Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

VILNIUJE ĮVYKO TRADICINIS TRIJŲ BALTIJOS ŠALIŲ KONKURENCIJOS INSTITUCIJŲ VADOVŲ SUSITIKIMAS

2022 10 06
image_5044300999.jpg

Lietuvos, Latvijos ir Estijos konkurencijos institucijų vadovai spalio 6 d. Vilniuje vykusiame susitikime aptarė konkurencijos teisės aktualijas, tarp kurių – verslo sandorių, vykstančių trijose Baltijos šalyse, nagrinėjimas bei kokių veiksmų gali imtis nacionalinės konkurencijos institucijos, valstybėms susidūrus su Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krize ir kylančiomis kainomis.

Baltijos šalių konkurencijos institucijos neretai susiduria su panašaus pobūdžio teisinio ir ekonominio vertinimo klausimais. Tradiciniame susitikime trijų institucijų vadovai pasidalijo patirtimi ir diskutavo, kaip būtų galima glaudžiau bendradarbiauti atliekant konkurencijos pažeidimų tyrimus, keistis patirtimi, sukaupta analizuojant ir vertinant įmonių sandorius, kurie gali daryti poveikį visų trijų valstybių rinkoms, bei sprendžiant kitas aktualias problemas.

Vienas aptartų verslo sandorių pavyzdžių – šiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos konkurencijos institucijų nagrinėta koncentracija, kurios metu Latvijos bendrovė „Dobeles dzirnavnieks“ ketino įsigyti 100 proc. Lietuvos įmonės „Baltic Mill“, valdančios „Malsena plius“, akcijų. Konkurencijos tarybai nustačius neigiamą poveikį konkurencijai Lietuvoje ir nedavus leidimo, „Dobeles dzirnavnieks“ negali įgyvendinti planuoto sandorio Lietuvoje. Latvijos įmonė anksčiau jau buvo gavusi Latvijos ir Estijos konkurencijos institucijų leidimus vykdyti koncentraciją šiose šalyse.

Tikėtina, kad šalių sienas peržengiančių sandorių bus ir ateityje, net ir įvertinus tvyrantį netikrumą dėl ekonominės situacijos bei augančių energetikos išteklių kainų. Pastarosioms, kaip ir kylančiai infliacijai, nacionalinės konkurencijos institucijos iš esmės turi ribotas galimybes daryti įtaką, tačiau gali rekomenduoti šalių vyriausybėms bei parlamentams nepriimti teisės aktų projektų, jeigu šie keltų riziką suvaržyti konkurenciją tam tikrose rinkose, dėl ko žalą patirtų ir vartotojai, – tokia patirtimi su kolegomis pasidalino Konkurencijos tarybos atstovai.

Taip pat susitikime aptarta Lietuvos ir Latvijos institucijų vykdoma elektroninės prekybos sektoriaus dalyvių apklausa, kurios metu tikimasi išsiaiškinti, ar verslas susiduria su galimais konkurencijos ribojimais e. prekyvietėse bei kokios problemos galėtų būti aktualios abiejose Baltijos valstybėse veikiančioms įmonėms.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos konkurencijos institucijų vadovai sutarė ir ateityje tarpusavyje keistis informacija bei patirtimi, imtis iniciatyvų ir planuoti bendras veiklas.