PAŽADUS PAGERINTI SVEIKATĄ DALIJA IR ŠARLATANAI

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje šmėžuoja vis daugiau reklamų ir reklaminių straipsnių apie revoliucingus prietaisus ar preparatus, esą leidžiančius greitai ir efektyviai atsikratyti įvairiausių ligų bei sveikatos sutrikimų. Patikėjus tokiais teiginiais gali tekti skaudžiai nusivilti.

Plačiai reklamuojami prietaisai gali „atstatyti prarastą odos elastingumą ir jaunatvišką išvaizdą“ arba „pajusti nuskausminamąjį efektą, nervų sistemos sustiprėjimą“, vieni pleistrai „išvalys organizmą“, kiti – „padės sulieknėti“, vieni preparatai – „atkimš arterijas ir leis atsikratyti aterosklerozės“, kiti – „leis grįžti į normalų gyvenimą žmonėms, kenčiantiems nuo osteoartrito bei varginančio aštraus skausmo“, treti – „padės atkurti taisyklingą pėdų pirštų padėtį bei sumažinti skausmą“. O kur dar po interneto platybes plintantys įkyrūs raginimai sužinoti apie „sveikatą grąžinančius preparatus bei metodus, kuriuos slepia gydytojai ir farmacijos pramonė“.

Spartų sveikatos pagerėjimą žadantys teiginiai neretai lydimi įvairių gydytojų, mokslininkų ar reklamuojamas prekes jau išbandžiusių pirkėjų liaupsėmis.

Vis dėlto pradėjus domėtis „pažangiaisiais“ prietaisais ir preparatais, paaiškėja, kad reklamos užsakovai be skrupulų klaidina vartotojus: parduodamoms prekėms priskiriamos gydomosios ir sveikatinimo savybės nėra pagrįstos jokiais moksliniais tyrimais, o produktus reklamuojantys profesoriai ir gydytojai – tiesiog neegzistuoja, pramanyti būna ir „išsigydę“ pacientai.

Konkurencijos taryba, atlikusi ne vieną tyrimą dėl reklaminių teiginių apie prekėms priskiriamas įvairias gydomąsias ir sveikatinimo savybes, atkreipia verslo atstovų dėmesį, kad tokios reklamos davėjai turi būti atlikę nepriklausomus mokslinius tyrimus, pagrindžiančius, jog būtent reklamuojama prekė pasižymi tokiomis savybėmis. Tik objektyvūs duomenys leidžia įvertinti, ar reklamoje nurodytos produktų savybės turi gydomąjį, sveikatinamąjį ar kitokį fizinę būklę gerinantį poveikį, kaip viešai skelbiama.

Konkurencijos ekspertų patirtis liudija, kad tik dalis reklamos užsakovų gali pateikti mokslinių tyrimų išvadas, o kiti skambias frazes dangsto internete rastais aprašymais. Kai kurie verslo atstovai mano turį pakankamai įrodymų, tačiau šie, kaip paaiškėja, neprilygsta nepriklausomiems klinikiniams moksliniams tyrimams. Pavyzdžiui, bendrovė „Studio moderna“ 2009–2012 m. itin plačiai reklamavo „Dr. Levine’s“ magnetines kelių ir riešo juosteles bei magnetinį nugaros diržą kaip esą galinčius sumažinti skausmą, patinimą, atstatyti sąnario lankstumą, atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujo apytaką, padėti žmonėms, kenčiantiems nuo artrito, nemigos, radikulito. Dėl šios reklamos tyrimą pradėjusiai Konkurencijos tarybai „Studio moderna“ pateikė daug įrodymų, tačiau šie taip ir nepagrindė reklamose nurodomų teiginių, kurie vartotojui galėjo sudaryti įspūdį, kad reklamuojamas produktas padeda gydyti įvairias ligas. Už klaidinančią reklamą bendrovei teko sumokėti 8 688 Eur baudą.

Lengvatikių paieškos

Nemažai bendrovių, gavusių Konkurencijos tarybos įspėjimą dėl galimai klaidinančios reklamos, suskumba ją nutraukti arba pakeisti. Tačiau pastaruoju metu platinama nemažai akivaizdžiai melagingų reklamų, kurias užsakiusios įmonės yra registruotos ne Europos Sąjungos šalyse. Tokiu atveju galimybės surasti reklamos užsakovą, jį įspėti apie daromą galimą pažeidimą, o juolab nubausti yra apsunkintos. Vis dėlto atsakomybė dėl klaidinančios reklamos gali tekti prisiimti reklamos skleidėjams.

Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė ragina vartotojus būti atidesnius ir netapti klaidinančios reklamos aukomis. Informacija, susijusi su sveikatos būklės gerinimu, dažniausiai nukreipiama į labiausiai pažeidžiamus – sveikatos problemų ar kitų negalavimų turinčius – vartotojus. Šiems vėliau tenka nusivilti ir praradus pinigus, ir nepasigerinus sveikatos.

Paprastai reklamuodami prekes, sąžiningi verslininkai nesislapsto – aiškiai nurodoma, kas yra pardavėjas, gamintojas, šių kontaktai.

Jeigu tokių duomenų nėra, o pateikiama tik elektroninė forma, kur siūloma užsisakyti prekes pateikiant pirkėjo asmens duomenis, tai turėtų būti pirmas signalas vartotojams suklusti ir būti atidesniems.

Erika Lukšė, Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja

Ji rekomenduoja pasidomėti, ar reklamoje minimas gydytojas ar mokslininkas yra realus asmuo, o jeigu nurodyti telefonai, paskambinti ir paklausti, kokia bendrovė parduoda prekes, ar reklamos davėjai gali pateikti reklamuojamos prekės gydomąsias savybes pagrindžiančius įrodymus.

Reklamos įstatymas už klaidinančios reklamos skleidimą numato baudas nuo 289 iki 8 688 Eur. Jei reklamos davėjas pakartotinai padaro pažeidimą nuo baudos paskyrimo per vienerius metus, už klaidinančios reklamos skleidimą gali būti skiriama didesnė, iki 34 754 Eur bauda.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tiria kosmetikos gaminių reklamas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo maisto produktų (įskaitant ir maisto papildų) reklamos priežiūrą, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai priskirta registruotų vaistinių preparatų reklamos priežiūra, o Konkurencijos taryba atlieka kitų, nei paminėta, produktų klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos priežiūrą.