TEISMAS ATMETĖ KONKURENCIJOS TARYBOS PRAŠYMĄ DĖL ĮPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO
2011 m. liepos 25 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) atmetė Konkurencijos tarybos prašymą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nutraukti 2005 m. sudarytą „Siemens“ arenos nuomos sutartį su UAB „Rubicon eventus“ (dabar – UAB „Universali arena“) arba ją pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta pirkti paslaugas iš UAB „Universali arena“, siekiant organizuoti Vilniaus miesto nevyriausybinių bei kitų organizacijų nekomercinius renginius, taip pat šio sprendimo pagrindu sudaryta sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Universali arena“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Tokį sprendimą Konkurencijos taryba priėmė įvertinusi tai, kad be konkurencinės procedūros sudarius sutartį su UAB „Universali arena“, ši bendrovė yra privilegijuojama kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, be kita ko, garantuojant jai pastovias pajamas. LVAT 2009 m. sausį pripažino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra pagrįstas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutartį su UAB „Universali arena“ turėjo nutraukti arba pakeisti ją taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama Konkurencijos tarybos įpareigojimą, sutartį pakeitė, tačiau Konkurencijos taryba, manydama, jog toks pakeitimas neužtikrina Konkurencijos tarybos įpareigojimų vykdymo, o UAB „Universali arena“ ir toliau yra privilegijuojama kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, kreipėsi į teismą.
Atmesdamas Konkurencijos tarybos prašymą, LVAT pažymėjo, jog dėl viešojo administravimo subjekto tariamai neįvykdyto įpareigojimo Konkurencijos taryba gali kreiptis į teismą tik atlikusi tyrimo dėl įpareigojimo nevykdymo procedūrą pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas. LVAT taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos prašyme turi būti suformuluotas aiškus reikalavimas, kurį patenkinus nebūtų sudaromos prielaidos tolimesniems teisminiams ginčams.
LVAT nurodė, kad šis sprendimas pats savaime neužkerta kelio Konkurencijos tarybai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis iš naujo kreiptis į administracinį teismą su teisės aktų reikalavimus atitinkančiais prašymais.
Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į šio LVAT sprendimo motyvus, įvertins, kokių veiksmų Konkurencijos taryba turėtų imtis, kad jos įpareigojimas būtų įvykdytas kiek įmanoma operatyviau ir efektyviau.
Atstovė viešiesiems ryšiams