TRUMPŲJŲ MAISTO TIEKIMO GRANDINIŲ SKATINIMAS NEPATEISINA KONKURENCIJOS RIBOJIMO
Konkurencijos taryba atkreipė Žemės ūkio ministerijos dėmesį, kad jos siūlomas reguliavimas, susijęs su trumpąja maisto tiekimo grandine, leidžiant tik nedidelėms įmonėms dalyvauti supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, gali riboti konkurenciją.
Institucijos ekspertai vertino Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, kuriuo siekiama reglamentuoti trumposios maisto tiekimo grandinės sąvoką ir numatyti, kad tokios grandinės atveju supaprastintame viešajame pirkime tiekėju galėtų būti labai maža, maža ir vidutinė įmonė. Toks reglamentavimas užkirstų kelią trumposios maisto grandinės atveju supaprastintuose pirkimuose dalyvauti didelėms įmonėms, tačiau tikimasi pritraukti daugiau žemės ūkio produkcijos gamintojų: ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio kooperatyvų.
Konkurencijos taryba savo išvadoje Žemės ūkio ministerijai nurodė, kad siūlomu reglamentavimu būtų sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos, kadangi ne visi ūkio subjektai galėtų dalyvauti supaprastintame viešajame pirkime bei siūlyti perkančiajai organizacijai jai reikalingą žemės ūkio ir maisto produkciją. Didelių įmonių, negalėsiančių dalyvauti supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, veikla būtų apribota, galimai pažeidžiant konstitucinį sąžiningos konkurencijos laisvės principą.
Konkurencijos tarybos vertinimu, siūlomo reguliavimo tikslas – skatinti trumpąsias maisto tiekimo grandines – nepateisina nustatomo konkurencijos ribojimo, nes grandinių trumpumo nelemia įmonių, dalyvaujančių tokiame tiekimo modelyje, dydis.
„Didelė įmonė taip pat gali būti trumposios maisto tiekimo grandinės dalis ir tokiu atveju ji neturėtų būti diskriminuojama viešuosiuose pirkimuose, lyginant su kitomis mažesnėmis įmonėmis, dalyvaujančiomis trumpojoje maisto tiekimo grandinėje. Taigi, siūlome apsvarstyti, ar reguliavimas, susijęs su trumpąja maisto tiekimo grandine, negalėtų būti taikomas visų įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio, atžvilgiu“, – rašoma institucijos išvadoje.
Kadangi įstatymo projektu būtų apribojamos galimybės tam tikriems subjektams vykdyti ūkinę veiklą, institucija taip pat pasiūlė projekto rengėjams atlikti poveikio konkurencijai vertinimą. Nustačius, jog neigiama įtaka konkurencijai bus reikšmingesnė nei galimos teigiamos pasekmės projektu siekiamiems politiniams tikslams, planuojamų įstatymo pakeitimų siūloma atsisakyti.