De minimis pagalba

Spausdinti

De minimis sąvoka yra vartojama apibūdinti nedidelės vertės valstybės paramą, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti pagalbą su Europos Komisija, kaip tai yra numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje. Europos Komisijos įsitikinimu, pagalba, atitinkanti De minimis reglamentų reikalavimus, daro nežymų poveikį prekybai ir konkurencijai tarp Europos Sąjungos valstybių narių, todėl Komisijos pritarimo teikti tokiai paramai nereikia.

Didžiausia de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 metų laikotarpį (t. y., 36 mėnesių laikotarpį) paprastai (priklausomai nuo ūkio subjekto veiklos sektoriaus) gali siekti 300 000 eurų. Tačiau tai nereiškia, kad visa pagalba, neviršijanti šios sumos, turi būti skaičiuojama kaip de minimis. Konkurencijos tarybos specialistai rekomenduoja pirmiausia, jeigu įmanoma, teikti net ir nedidelės apimties pagalbą pagal patvirtintą valstybės pagalbos schemą arba bendrąją išimtį, o de minimis pagalbą taikyti tiems atvejams, kai nėra kitų galimybių suteikti paramą.

Suteikta de minimis pagalba neturi įtakos valstybės pagalbos, teikiamos pagal schemas, suderintas su Europos Komisija, dydžiui, t. y. ji sumuojama tik su kita de minimis pagalba (išskyrus atvejus, kai de minimis pagalba dengiamos tos pačios išlaidos kaip ir pagal schemą). Be to, de minimis pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatomos tinkamų finansuoti išlaidų rūšys, todėl ši pagalba gali būti suteikta daugeliu atvejų, įskaitant pagalbą veiklai. Einamųjų veiklos išlaidų (patalpų nuomos, darbuotojų atlyginimų, elektros sąnaudų ir t. t.) dengimas (be papildomų sąlygų) nėra leidžiamas pagal kitus teisės aktus.

Vienas ūkio subjektas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad visi ūkio subjektai, kurie teisiškai ar de facto yra kontroliuojami to paties subjekto, turėtų būti laikomi vienu ūkio subjektu. Europos Komisija atsižvelgė į šį sprendimą ir naujuosiuose De minimis reglamentuose įtvirtino, jog maksimali teiktinos pagalbos suma gali būti skiriama vienam ūkio subjektui, kurį gali sudaryti ir keli ūkio subjektai (tiek juridiniai, tiek fiziniai, vykdantys ūkinę-komercinę veiklą. Be to, Teisingumo Teismas nurodo, kad, kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis taip pat turi būti laikomas ūkio subjektu[1]).

De minimis reglamentų 2(2) straipsniuose nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys juridiniai ar fiziniai asmenys laikomi susijusiais. Vienas ūkio subjektas apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų:

      a. viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;
      b. viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių;
c. pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką;
     d. viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Įmonės, kurios a–d punktuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos vienu ūkio subjektu.Norintys pasitikrinti, ar ūkio subjektas De minimis reglamente nustatytais kriterijais yra sietinas su kitais ūkio subjektais, kviečiami atsakyti į trumpą Konkurencijos tarybos parengtą klausimyną.

[1] Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimo byloje C‑222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt. (ECLI:EU:C:2006:8), 112 pastraipa.

Pavyzdžiai

1. Vienas ūkio subjektas

1.1. Juridinis asmuo A yra De minimis reglamentų 2(2) straipsniuose nurodytais santykiais susijęs su juridiniu asmeniu B ir juridiniu asmeniu C. Juridinis asmuo B tokiais santykiais susijęs su juridiniu asmeniu D. Taigi, juridiniai asmenys A, B, C ir D yra vienas ūkio subjektas (viena įmonė) De minimis reglamentų prasme.

1.2. Vienu ūkio subjektu (viena įmone) yra juridiniai asmenys De minimis reglamentų 2(2) straipsniuose nurodytais santykiais susiję su fiziniu asmeniu, kuris vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Pvz.: Fizinis asmuo, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, reglamentų 2(2) straipsniuose nurodytais santykiais yra susijęs su juridiniu asmeniu A ir juridiniu asmeniu B, todėl šie du juridiniai asmenys taip pat bus susiję De minimis reglamentų prasme.

2. Ne vienas ūkio subjektas

2.1. Tačiau juridiniai asmenys, valdomi fizinio asmens, kuris nevykdo ūkinės komercinės veiklos, nebus laikomi vienu ūkio subjektu (viena įmone).

2.2. Juridiniai asmenys A, B, C ir D turi po 25% juridinių asmenų E ir F akcijų. Juridiniai asmenys E ir F nėra susiję, nebent vienas iš juridinių asmenų A, B, C ar D turėtų teisę daryti lemiamą įtaką juridiniams asmenims E ir F. Europos Komisija nurodo, kad lemiama įtaka De minimis reglamentų prasme yra aktuali, kai vienas ūkio subjektas neturi juridinio asmens kontrolinės akcijų dalies, tačiau turi teisę be kitų akcininkų sutikimo priimti sprendimus dėl pavaldaus juridinio asmens komercinės veiklos krypties. Pavyzdžiui, lemiama įtaka gali pasireikšti ūkio subjektui turint veto teisę dėl pavaldžiame juridiniame asmenyje priimamų svarbių sprendimų.

3. Santykis su savivaldybės (valstybės) įmonėmis

De minimis reglamentų preambulės 4 punktuose nurodyta, jog reglamente įtvirtintais kriterijais, turėtų būti užtikrinta, kad, taikant de minimis taisyklę, susijusių įmonių grupė būtų laikoma viena įmone, bet juridiniai asmenys, kurių vienintelis tarpusavio ryšys yra kiekvieno iš jų tiesioginė sąsaja su ta pačia viešąja įstaiga arba įstaigomis, nebūtų laikomi tarpusavyje susijusiais. Todėl savivaldybei (ar valstybei) priklausantys juridiniai asmenys nebus tarpusavyje susiję, tačiau savivaldybės (ar valstybės) įmonei priklausantys juridiniai asmenys (A, B, C) gali būti susiję.

4. Santykis su užsienio įmonėmis

4.1. Jeigu motininė įmonė yra užsienio valstybėje, o dukterinės įmonės yra Lietuvoje, jos nebus laikomos vienu ūkio subjektu (viena įmone), nes De minimis reglamentuose įtvirtinta nuostata, kad vertinant ar juridiniai asmenys yra susiję taikomas teritorinis principas.

4.2. Vadovaujantis teritoriniu principu, motininei įmonei ir vienai dukterinei įmonei esant Lietuvoje, jos bus laikomos vienu ūkio subjektu (viena įmone), tačiau dukterinė įmonė esanti užsienio valstybėje nebus laikoma su jomis susijusia De minimis reglamentų prasme.

Bendri de minimis reglamentų bruožai

Jeigu suteikus naują de minimis pagalbą būtų viršyta atitinkama viršutinė riba, naujai pagalbai šie reglamentai negali būti taikomi.
De minimis reglamentų nuostatos gali būti taikomos tik skaidriai pagalbai, t. y. tik tokiai, kurios subsidijos ekvivalentą galima tiksliai apskaičiuoti ex ante, neatliekant rizikos vertinimo.
Jeigu de minimis pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.
Skaičiuojant de minimis pagalbos sumą visi naudojami skaičiai nurodomi prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą.
De minimis pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai ūkio subjektas pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo ūkio subjektui datos.
Jei dvi įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgiama į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių. De minimis pagalba, kuri teisėtai suteikta prieš susijungimą arba įsigijimą, tebėra teisėta.
Jei viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių, iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo, o tai iš principo yra įmonė, perimanti veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota. Jei toks priskyrimas neįmanomas, de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną.
Kai įmonė veikia keliuose sektoriuose ir neįmanoma užtikrinti, kad veiklai sektoriuose, kuriems taikomos mažesnės de minimis viršutinės ribos, de minimis pagalba būtų teikiama tik neviršijant tų mažesnių ribų, visai įmonės veiklai turėtų būti taikoma mažiausia viršutinė riba.
De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma.
De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal bendrosios išimties reglamentą arba Komisijos priimtą sprendimą.

De minimis reglamentai pagal įvairias veiklos sritis

1. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei (žr. skiltį vienas ūkio subjektas) per bet kurį 3 metų laikotarpį, suma neturi viršyti 300 000 eurų.

Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 300 000 eurų).

Reglamentas taikomas iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas netaikomas:

pagalbai įmonėms, vykdančioms pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą;
pagalbai įmonėms, vykdančioms žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą, kai pagalbos dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;
pagalbai įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;
pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;
pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams;
pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;
pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis).

2. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei (žr. skiltį vienas ūkio subjektas), susijusiai su žemės ūkio produktų gamyba, suma neturi viršyti 50 000 eurų per bet kurį 3 metų laikotarpį. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 50 000 eurų). Bendra pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms teikiamos de minimis pagalbos suma Lietuvos Respublikoje per bet kurį trejų metų laikotarpį taip pat turi neviršyti 81 700 000 eurų nacionalinės ribos.

Paskutinius reglamento pakeitimus rasite čia, reglamentas taikomas iki 2032 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas netaikomas:

pagalbai, kurios dydis nustatomas remiantis rinkai tiekiamų produktų kaina arba kiekiu;
pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;
pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis);
pagalbai, kuriai taikomos kitų De minimis reglamentų nuostatos.

3. 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje

Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei (žr. skiltį vienas ūkio subjektas), vykdančiai pirminę žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą, suma neturi viršyti 40 000 eurų per bet kurį 3 finansinių metų laikotarpį. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 40 000 eurų). Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turi nustatytą pagalbos, kurią ji gali skirti pagal šį reglamentą, sumą, kurios negalima viršyti per 3 mokestinius metus.

Paskutinius reglamento pakeitimus rasite čia, reglamentas taikomas iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas netaikomas:

pagalbai, kurios dydis nustatomas remiantis įsigytų arba rinkai tiekiamų produktų kaina arba kiekiu;
pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;`
pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis);
pagalbai žvejybos laivams įsigyti;
pagalbai žvejybos laivų pagrindiniams ar pagalbiniams varikliams atnaujinti ar pakeisti naujais;
pagalbai operacijoms, kuriomis padidinamas laivo žvejybos pajėgumas;
pagalbai žvejybos laivų statybai ar importui;
pagalbai, skirtai žvejybos veiklai laikinai ar visam laikui nutraukti (išskyrus, kai tai numatyta Reglamente (ES) Nr. 508/2014);
žvalgomosios žvejybos vykdymo pagalbai;
verslo nuosavybės teisių perdavimo pagalbai;
tiesioginio išteklių atkūrimo pagalbą, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip apsaugos priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais;
pagalbai, kuriai taikomos kitų De minimis reglamentų nuostatos.

4. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2023/2832 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms

Pagal šį reglamentą maksimali de minimis pagalbos suma, tenkanti vienai įmonei (žr. skiltį vienas ūkio subjektas), teikiančiai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, negali viršyti 750 000 eurų per bet kurį 3 metų laikotarpį. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo pagalbos formos (t. y. jeigu pagalba teikiama kita, negu subsidijos forma, bendrasis subsidijos ekvivalentas negali viršyti 750 000 eurų). Tokia de minimis pagalba negali būti sumuojama su kita kompensacija už tą pačią paslaugą, įskaitant Altmark kriterijus atitinkančią paramą.

Reglamentas taikomas iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas netaikomas:

pagalbai įmonėms, vykdančioms pirminę žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą;
pagalbą, suteiktą įmonėms, vykdančioms žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą, kai pagalbos dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;
pagalbai įmonėms, vykdančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą;
pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;
pagalbai įmonėms, veikiančioms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams;
pagalbai su eksportu susijusiai veiklai (išskyrus dalyvavimą prekybos mugėse) trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse;
pagalbai, kuri priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių arba paslaugų (sudarant palankesnes sąlygas vietinėms prekėms palyginus su importuojamomis).

Ką reikia žinoti pagalbos teikėjams skiriant de minimis pagalbą?

Skiriant de minimis pagalbą būtina užtikrinti, kad skiriamos paramos suma vienam ūkio subjektui neviršys leistinos pagalbos ribos ir bus vadovaujamasi atitinkamo De minimis reglamento reikalavimais.
Reikia nustatyti, kiek de minimis pagalbos per 3 metų laikotarpį yra gavęs potencialus pagalbos gavėjas (bei su juo susiję ūkio subjektai) ir numatyti, kiek pagalbos galite skirti nepažeisdami nustatytos maksimalios pagalbos ribos.
Privaloma informuoti pagalbos gavėją, aiškiai nurodant, kad jam skiriama parama yra de minimis pagalba.
Per 5 darbo dienas po de minimis pagalbos suteikimo privalu duomenis apie šią pagalbą pateikti Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui.