VYRIAUSYBĖS PATVIRTINTA PREKYBOS MEDIENA TVARKA GALIMAI PRIVILEGIJUOJA VIENĄ PIRKĖJŲ GRUPĘ

Konkurencijos taryba išnagrinėjo Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimu patvirtintą Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarką ir pateikė atsakingoms institucijoms išvadas dėl galimai diskriminacinių tvarkos nuostatų.

Konkurencijos  tarybos nuomone, Tvarka suteikia tam tikrai pirkėjų grupei pirmenybinę teisę sudaryti ilgalaikes ir pusmetines sutartis dėl medienos įsigijimo aukcionuose. Tvarkoje numatyta, kad jeigu aukcionuose keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, pirmenybė teikiama pirkėjui, kuris atitinka sąlygas, susietas su ankstesniu laikotarpiu vykdyta veikla. Taigi, palankesnėmis sąlygomis besinaudojančios atitinkamos ūkio subjektų grupės dėl šių nuostatų gali būti privilegijuojamos, o kiti ūkio subjektai, pavyzdžiui, naujai įsisteigę Lietuvoje medienos pirkėjai, – diskriminuojami.

Vertindama keičiamos Tvarkos projektus Konkurencijos taryba ne kartą teikė dėl jų pastabas ir atkreipė projektų rengėjų dėmesį, kad palankesnių medienos įsigijimo sąlygų sudarymas atskiroms ūkio subjektų grupėms gali lemti veiksmingos konkurencijos ribojimą.

„Konkurencijos taryba ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, jog sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra konstitucinė vertybė, kurios saugojimas laiduoja efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, optimalų kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina investicijas, taigi užtikrina bendrą tautos, o ne atskirų subjektų ar jų grupių, gerovę. Todėl siekis užtikrinti konkrečių ūkio subjektų interesų tenkinimą parduodant jiems valstybinių miškų medieną savaime lemia kitų medienos pirkėjų diskriminavimą, nepriklausomai nuo prioriteto formos ar apimties“, – rašoma Seimui, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai adresuotame institucijos rašte.

Pateiktoje išvadoje Konkurencijos taryba taip pat pažymėjo, jog prioritetinė medienos pardavimo tvarka gali būti vertinama kaip valstybės pagalba. Institucija priminė, kad valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai ir gavus jos pritarimą. Priešingu atveju, teikiama valstybės pagalba būtų laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis.