PAPILDOMAS DALIES KREDITO ĮSTAIGŲ MOKAMAS MOKESTIS GALI IŠKREIPTI KONKURENCIJĄ

Konkurencijos tarybos nuomone, Finansų ministerijos planuojamas laikinasis solidarumo įnašas, kurį turėtų mokėti dalis kredito įstaigų, gali iškreipti konkurenciją rinkoje ir pažeisti valstybės pagalbos taisykles.

Įvertinusi Finansų ministerijos parengtus Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo projektus, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad planuojama tvarka gali iškreipti konkurenciją, nes laikinąjį solidarumo įnašą turėtų mokėti tik dalis kredito įstaigų, t. y. tos, kurių Lietuvos rezidentų turėta indėlių ir kitų lėšų suma 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 400 mln. Eur.

„Jei daliai toje pačioje rinkoje dalyvaujančių ūkio subjektų taikomi mokesčiai, o kitiems – ne, tai reiškia, kad panašia (ar tokia pačia) veikla užsiimančios įmonės turės skirtingas sąlygas: tikėtina, jog kredito įstaigos, kurioms nustatyti didesni mokesčiai, turės mažiau galimybių investuoti į savo teikiamų paslaugų kokybę, technologijų plėtrą, inovatyvumą, vartotojams siūlyti prieinamesnes, patrauklesnes kredito paslaugų sąlygas, didesnę jų įvairovę. Tai apsunkins jų galimybes konkuruoti su tose pačiose rinkose veikiančiais ūkio subjektais, kurie nebus apmokestinami laikinuoju solidarumo įnašu“, – rašoma Konkurencijos tarybos vertinime.

Finansų ministerijai pasiūlyta peržiūrėti įstatymų projektuose nustatytas sąlygas, pagal kurias atrenkami solidarumo įnašu apmokestinami ūkio subjektai, ir apsvarstyti, ar reguliavimu keliamų tikslų nebūtų galima pasiekti pasirinkus konkurenciją neribojančių (ar kuo mažiau ribojančių) alternatyvų. Be to, priminta, kad tais atvejais, kai reguliavimu padidinami ar sumažinami rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštai nustatant skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams, teisės aktų rengėjai yra įpareigoti atlikti poveikio konkurencijai vertinimą.

Konkurencijos taryba taip pat atkreipė Finansų ministerijos dėmesį, kad įteisinus siūlomą reguliavimą dvi ūkio subjektų grupės – laikinąjį solidarumo įnašą nemokančios kredito įstaigos bei kitų sektorių įmonės, uždirbusios neįprastai didelį pelną, – gali gauti valstybės pagalbą, todėl ją būtina suderinti su Europos Komisija. Jeigu valstybės pagalba teikiama be Europos Komisijos pritarimo, ji laikoma neteisėta ir privalo būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis.