SEIMUI PATEIKTI VERTINIMAI IR SIŪLYMAI DĖL GALIMŲ KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PATAISŲ

Konkurencijos taryba, savo iniciatyva įvertinusi Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą, atkreipė Seimo narių dėmesį į kai kurias galinčias kilti neigiamas pasekmes institucijos veiklos efektyvumui ir pasiūlė kaip jų išvengti.

Pagal Seimo narių grupės pateiktą Konkurencijos įstatymo projektą norima didinti Konkurencijos tarybos narių skaičių nuo penkių iki septynių, keisti jų skyrimo tvarką, kadencijos trukmę.

Konkurencijos tarybos vertinimu, narių skaičių padidinus dar dviem iki septynių, aukščiausio lygmens vadovai sudarytų daugiau nei 10 proc. viso institucijos personalo, o toks santykis būtų neproporcingas ir neefektyvus. Tarybos nariai, būdami sprendimus priimančio organo nariais, remiantis gerąja tarptautine praktika, nedalyvauja atliekant tyrimų veiksmus, todėl jų skaičiaus didinimas tiesiogiai nenulemtų didesnio atliekamų tyrimų skaičiaus ar masto.

Nuostata didinti Konkurencijos tarybos narių skaičių neatitiktų ir įprastos praktikos Lietuvos rinkos priežiūros institucijose, pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnyboje, Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje, Lietuvos banke yra po penkis kolegialaus organo narius. Daugumoje ES šalių konkurencijos institucijų kolegialius organus taip pat sudaro iki 5 narių.

„Iš ligšiolinės patirties matyti, jog penkių Konkurencijos tarybos narių pakanka tam, kad būtų užtikrinta sprendimų priėmimo funkcija atostogų, ligų ir kitais kai kurių tarybos narių nebuvimo atvejais“, – rašoma išvadoje.

Nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės, vis dėlto, Konkurencijos tarybos skaičiavimu, naujų pareigūnų darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto lėšų reikėtų skirti reikšmingą sumą, kurios institucija negalėtų finansuoti iš vidinių išteklių. Tuo atveju, jei vis tik būtų nuspręsta Konkurencijos tarybai skirti papildomas valstybės biudžeto lėšas, jas būtų galima efektyviau išnaudoti ir įdarbinti papildomų tyrėjų, ekonomistų ir informacinių technologijų specialistų, su kurių poreikiu institucija susiduria pastaraisiais metais. Tai leistų institucijai pasiekti geresnių rezultatų vykdant tiesiogines funkcijas.

Jeigu įstatymų leidėjas mato poreikį keisti narių skyrimo tvarką, Konkurencijos taryba siūlytų įteisinti atvirą kolegialaus organo narių atrankos procedūrą – tokia yra taikoma atrenkant kai kurių kitų ES šalių konkurencijos institucijų kolegialių organų narius, taip pat kandidatus į Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narius.  

Konkurencijos tarybos nuomone, vykdant atvirą procedūrą, kai atrankoje galėtų dalyvauti ir varžytis visi pageidaujantys kandidatai, būtų sudarytos sąlygos į tarybos narių pareigas skirti asmenis, turinčius geriausią kvalifikaciją, patirtį ir dalykines savybes.

Seimui taip pat siūloma palikti esamą Konkurencijos tarybos pirmininko skyrimo tvarką arba numatyti, kad jį skiriant dalyvautų dvi, o ne trys valdžios institucijos, kaip rašoma projekte. Lietuvoje nebūdinga vadovo skyrimo tvarka dalyvaujant Seimui, Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui, tikėtina, apsunkintų ir neproporcingai prailgintų Konkurencijos tarybos pirmininko skyrimo procedūras – dėl to gali būti mažiau kandidatų, kurie sutiktų pretenduoti į šias pareigas.

Visa tai gali turėti neigiamos įtakos Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumui ir galimybėms sklandžiai organizuoti veiklą, nes po esamo pirmininko kadencijos pabaigos ar nustojus eiti pareigas kitais pagrindais susidarytų ilgi laikotarpiai, kai institucija neturėtų paskirto vadovo.