SEIMAS PRITARĖ KONKURENCIJOS TARYBOS SIŪLYTAM PREKYBOS TINKLŲ RINKOS GALIĄ RIBOJANČIO ĮSTATYMO PAPILDYMUI

Šiandien Seimas priėmė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) pataisas, kuriomis praplečiamas didiesiems prekybos tinklams taikomų draudimų sąrašas.

Parlamentarai vienbalsiai pritarė, kad didieji prekybos tinklai negalėtų iš maisto prekių ir gėrimų tiekėjų reikalauti pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jeigu tiekėjas per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos praneša negalintis pristatyti norimo prekių kiekio arba negalintis jo pristatyti per prekybos įmonės nurodytą terminą.

MPĮNVDĮ taip pat papildytas nuostata, kad iki šiol prekybos tinklų ir tiekėjų sudarytos bei tebegaliojančios pirkimo–pardavimo sutartys turės būti peržiūrėtos ir patikslintos per vienus metus. Įstatymas įsigalios jį pasirašius Prezidentui Gitanui Nausėdai.

Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė akcentavo, jog institucija nuo 2021 m. nuosekliai laikėsi pozicijos ir siūlė įstatymo nuostatas papildyti nauju draudimu, kuris yra labai reikšmingas ir prisidės prie efektyvesnės tiekėjų teisių apsaugos.

Konkurencijos taryba 2021 m. birželį Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kaip institucijai, atsakingai už įstatymų, įskaitant ir MPĮNVDĮ, projektų mažmeninės prekybos srityje rengimą, siuntė atliktos stebėsenos dėl mažmeninės prekybos įmonių tiekėjams taikomų baudų už nepristatytas prekes išvadas.

Konkurencijos taryba pasiūlė papildyti MPĮNVDĮ ir didiesiems prekybininkams numatyti naują draudimą – iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu tiek dėl jų kiekio, tiek dėl pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Tokį siūlymą aktyviai palaikė ir tiekėjus vienijančios asociacijos.

2022 m. Konkurencijos taryba atliko pakartotinę maisto prekių ir gėrimų tiekėjų apklausą, kuri atskleidė, kad didžiajai daliai respondentų vis dar buvo aktualus nepagrįstų baudų klausimas, nors prekybos įmonės teigė jų netaikančios.

Šiais metais, kai Seimo Kaimo reikalų komitetas, į kurį kreipėsi tiekėjus vienijančių asociacijų atstovai, ėmėsi rengti MPĮNVDĮ pataisas, suinteresuotos šalys pritarė šiek tiek pakeistai draudimo nuostatos formuluotei, kad naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimas nepareikalautų iš ūkio subjektų neproporcingai didelių administracinių išteklių.

Minėtu įstatymu siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių – „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „Palink“, „Rimi Lietuva“ – rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti jų bei maisto prekių, gėrimų tiekėjų interesų pusiausvyrą.