SKAITMENINIAME AMŽIUJE KONKURENCIJOS INSTITUCIJOMS SVARBU INVESTUOTI Į KOMPETENCIJĄ

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas, šiandien pristatęs Seimo Ekonomikos komitetui 2018 m. institucijos veiklos rezultatus, akcentavo, kad konkurencijos priežiūros institucijos visame pasaulyje susiduria su naujais iššūkiais, kylančiais dėl sparčios technologijų plėtros.

Pastaruoju metu pasaulyje aktyviai diskutuojama, ar konkurenciją reglamentuojantys įstatymai atitinka dabartinės ekonomikos iššūkius. Vienas jų – didėjanti koncentracija rinkose, kur ūkio subjektai stambėja, jų lieka mažiau. Verslui didinti koncentraciją rinkose padeda ir skaitmeninių technologijų sparta. Todėl tiek valstybėms, tiek jų konkurencijos institucijoms svarbu neatsilikti savo kvalifikacija, nes duomenų bei įrodymų rinkimas skaitmeninėje erdvėje reikalauja ir aukštos darbuotojų kompetencijos, ir pažangių technologijų.

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

Konkurencijos taryba jau nebe pirmus metus stengiasi sumažinti darbuotojų kaitą, nes tenka vis daugiau investuoti ir mokyti specialistus dirbti su moderniomis technologijomis ir pažangiais įrankiais, be kurių neišsiverčiama vykdant sudėtingėjančius tyrimus.

Institucijos vadovas atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Konkurencijos taryba, palyginti su kitomis verslą prižiūrinčiomis institucijomis, gaunanti vieną mažiausių finansavimų iš biudžeto, pasiekė ribą, kai norint efektyviai spręsti iššūkius, reikia ne tik išlaikyti esamus darbuotojus, bet ir pritraukti daugiau teisininkų bei ekonomistų.

Tarp svarbiausių 2018 m. Konkurencijos tarybos darbų Š. Keserauskas paminėjo uždraustą prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ koncentraciją, nes šalys neįvykdė įsipareigojimo parduoti 17 parduotuvių, taip pat teisės aktų priežiūrą, nustatytus konkurenciją ribojančius susitarimus vairavimo mokyklų ir notarų paslaugų sektoriuose, savivaldybėms skirtas sankcijas už konkurencijos ribojimus ir Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą.

Iš viso už Konkurencijos ir Reklamos įstatymų pažeidimus 2018-aisiais buvo skirta 780,8 tūkst. eurų baudų. Pasibaigus teismų procesams, pažeidėjai į šalies biudžetą sumokėjo beveik 432 tūkst. eurų.

Konkurencijos taryba, planuodama savo veiklą, stengiasi kurti kuo didesnę naudą vartotojams ir siekia, kad vienas į instituciją investuotas euras atneštų ne mažiau kaip 5 eurus naudos. 2016–2018 m. vidutinis metinis biudžetas siekė 2 mln. eurų, o nauda, paskaičiuota pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiką, sudarė 15,1 mln. eurų. Taigi, per trejus metus Konkurencijos tarybos sukurta tikėtina nauda institucijos biudžetą viršijo 7,6 karto. Poveikio vertinimas apima tiesioginę ekonominę naudą vartotojams, o paskirtos baudos neįskaičiuojamos.

Konkurencijos taryba yra Seimui atskaitinga nepriklausoma institucija, kurios vadovas pagal Konkurencijos įstatymą kasmet teikia veiklos ataskaitą ir parlamentui, ir ministrų kabinetui.

Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitą galite rasti čia.