SĄŽININGAI KONKURENCIJAI UŽTIKRINTI REIKIA DAUGIAU SKAIDRUMO SAVIVALDYBIŲ ĮMONIŲ APSKAITOJE

Konkurencijos taryba siūlo Vyriausybei teisės aktuose įtvirtinti savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysenos reikalavimus, įskaitant pajamų, gautų už viešąsias ir komercines paslaugas, apskaitos atskyrimą.

Tokį siūlymą Vyriausybei Konkurencijos taryba adresavo išnagrinėjusi Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų pareiškimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų ir veiksmų, susijusių su savivaldybės kontroliuojamos įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ veikla teikiant daugiabučių namų administravimo paslaugas.

Pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl, jo nuomone, pažeidžiamos sąžiningos konkurencijos laisvės susidarius interesų konfliktui, kai, iš vienos pusės, savivaldybė atlieka daugiabučių namų administravimo paslaugų priežiūros funkcijas, o iš kitos pusės, jos valdoma bendrovė vykdo tą ūkinę veiklą, kurią prižiūri savivaldybė. Be to, pareiškėjo nuomone, savivaldybės kontroliuojama įmonė yra privilegijuojama, pavyzdžiui, sudarant galimybę naudotis patalpomis ir padengti daugiabučių namų administravimo veiklos išlaidas iš viešųjų paslaugų pajamų. Tokios galimybės kiti daugiabučių administratoriai neturi, todėl, anot pareiškėjo, yra diskriminuojami.

Gautą informaciją išnagrinėjusi Konkurencijos taryba konstatavo, kad minėtu atveju nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Institucija įvertino, kad dėl galimo interesų konflikto yra sąžiningos konkurencijos laisvės ribojimo rizika, tačiau vien tik dviejų skirtingų Palangos miesto savivaldybės funkcijų – priežiūros ir bendrovės savininko – vykdymas savaime nereiškia konkurencijos laisvės ribojimo.

Nėra pagrindo pradėti tyrimą ir dėl konkrečių pareiškėjo nurodomų veiksmų, nes nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių dalį pareiškėjo teiginių, o kitų aplinkybių tyrimas būtų pareikalavęs neproporcingų išteklių lyginant su nedideliu galimo pažeidimo mastu. Taigi, tyrimas dėl galimo „Palangos komunalinio ūkio“ privilegijavimo, šiai bendrovei daugiabučių administravimo veikloje esą naudojant viešųjų paslaugų teikimui skirtus išteklius, būtų neatitikęs Konkurencijos tarybos veiklos prioriteto – atlikti tuos tyrimus, kurie reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrintų kuo didesnę vartotojų gerovę.

Nors Konkurencijos taryba šiuo atveju tyrimo dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo nepradėjo, vis dėlto institucija atkreipė dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nenumato savivaldybėms pareigos kontroliuoti, kaip jų valdomos įmonės atskiria skirtingas veiklas ar kaip paskirsto pajamas, gaunamas už viešąsias paslaugas, kurios yra pavestos savivaldybės, ir už paslaugas, teikiamas konkurencingoje rinkoje. Konkurencijos tarybos vertinimu, tokio reglamentavimo nebuvimas gali sudaryti prielaidas konkurencijos ribojimui, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas savivaldybių valdomoms įmonėms pasinaudoti viešųjų paslaugų teikimui skirtais ištekliais teikiant komercines paslaugas, dėl ko jos veiktų rinkoje palankesnėmis sąlygomis lyginant su kitais ūkio subjektais.

Todėl Konkurencijos taryba kreipėsi į Vyriausybę siūlydama keisti teisės aktus ir įtvirtinti savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysenos reikalavimus, įskaitant savivaldybės pavestų viešųjų paslaugų ir komercinių paslaugų teikimo apskaitų atskyrimą. Tokie pakeitimai padarytų savivaldybių įmonių apskaitą skaidresnę ir prisidėtų prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo tose rinkose, kur veikia tiek viešojo, tiek privataus kapitalo bendrovės.

Konkurencijos taryba primena, jog Valstybės kontrolė dar 2017 m. valstybinio audito ataskaitoje padarė išvadą, kad savivaldybėms trūksta iniciatyvos atskirti savo valdomų įmonių komercines ir nekomercines veiklas, nurodė, kad esant kryžminiam finansavimui, kai pelninga veikla padengia nuostolingą, prarandama galimybė objektyviai nustatyti veiklos tikslus ir didinti efektyvumą. Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei parengti rekomendacijas savivaldybėms, kaip, be kita ko, atskirti komercines ir nekomercines veiklas.