PIENO KAINAS REGULIUOJANTIS ĮSTATYMAS PRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI, YRA ŽALINGAS IR PIENO GAMINTOJAMS, IR VARTOTOJAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nepritaria Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 3¹ straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4158 (toliau – Įstatymo projektas). Konkurencijos tarybos nuomone, Įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems konkurencijos principams, o jo įgyvendinimas galėtų padaryti žalos vartotojams, pieno gamintojams ir kitiems pieno sektoriaus dalyviams. Apie tai Konkurencijos taryba išsamiai paaiškino šiandien Lietuvos Respublikos Seimui išsiųstame rašte.

Konkurencijos tarybos nuomone, tiesioginį kainų reguliavimą pieno supirkimo srityje numatantis Įstatymo projektas nepagrįstai riboja konkurenciją, varžo asmenų ūkinę laisvę ir galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio reikalavimams.

Tiesiogiai įstatymu nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas (net ir laikinai) būtų galima tik tada, jei išsamus ir objektyvus rinkos vertinimas parodytų neišvengiamą konkurencijos ir ūkinės veiklos ribojimų būtinybę.

„Konkurenciją ribojantys teisės aktai dažniausiai priimami apeliuojant į tariamą naudą vartotojams ar rinkos dalyviams. Šio Įstatymo projekto nuostatos ir jo aiškinamajame rašte pateiktas abstraktus teiginys apie besitęsiančios pasaulinės pieno krizės poveikį Lietuvos pieno sektoriui nepagrindžia nei siūlomų įtvirtinti ribojimų būtinybės bei proporcingumo, nei numatomų minimalių supirkimo kainų dydžio. Jei šis Įstatymo projektas įsigaliotų, tikėtina, jog ilgalaikėje perspektyvoje jo pasekmės būtų žalingos visam pieno sektoriui ir pirmiausiai tiems, kuriuos siekiama apsaugoti – vartotojams ir pieno gamintojams“ – sako Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Konkurencijos taryba 2015 m. atlikusi pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą (toliau – Pieno rinkos tyrimas) nustatė pagrindinius konkurencijos sąlygas šiame sektoriuje lemiančius veiksnius. Pieno rinkos tyrimo išvadose Konkurencijos taryba pateikė galimus būdus pieno sektoriaus problemoms spręsti – dauguma jų sėkmingai taikomi kitose ES šalyse.

Pagrindinės pieno sektoriuje egzistuojančios problemos – per maži pieno ūkiai, lemiantys žemą jų efektyvumą ir derybinės galios tarp rinkos dalyvių disbalansą. Pieno rinkos tyrime Konkurencijos taryba nustatė, kad pieno gamintojų efektyvumą paskatintų jų derybinės galios didinimas, o tam reikia padidinti parduodamo pieno kiekius. Veiksmingiausias būdas padidinti pieno kiekius – burtis į stambius kooperatyvus arba gamintojų organizacijas. Kooperacija taip pat leistų užsitikrinti sutartinių santykių su pieno perdirbėjais stabilumą, sustiprintų pieno gamintojų atsparumą rinkos svyravimams bei padidintų eksporto galimybes.

Pieno rinkos tyrime Konkurencijos taryba taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę:

- užtikrinti, kad paramą gaunantys kooperatyvai būtų steigiami realios narystės pagrindu, o į tokius kooperatyvus žalią pieną tiekiantiems pieno gamintojams būtų užtikrinta maksimali nauda;

- peržvelgti esamus kooperatyvams teikiamos paramos tikslingumo kontrolės mechanizmus, ir, esant reikalui, juos sustiprinti.

Tik išvardintais būdais, o ne kainų reguliavimu, įmanoma paskatinti pieno gamintojų bendradarbiavimą, padidinti pieno ūkių efektyvumą ir sustiprinti pieno gamintojų derybines galias. Deja, Įstatymo projekto autoriai pasirinko Konstitucijai prieštaraujančią alternatyvą, galinčią turėti ilgalaikį neigiamą poveikį visam pieno sektoriui.