PRISTATYTA KONKURENCIJOS TARYBOS 2023 M. VEIKLOS ATASKAITA
Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė, šiandien tarpinstituciniame pasitarime Vyriausybėje pristatydama 2023 m. veiklos ataskaitą, apžvelgė pagrindinius praėjusių metų institucijos pasiektus rezultatus ir atsakė į klausimus.
Tarp svarbiausių darbų Konkurencijos tarybos vadovė paminėjo 5 nustatytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, 31 duotą leidimą vykdyti koncentracijas (iš jų du – su įsipareigojimais), vieną uždraustą sandorį, identifikavus konkurencijos problemas radijo ir televizijos reklamos pardavimo rinkose, 558 įvertintus teisės aktų projektus ir dėl dalies jų teiktas institucijos pastabas dėl sprendimų įtakos konkurencijai, kuriomis siekiama dar labiau skatinti konkurencijos poveikio vertinimo kultūrą.
2023 m. Konkurencijos tarybos veiklai iš šalies biudžeto skirtas 1 euras atnešė beveik 6 eurus tikėtinos naudos vartotojams, o vidutinė metinė 2021–2023 m. tiesioginė tikėtina nauda vartotojams sudarė 16,7 mln. Eur. Vartotojams kuriamos naudos rodiklį Konkurencijos taryba skaičiuoja kasmet nuo 2011 m., vadovaudamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodika.
J. Ivanauskienė akcentavo, kad poveikio vertinimas apima tiesioginę ekonominę naudą vartotojams, atsižvelgus į žalą, kuri būtų buvusi padaryta vartotojams, jei Konkurencijos taryba nebūtų nutraukusi antikonkurencinių veiksmų arba nebūtų užkirtusi kelio konkurencijos suvaržymams – jei nebūtų išaiškintas kartelis arba nebūtų uždrausta probleminė koncentracija, vartotojai būtų mokėję didesnes kainas keletą metų ir pan. Pavyzdžiui, vertinant 2023 m. tiesioginę naudą, buvo atsižvelgta į kelis baigtus tyrimus, tarp kurių – išaiškintas perpardavimo kainų palaikymo susitarimas tarp gamintojos ir jos produkcijos platintojų internete. Perpardavimo kainų palaikymo susitarimai išliks Konkurencijos tarybos akiratyje ir ateityje, nes jie daro didelę žalą vartotojams.
Vis dėlto naudos vertinimas neapima visos Konkurencijos tarybos veiklos, pavyzdžiui, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūros, valstybės pagalbos koordinavimo, švietimo konkurencijos srityje, kuriam kasmet skiriama nemaža dalis žmogiškųjų išteklių, stengiantis atliepti verslo atstovų ir valdžios institucijų poreikius. Konkurencijos tarybos pirmininkė paminėjo, kad institucijai baigus el. prekyviečių stebėseną, buvo atkreiptas šio sektoriaus atstovų dėmesys į rizikingas verslo praktikas, kurias įmonės turėtų keisti, kad nepažeistų Konkurencijos įstatymo reikalavimų.
Institucijos ekspertai pernai taip pat parengė Nesąžiningos prekybos praktikos vertinimo gaires, atmintinę apie konkurenciją ribojančius susitarimus darbo rinkose, vedė mokymus, skaitė pranešimus seminaruose ir konferencijose, teikė bendro pobūdžio konsultacijas. Anot J. Ivanauskienės, tiek pažeidimus tiria, tiek šviečiamąją veiklą vykdo profesionalų komanda, kurią sudaro 63 darbuotojai.
Ji pabrėžė, kad institucijai siekiant ir toliau išlaikyti jos veikla sukuriamos naudos lygį, viršijantį 5:1 rodiklį, būtina didinti jai skiriamus finansinius išteklius. Atsižvelgdama į šiuo metu turimus ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, Konkurencijos taryba stengiasi juos nukreipti bei aktyvesnių veiksmų imtis tose Lietuvos ekonomikai reikšmingose ir sparčiai besivystančiose srityse, kur siūlomi daugeliui vartotojų aktualūs produktai bei paslaugos, t. y. identifikavusi prioritetinius sektorius. Šiais metais tai – energetikos, sveikatos, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių rinkų sektoriai.
Išsami 2023 m. veiklos ataskaita skelbiama Konkurencijos tarybos svetainėje.
Konkurencijos taryba yra Seimui atskaitinga nepriklausoma institucija, kurios vadovas pagal Konkurencijos įstatymą kasmet teikia veiklos ataskaitą Vyriausybei ir Seimui.
