Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo pranešimas

SKAITMENIZACIJOS AMŽIUJE – DAUGIAU IŠŠŪKIŲ KONKURENCIJOS INSTITUCIJOMS

G7.jpg

Konkurencijos politika turėtų užtikrinti, kad skaitmeninėse rinkose veikiančios įmonės išliktų konkurencingos ir kurtų naudą vartotojams, o konkurencijos institucijos – būtų pajėgios saugoti konkurenciją sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje. Dėl tokių pagrindinių nuostatų susitarusios Didžiojo septyneto (G7) konkurencijos institucijos priėmė Bendrąjį sutarimą ir savo poziciją pristatė G7 šalių finansų ministrams.

Liepos 17–18 d. vykusiame G7 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikime aptartas dar birželio pradžioje šalių konkurencijos institucijų pasiektas Bendrasis sutarimas dėl iššūkių, su kuriais susiduriama technologinės plėtros amžiuje. Konkurencijos institucijos sutarė dėl kelių svarbiausių aspektų: konkurencingos rinkos yra stabilios ekonomikos pagrindas; esamos konkurencijos teisės nuostatos yra pakankamai lanksčios, kad būtų prisitaikyta prie skaitmeninių rinkų keliamų iššūkių; šalys turėtų vertinti teisės aktų poveikį konkurencijai; būtina skatinti tarptautinį institucijų bendradarbiavimą.

Skaitmenizacija lėmė daugybę teigiamų pokyčių pramonės plėtros ir investicijų srityse, sukūrė daug naujų galimybių besivystančiam verslui. Duomenimis ir įvairiais algoritmais grįsti verslo sprendimai praplėtė prekių ir paslaugų spektrą, paskatino inovacijas, kurių verslas iki tol negalėjo pasiūlyti vartotojams. Tačiau, kaip sutarė G7 konkurencijos institucijos, tam, kad vartotojai galėtų pasinaudoti didžiausia skaitmeninio amžiaus sukurta nauda, rinkose turėtų veikti efektyvios konkurencijos taisyklės, leidžiančios užkirsti kelią nesąžiningiems ūkio subjektų veiksmams.

Bendrajame sutarime nurodoma, kad esama konkurencijos politika turėtų skatinti pasitikėjimą skaitmeninėmis rinkomis, užtikrinti, kad jos išliktų konkurencingos ir kurtų naudą vartotojams. Taip pat sutarta, kad teisiniai, ekonominiai ir technologiniai iššūkiai, pavyzdžiui, kaip rinkti įrodymus skaitmeninėje aplinkoje ar vertinti dirbtinio intelekto nustatomą kainodarą, kylantys konkurencijos teisės ekspertams tiriant galimus pažeidimus, reikalauja specifinių įrankių, išteklių ir įgūdžių, todėl teisinė bazė turėtų padėti institucijoms išsaugoti sąžiningą sparčiai besikeičiančią verslo aplinką. Vis dėlto sutarime daroma išvada, kad esami konkurencijos politikos principai yra iš esmės tinkami spręsti skaitmeninėse rinkose kylančius iššūkius.

Dar prieš 2018 m. gruodį priimdama direktyvą dėl konkurencijos institucijų galių stiprinimo (vadinamąją ECN+ direktyvą), Europos Komisija atliko tyrimą, atskleidusį kelias problemas, tarp kurių ir tai, jog ne visos ES konkurencijos institucijos turi pakankamai galių rinkti įrodymus, kad išaiškintų rinkai ir vartotojams žalingus konkurencijos suvaržymus. Būtent ECN+ direktyva numato būtinus įrankius, kuriuos ES valstybės narės privalės suteikti nacionalinėms konkurencijos institucijoms, kad pastarosios būtų pajėgios įgyvendinti veiksmingą konkurencijos priežiūrą. Direktyva taip pat numato įpareigojimą valstybėms skirti pakankamus išteklius konkurencijos institucijoms, kad jos galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas. Tai ypač aktualu skaitmenizacijos iššūkiams suvaldyti.

Bendrajame sutarime atkreiptas dėmesys, kad teisinis reguliavimas daro didelę įtaką skaitmeninių rinkų konkurencingumui, todėl itin svarbu vertinti siūlomo naujo reguliavimo poveikį konkurencijai ir periodiškai peržiūrėti jau galiojančius teisės aktus.

Lietuvoje prievolė teisės aktų projektų rengėjams atlikti projektų poveikio konkurencijai vertinimą, kai rengiamu teisės aktu numatomas reguliavimas galėtų paveikti konkurenciją, įsigaliojo 2019 m. liepos 2 d., vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis.

Šiuo metu rengiami Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriais bus įgyvendinama ECN+ direktyva. Vieni svarbiausių pokyčių susiję su didesnėmis Konkurencijos tarybos nepriklausomumo ir išteklių pakankamumo garantijomis. ECN+ direktyvos nuostatos į Lietuvos teisę turi būti perkeltos iki 2021 m. vasario.