SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA ĮPAREIGOTA PAKEISTI KONKURENCIJOS ĮSTATYMUI PRIEŠTARAUJANČIAS NUOSTATAS

Konkurencijos taryba, posėdyje išnagrinėjusi atlikto tyrimo išvadas, konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos kai kurie sprendimai, susiję su Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skirstymu įmonėms kompensuoti už gyventojų įsigyjamas ortopedijos technikos priemones, teikė privilegijas vienoms įmonėms ir diskriminavo kitas, todėl ortopedijos technikos priemonių rinkoje veikiantiems ūkio subjektams galėjo atsirasti skirtingų konkurencijos sąlygų. Taryba įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją pakeisti kai kurias įsakymų nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, kuris draudžia valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Tyrimas buvo pradėtas UAB „Baltic Orthoservice” paprašius ištirti, ar Valstybinės ligonių kasos nustatyti įmonėms, norinčioms dalyvauti kompensavimo už gyventojų įsigyjamas ortopedijos technikos priemones programoje, reikalavimai turėti ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį, individualiai aptarnaujant pacientus, bei turėti ortopedą-traumatologą ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną darbo dieną dirbantį įmonėje pagal galiojančią licenciją ir turintį ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Įvertinusi Valstybinės ligonių kasos taikomus kriterijus, pagal kuriuos ortopedijos technikos priemonių kompensavimui skirtos valstybės biudžeto lėšos paskirstomos šias priemones gaminančioms ir tiekiančioms įmonėms, Konkurencijos taryba nutarė, kad kai kurie iš šių kriterijų prieštaravo Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Kadangi ortopedijos priemones gaminančios įmonės konkuruoja tarpusavyje, o jų veikla ir galimybės konkuruoti didele dalimi priklauso nuo gaunamų lėšų kiekio, tai įmonėms, kurios gaudavo daugiau lėšų, galėjo susidaryti palankesnės sąlygos plėtoti verslą. Nustatyti reikalavimai, kurie buvo taikomi įmonėms, pateikiančioms paraiškas Valstybinei ligonių kasai lėšoms ortopedijos priemonėms kompensuoti: „turėti ne mažesnę kaip 3 metų įmonės darbo ortopedijos srityje patirtį, individualiai aptarnaujant pacientus“ bei  „turėti ortopedą - traumatologą ne mažiau kaip vienerius metus kiekvieną darbo dieną dirbantį įmonėje pagal galiojančią licenciją“ taip pat sudarė nevienodas sąlygas rinkos dalyviams. Nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymo nuostata, jog sutartyse su įmonėmis iš anksto nurodoma kompensuojamiems ortopedijos gaminiams skiriama suma bei Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymais įtvirtintas principas - lėšas įmonėms skirti pagal praėjusiais metais skirtas sumas, neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės, neskatino tarpusavio konkurencijos bei apribojo naujų įmonių patekimo į šią rinką galimybes.