „ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“, kaip teigiama LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje. LR Konkurencijos įstatymas taip pat numato pareigą valdžiai „reguliuojant ūkinę veiklą saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Tačiau, ar galime kalbėti apie sąžiningą žaidimą, kai teisėjas ne tik nustato žaidimo taisykles, prižiūri jų laikymąsi, bet ir pats yra ... žaidėjas?
Deja, pastaruoju metu tiek centrinės, tiek vietinės valdžios institucijos neretai, bet, kaip jos teigia vedamos gerų ketinimų, supainioja savo vaidmenį bei imasi ūkinės veiklos, tai yra pradeda žaisti žaidimą, kuriam jos privalo teisėjauti.
Kai kuriais atvejais, valdžia teigia, kad veikdama rinkoje ji pildo biudžetą, nes tampa dar vienu mokesčių mokėtoju. Kitais gi, verslo gyslelę turinčių politikų iniciatyva, kuria įmones, nes valdžios veiklą rinkoje mato kaip būdą parodyti verslui kaip reikia sąžiningai konkuruoti, kaip kokybiškai ir už patrauklią kainą reikia teikti paslaugas gyventojams. Treti – valdžios įmonių buvimą teisina tuo, kad įmonės liko nuo senų tarybinių laikų – nespėta privatizuoti. Ketvirti teigia, kad jeigu valdžia nevykdys ūkinės veiklos, verslas jos taip pat nevykdys ir tuomet gyventojai negaus viešųjų paslaugų. Penkti - valdžios įmones laiko vieninteliais darbdaviais savivaldybėje, dėl to jas reikia išlaikyti, o kartais ir paramstyti iš visų gyventojų renkamų mokesčių.
Jeigu galvojate, kad valdžia teikia tik švietimo, sveikatos apsaugos, vandens tiekimo, vietinio transporto, šilumos tiekimo bei atliekų surinkimo paslaugas – klystate. Valdžios įmonėse Jūs galite išsinuomoti patalpas verslui, gauti savo buto remonto, virtuvėje sugedusios santechnikos taisymo, nuosavo automobilio padangų montavimo bei automobilio plovimo, nuo darbų pavargusio kūno poilsio bei reabilitacijos ir kitas žemiškas paslaugas. Valdžios įsteigtose įmonėse Jūs taip pat galite nusipirkti knygų bei kitų leidinių, pasidaryti šukuoseną, išsiperti pirtyje, pasinaudoti laidojimo paslaugomis nelaimės valandą. O pradedantis ar netinkama kryptimi nuėjęs verslas be abejo gali pasimokyti minėtų paslaugų teikimo gudrybių. Ne taip seniai viena iš savivaldybių ėmė mokyti, kaip turi veikti taksi verslas.
Valdžia teisinasi, kad rinkos nėra, kad rinkos blogai veikia, kad konkurencija neužtikrina tos naudos, kurią privalo užtikrinti. Tačiau valdžia neieško priežasčių, kodėl rinkos nėra, kodėl jos blogai veikia ir ima spręsti problemas iš esmės – kuria valdžios įmonę ir stoja į žaidimą. Tačiau tokiu būdu dar labiau jį komplikuoja: reguliuodama ūkinę veiklą iškreipia konkurenciją.
Ar susimąstome kokios to pasekmės? Greičiausiai ne. Tik mažais žingsneliais be jokio perversmo ar išorinių jėgų įsikišimo grįžtame atgal į praeitį – prie valdžios įmonių, valdžios ūkinio planavimo, valdžios gaminamų prekių, valdžios kainų ir paslaugų kokybės, ir valdžios laikraščių – tik su geromis naujienomis.
Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja
Taip pat skaitykite
