DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ, ĮGALIOJANT UAB „VILNIAUS VYSTYMO KOMPANIJA“ TEIKTI PROJEKTŲ VALDYMO PASLAUGAS, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, įgaliojant UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti projektų valdymo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2009 m. lapkričio 11 d. Konkurencijos taryba gavo UAB „Contestus projektai“ (toliau – Pareiškėjas) prašymą pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimus, kuriais, anot Pareiškėjo, privilegijavo jai priklausančią UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kitų toje pačioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu.

2009 m. gruodžio 4 d. Konkurencijos taryba taip pat gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje raštą, kuriuo buvo persiųstas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės prašymas įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, tiesiogiai pavedant ir tokiu būdu nesilaikant viešųjų pirkimų procedūrų UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ atlikti statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo funkcijas tam tikruose objektuose.

Išnagrinėjusi prašymus, Konkurencijos taryba 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1S-195 pradėjo tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, įgaliojant UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti projektų valdymo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

2009 m. gruodžio 21 d. Konkurencijos taryba taipogi gavo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą, kuriame irgi buvo atkreiptas Konkurencijos tarybos dėmesys į Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais Savivaldybė priėmė tris sprendimus, kuriais įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ vykdyti statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo funkcijas:

1) 2009 m. rugsėjo 23 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1234 „Dėl švietimo įstaigų pastatų renovavimo projektų valdymo“, kurio 1 punktu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ buvo įpareigota vykdyti statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo funkcijas, statinio statybos techninę priežiūrą, pastatų energetinių auditų valdymą, projekto administravimo valdymą, projekto paraiškos rengimo ir pateikimo įgyvendinančiai institucijai valdymą, projekto viešinimo ir turto draudimo valdymą 14-oje švietimo įstaigų Vilniaus mieste.

2) 2009 lapkričio 4 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1272 „Dėl Projektų valdymo“, kurio 1 punktu įgaliojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ vykdyti statinio projektavimo valdytojo ir statinio statybos valdytojo funkcijas, statinio statybos techninę priežiūrą, projekto administravimo valdymą, projekto paraiškos parengimo ir pateikimo įgyvendinančiajai institucijai valdymą, projekto viešinimo ir turto draudimo valdymą, konsultantų priežiūrą ir kitus būtinus projektų valdymo veiksmus 3-juose projektuose.

3) 2009 m. lapkričio 4 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1273 „Dėl Vilniaus miesto švietimo įstaigų atnaujinimo ir statybos projektų valdymo“, kurio 1 punktu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgaliota vykdyti Vilniaus miesto švietimo įstaigų atnaujinimo ir statybos projektų valdymą, šiuos projektus įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.¹

Toliau visi šie Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai kartu vadinami Sprendimais.

Be to, 2009 m. rugsėjo 30 d. šių Sprendimų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pasirašė pavedimo sutartį Nr.90-Ū (toliau – Sutartis), kuria Savivaldybė pavedė bendrovei vykdyti 14-os projektų valdymą.²

Viešųjų pirkimų tarnyba 2009 gruodžio 15 d. rašte Konkurencijos tarybai nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato savivaldybėms teisės nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia savivaldybėms galimybės paslaugas įsigyti netaikant Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės priimtais sprendimais buvo pavesta atlikti paslaugas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir už tokių paslaugų suteikimą numatant atlygį, t.y. nevykdant pirkimo procedūrų vienašališkai buvo pasirinktas vienas ūkio subjektas. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Vilniaus miesto savivaldybėje atlikusi finansinio teisėtumo auditą, 2009 m. birželio 16 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-30-11-75 pažymėjo, jog tokie Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms bei neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo.

Nustatyta, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (iki 2010 m. kovo 30 d. bendrovė veikė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pavadinimu) yra Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama bendrovė. Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 100 proc. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ akcijų.³

Tyrimo metu buvo išnagrinėti minėti Savivaldybės sprendimai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) bei kiti teisės aktai. Gauta informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, Pareiškėjo bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Tyrimu nustatyta, kad Savivaldybės sprendimu daroma įtaka dviem atitinkamoms rinkoms:

1) statinio projektavimo valdymo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje;

2) statinio statybos valdymo ir kitų su statyba glaudžiai susijusių paslaugų (statinio statybos techninė priežiūra ir t.t.) teikimas Lietuvos Respublikoje.

Atitinkamose rinkose veikia UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, Pareiškėjas, taip pat nustatyti ir kiti atitinkamose rinkose (ne tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje) veikiantys dalyviai, galintys varžytis siūlydami statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo bei kitas su statyba glaudžiai susijusias paslaugas (statinio statybos techninę priežiūrą ir t.t.) Vilniaus miesto savivaldybei. Tarp kitų dalyvių paminėtina UAB „Statybos inžinerinis valdymas“ (esanti Vilniuje), UAB „Miesto renovacija“ (esanti Vilniuje), UAB „Egelidas“ (esanti Vilniuje), UAB „AOG statyba“ (esanti Šiauliuose), UAB „Energijos taupymo centras“ (esanti Panevėžyje), UAB „Projektų centras“ (esanti Kaune) bei kiti ūkio subjektai.

Tyrimu nustatyta, kad Savivaldybė savo Sprendimais nepagrįstai privilegijavo savo įmonę kitų atitinkamose rinkose veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad nuo 2010 m. kovo 2 d. įsigaliojo nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kuria įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtintos šio įstatymo netaikymo sąlygos. Remiantis šia dalimi, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Tokia nuostata grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika dėl ES viešųjų pirkimų direktyvų taikymo vidaus sandoriams, suformuota Teckal⁴ir Stadt Halle⁵ bylose, o minėtosios sąlygos vadinamos Teckal kriterijais.

Savivaldybės nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ santykiai patenka į minėtą Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies taikymo apimtį, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas nagrinėjamam atvejui nėra taikytinas. Siekdamos pagrįsti šių santykių atitiktį vidaus sandoriams, Savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Konkurencijos tarybai pateikė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įstatus, išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos Nr.001, informaciją apie Savivaldybės kontroliuojamų bendrovių, kuriose vienintele akcininke yra Savivaldybė, stebėtojų tarybų sudėtis, pažymą apie UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pardavimo pajamas 2009 m., 12 PVM sąskaitų-faktūrų už patalpų nuomą bei informaciją apie statinio statybos valdytojo funkcijų pajamas pagal objektus 2009 m.⁶

Tyrimo išvados, siūlančios pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės Sprendimai ir Sutartis tarp UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros departamento ta apimtimi, kuria UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgaliota teikti statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo ir kitas su statyba glaudžiai susijusias paslaugas, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, buvo išsiųstos Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Pareiškėjui nuomonėms pateikti.

Vilniaus miesto savivaldybė su pateiktomis išvadomis nesutiko. Rėmėsi nauja Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies redakcija bei teigė, kad šiuo pakeitimu turi būti vertinami ir anksčiau tarp Savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ sudaryti sandoriai, nes šie pakeitimai palengvina subjektų teisinę padėtį. Nurodė, kad reikia remtis Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika – Teisingumo Teismas suformavo praktiką, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos yra netaikomos vidaus sandoriams, o LAT 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 pripažino vidaus sandorių išimties taikymą supaprastintiems (nacionaliniams) pirkimams.

UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ taip pat nesutiko su pateiktomis išvadomis. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymo) 6 straipsnio 38 punktu, kuriuo prie savarankiškų savivaldybių funkcijų priskiriamas „sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas“. Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punktas numato, kad prie savarankiškų savivaldybių funkcijų priskiriamas „vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas (švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal formaliojo švietimo programas organizavimas ir įgyvendinimas)“. Teigė, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veikla yra pagrįsta savivaldybės vykdomomis funkcijomis, todėl pavedant bendrovei vykdyti savivaldybei priskirtas funkcijas viešojo pirkimo konkursas neorganizuojamas, nes tai laikytina savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimu per jai priklausančią įmonę. Taip pat bendrovė iš esmės pakartojo Savivaldybės išsakytus argumentus dėl UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atitikimo Teckal kriterijams. Pažymėjo, kad 2009 metais gavo 92 proc. pajamų iš veiklos, skirtos Vilniaus miesto savivaldybės kaip perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti bei funkcijoms atlikti.

Pareiškėjo UAB „Contestus projektai“ nuomonė apie atlikto tyrimo išvadas negauta.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai – priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Siekiant įvertinti, ar dėl Savivaldybės Sprendimų ir Sutarties nuostatų atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, visų pirma svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai Sprendimai gali daryti įtaką.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

Statybos įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai:

1)statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2)statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;

3)statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

Taigi, pirmiausia atliekami statinio projektavimo darbai, o po jų seka jau pati statinio statyba.

Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti projektuotojui pagal su juo sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui. Taigi, statinio projektavimo valdymas yra vienas iš statinio projektavimo būdų. Statinio projektavimo valdymas suvokiamas kaip statinio projektavimo organizavimo būdas, kai projektavimą ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio projektavimo valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio projektavimo valdytojo pagrindu.

Remiantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), statinio statybos valdymo ar kitus būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams. Taigi, statinio statybos valdymas laikomas vienu iš statybos organizavimo būdų. Statinio statybos valdymas – tai statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu.

Statybos įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad, be kitų asmenų, tiek statinio projektavimo valdytoju, tiek statinio statybos valdytoju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys. Jei fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, jis (ji) gali verstis ir statinio projektavimo valdymo, ir statinio statybos valdymo veikla. Taigi, Statybos įstatymas kiekvieną iš šių paslaugų leidžia teikti ir skirtingiems subjektams, o tuo pačiu nedraudžia visą paslaugų kompleksą teikti ir vienam (tam pačiam) subjektui. Pats statytojas (užsakovas) renkasi, ar abiejų rūšių paslaugoms teikti rinksis vieną ir tą patį ūkio subjektą, ar vienos rūšies paslaugas paves vienam ūkio subjektui teikti, kitos rūšies paslaugas – kitam ūkio subjektui ar rinksis dar kitokį statinio projektavimo ar statinio statybos organizavimo būdą. Statybos įstatymas įsakmiai nenurodo, kad abi paslaugos turi būti teikiamos vieno ir to paties ūkio subjekto.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išskirtinos dvi atitinkamos prekės rinkos: 1) statinio projektavimo valdymo paslaugų teikimo rinka ir 2) statinio statybos valdymo ir kitų su statyba glaudžiai susijusių paslaugų teikimo rinka.

Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo paslaugų teikėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgaliojo teikti tam tikras paslaugas statybos objektuose, esančiuose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, tai nepanaikina galimybės ne Vilniuje įsisteigusiems ir veikiantiems ūkio subjektams siūlyti Savivaldybei savo paslaugas. Kita vertus, geografinė rinka nėra platesnė nei Lietuvos Respublikos teritorija, kadangi kiekvienoje šalyje šių paslaugų reglamentavimas yra skirtingas bei privalo būti teikiamas laikantis nacionalinių teisės aktų reikalavimų.

Remiantis išdėstytu, atitinkamos rinkos apibrėžtinos kaip statinio projektavimo valdymo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje ir statinio statybos valdymo ir kitų su statyba glaudžiai susijusių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje.

Svarbu atkreipti dėmesį į 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-539/2010, kurioje teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t.y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai.

Taigi, net ir apibrėžus rinką kitaip, tai neturėtų įtakos nagrinėjamo pažeidimo buvimui ar nebuvimui.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjekto veiksmai ar kiti sprendimai gali būti vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1. viešojo administravimo subjekto aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2. dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3. skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygojamos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų.

2009 m. rugsėjo 23 d. ir lapkričio 4 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimus Nr. 1-1234, Nr. 1-272 ir Nr. 1-273 bei 2009 m. rugsėjo 30 d. pasirašė su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pavedimo sutartį Nr.90-Ū, suteikiančią išimtinę teisę UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo paslaugas. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybės Sprendimai ir sudaryta Sutartis vertintini kompleksiškai, kaip individualaus pobūdžio teisės aktai ir jų pagrindu priimtas sprendimas.

Kaip pastebėjo Konkurencijos taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr.2S-19, nors sutartis negali būti laikoma teisės aktu, tačiau pažymėtina, kad pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti ir bet kokius kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar tam tikras diskriminacinio ar privilegijuojančio pobūdžio elgesys yra įtvirtinamas konkrečiu teisės aktu, ar jis išreiškiamas bet kokiu kitu sprendimu, nepatenkančiu į teisės aktų kategoriją, toks elgesys gali būti vertinamas Konkurencijos įstatymo požiūriu. Priešingu atveju Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata „viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus“ būtų netikslinga, nes apimtų tik teisės aktais įtvirtintus savivaldos institucijų veiksmus. Dėl šios priežasties pavedimo sutartis taip pat gali ir turi būti vertinama Konkurencijos įstatymo požiūriu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai viešojo administravimo subjektai galėtų išvengti konkurenciją ribojančių veiksmų kontrolės priimdami Konkurencijos įstatymo reikalavimus pažeidžiantį teisės aktą, jo pagrindu įformindami įvairius sprendimus, pasirašydami sutartis ir pan., ir vėliau panaikindami atitinkamą teisės aktą. Konkurencijos įstatymo reikalavimų laikymasis privalo būti užtikrintas nepriklausomai nuo to, kokia forma, t.y. teisės aktu ar bet kokiu kitu sprendimu yra įforminamas viešojo administravimo subjekto veiksmas.⁷ Minėto Konkurencijos tarybos nutarimo išvados buvo patvirtintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-91/2009.

Vilniaus miesto savivaldybė, ne konkurso tvarka (nesilaikydama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų) įgaliojusi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo ir kitas su statyba glaudžiai susijusias paslaugas, privilegijavo šią bendrovę kitų ūkio subjektų, įskaitant Pareiškėją, atžvilgiu.

Kaip nustatyta tyrimo metu, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nebuvo vienintelė bendrovė, galėjusi teikti tokias paslaugas. Egzistuoja ne viena bendrovė galinti, sudaryti konkurenciją UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ varžantis dėl šių paslaugų Vilniaus miesto savivaldybei teikimo. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė teikti šias paslaugas įgaliojo savo kontroliuojamą bendrovę. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė savo kontroliuojamą bendrovę išskyrė iš kitų rinkoje veikiančių bendrovių tarpo.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia ne bet kokią diskriminaciją, o tik tą, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Vilniaus miesto savivaldybė, įgaliojusi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo ir kitas su statyba glaudžiai susijusias paslaugas, sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams, užkirsdama kelią kitiems atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybė neįvertino, kad šių paslaugų verslo aplinka Lietuvos Respublikoje yra konkurencinga ir dėl teisės teikti šias paslaugas (jei statytojas (užsakovas) jas renkasi), turi būti varžomasi. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus minėtas paslaugas ne konkurso tvarka įgalioti teikti savo bendrovę, buvo pažeistos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti atitinkamose rinkose.

Kaip pažymėjo UAB „Contestus projektai“, dalyvavimas viešuosiuose konkursuose, organizuojamuose statinių projektavimo ar statybos valdymo paslaugoms pirkti, yra viena iš pagrindinių veiklos sričių norint išlikti ir sėkmingai konkuruoti projektavimo valdymo bei statybos valdymo paslaugų rinkose.⁸

Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų ir norėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie yra suinteresuoti teikti minėtas paslaugas, akivaizdu, kad atitinkamas paslaugas galintys teikti ūkio subjektai Savivaldybės priimtų Sprendimų pasėkoje neteko galimybės varžytis dėl galimybės teikti savivaldybės perkamas paslaugas. Savivaldybė savo sprendimais suteikė pranašumą vienam ūkio subjektui kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi pastarajam buvo suteikta galimybė be konkurencijos užimti tam tikrą atitinkamos rinkos dalį ir gauti pastovias pajamas.

Taigi, priėmus Sprendimus bei sudarius Sutartį, buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-756-91/2009, „Vilniaus miesto savivaldybės pasirašyta su pareiškėju sutartis teikia privilegijas šiai bendrovei, dėl ko atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų <...:> rinkoje, nes tokiu sprendimu buvo užkirstas kelias kitiems šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas.“ Tad Savivaldybė, prieš suteikdama savo Sprendimais išimtines teises be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros teikti paslaugas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, turėjo įvertinti, ar analogiškas paslaugas galėtų teikti kiti atitinkamose rinkose veikiantys ūkio subjektai.

Darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, be konkurso pavesdama UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti projektavimo valdymo ir statybos valdymo paslaugas, privilegijavo šią bendrovę kitų atitinkamose rinkose veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Tyrimo metu nenustatyta įstatymų reikalavimų, kurių vykdymas sąlygotų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymą. Pabrėžtina, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų, kuriuos vykdant būtų būtina priimti teisės aktus, sąlygojančius nelygias konkurencijos sąlygas atskiroms ūkio subjektų grupėms, veikiančioms nagrinėjamose atitinkamose rinkose.

Primintina, kad 2010 m. kovo 2 d. įsigaliojo nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, pagal kurio 10 straipsnį šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Šis įstatymo pakeitimas reiškia, jog po 2010 m. kovo 2 d. savivaldybė gali pirkti iš jai priklausančių įmonių įvairius darbus ar paslaugas tiesiogiai, o ne konkurso būdu, tais atvejais, kai ji yra vienintelė tų įmonių steigėja ar akcininkė, bei kai šios įmonės didžiąją dalį savo pajamų (virs 90 proc.) gauna iš veiklos, susijusios su savivaldybės poreikiais ar funkcijomis.

Kadangi nagrinėjami Savivaldybės Sprendimai buvo priimti iki šios nuostatos Viešųjų pirkimų įstatyme įsigaliojimo, o Konkurencijos tarybos sprendimas dėl Sprendimų priimamas naujajai nuostatai jau galiojant, būtina atskirai įvertinti, ar Savivaldybės veiksmai neprieštaravo tuo metu galiojusiems teisės aktams ir, ar šiuo metu Konkurencijos taryba galėtų taikyti Savivaldybei įpareigojimą pakeisti ar panaikinti šiuos Sprendimus bei jų pagrindu pasirašytą Sutartį. 

Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teigimu, įgaliodama UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti minėtas paslaugas, Savivaldybė vadovavosi Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ (toliau – Direktyva 92/50/EEB) įgyvendinimo praktika, suformuota Teisingumo Teismo (toliau –TT)  Teckal⁹ ir Stadt Halle¹⁰ bylose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog direktyva, kaip Europos Bendrijos teisės aktas, yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji adresuojama, joje numatytų tikslų siekimo prasme, tačiau leidžia valstybėms savo nuožiūra pasirinkti jos įgyvendinimo tvarką ir metodus. Taigi, valstybė narė išlaiko kompetenciją nustatyti savo taisykles direktyvoje įtvirtintiems santykiams įgyvendinti. Tuo tarpu visos viešųjų pirkimų direktyvos, kurių pagrindu buvo suformuota vidaus sandorių koncepcija, buvo įgyvendintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (2009-07-22 redakcija). Tačiau Viešųjų pirkimų įstatyme nebuvo nenumatyta jokių viešųjų pirkimų taikymo išimčių, susijusių su galimybe tam tikrų paslaugų teikimą pavesti vykdyti 100 proc. savivaldybės kontroliuojamam ūkio subjektui. Taigi, jau vien dėl šios priežasties argumentas dėl būtinybės Konkurencijos tarybai atsižvelgti į TT išaiškinimus dėl vidaus sandorių koncepcijos yra nepagrįstas.

Be to, savo nuomonę dėl tokių sandorių koncepcijos buvo suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo 2008-12-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008 (Vilniaus miesto savivaldybė v Konkurencijos taryba). Šioje nutartyje LVAT aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme (2003-12-16 redakcijos 9 straipsnis) „vidiniai sandoriai“ nebuvo įvardinti kaip išimtiniai atvejai, suteikiantys galimybę netaikyti viešųjų pirkimų bendros tvarkos, t. y. nerengti konkurso. Be to, LVAT pažymėjo, kad viešųjų pirkimų teisė suteikia reikšmingų galimybių ūkio subjektams konkuruoti atitinkamose rinkose, o atviri ir konkurencingi sutarčių sudarymo būdai padeda viešojo valdymo institucijoms pritraukti daugiau galimų konkurso dalyvių ir sulaukti vertingesnių pasiūlymų. Viešieji pirkimai taip pat padeda užtikrinti efektyviausią ir skaidriausią viešųjų finansinių išteklių panaudojimą. Be to, teismas nurodė, kad skaidrios viešųjų pirkimų procedūros yra apsaugos nuo korupcijos ir favoritizmo garantija.

Taigi, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu laikotarpiu pagrindinis „vidinių sandorių“ koncepcijos taikymo Lietuvos Respublikoje sudaromiems sandoriams kriterijus buvo susijęs su viešųjų pirkimų taisyklių taikymo išimčių nustatymu nacionalinėje teisėje. LVAT konstatavo, kad išimties, susijusios su „vidiniais sandoriais“, 2003-12-16 Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato. Nesant tokių išimčių (o LVAT minėtoje 2008-12-05 nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal bendrąsias teisės aiškinimo taisykles išimtys negali būti aiškinamos plečiamai), „vidinio sandorio“ koncepcija Savivaldybės priimtų Sprendimų atžvilgiu negali būti taikoma.

Savivaldybė taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 (toliau – LAT apžvalga) pripažino vidaus sandorių išimties taikymą supaprastintiems (nacionaliniams) pirkimams. Savivaldybės teigimu, LAT pripažino vidaus sandorių išimties taikymą pagal TT suformuluotus Teckal kriterijus.

Į tai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, būtent šio specializuoto teismo precedentais, o ne LAT išaiškinimais (pažymėtina, kad LAT išaiškinimas nėra susietas su konkrečia nagrinėta byla ir yra teorinio pobūdžio) turėtų būti remiamasi nagrinėjant administracines bylas. Be to, minėtoje 2008-12-15 LVAT nutartyje teismas yra pasisakęs, jog „į EB viešųjų pirkimų procedūrų taikymo išimtis vidiniams sandoriams, kurias tam tikrais atvejais numato EB teisė, gali būti neatsižvelgiama siekiant užtikrinti dar efektyvesnį ir skaidresnį viešųjų finansinių išteklių panaudojimą, didesnę konkurenciją tarp paslaugų teikėjų ir aukštesnį vartotojų teisių apsaugos standartą“, o „EB teisė jokiu būdu nedraudžia valstybėms narėms, taigi ir Lietuvos Respublikai, nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnes taisykles, užtikrinančias didesnę apsaugą nuo antikonkurencinių veikų.“

Taigi, Savivaldybės Sprendimų priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neleido daryti prielaidų, kad egzistuojantiems Savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ryšiams yra taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo išimtis.

Kaip minėta, po 2010 m. kovo 2 d. įsigaliojusios naujos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos, savivaldybės gali pirkti iš joms priklausančių įmonių įvairius darbus ar paslaugas tiesiogiai, o ne konkurso būdu tais atvejais, kai jos yra vienintelės tų įmonių steigėja ar akcininkės, bei kai šios įmonės didžiąją dalį savo pajamų (virš 90 proc.) gauna iš veiklos, susijusios su savivaldybės poreikiais ar funkcijomis.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Savivaldybės priimtieji Sprendimai bei pavedimo sutartis gali būti vertinami kaip vidaus sandoris pagal nurodytuosius kriterijus. Toks vertinimas svarbus siekiant nustatyti, ar konstatavusi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, padarytą iki 2010 m. kovo 2 d., Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis po 2010 m. kovo 2 d. į viešojo administravimo subjektą su reikalavimu pakeisti ar panaikinti priimtus teisės aktus ar sprendimus, t.y., ar šiuo metu Savivaldybės Sprendimų prieštaravimas Konkurencijos įstatymui nėra išnykęs.

Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti, jog tokiems sprendimams ir sandoriams yra taikoma aukščiau minėta Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis, tenka pačioms tokio susitarimo šalims.¹¹

Vertinant Sprendimų ir pavedimo sutarties atitiktį pirmajam vidaus sandorio kriterijui, pasakytina, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Kaip pažymėjo LAT minėtoje apžvalgoje, neabejotina, kad perkančioji organizacija kontroliuoja teisiškai nuo jos atskirtą subjektą (įmonę) kaip savo administracijos padalinius, jei ji tokios įmonės kapitale dalyvauja viena, t. y. ji yra vienintelė šio tiekėjo akcininkė. (...) Vertinant įmonę (tiekėją) administravimo atžvilgiu, svarbu ne tai, ar valstybės institucijos formaliai turi tas pačias teisines poveikio galimybes kaip savo pačių tarnyboms (pvz., teisę duoti nurodymus konkrečiu atveju), o tai, ar perkančioji organizacija iš tikrųjų gali bet kuriuo metu pasiekti, kad visi jos tikslai, susiję su viešaisiais interesais, būtų pripažinti toje įmonėje.

Pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateiktus įstatus, bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Visuotinis akcininkų susirinkimas (t.y., Savivaldybė) renka stebėtojų tarybą, pastaroji renka valdybą, kuri renka bendrovės vadovą. Tad konstatuotina, kad Savivaldybė gali daryti lemiamą įtaką UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priimamiems sprendimams ir strateginiams tikslams.

Vertinant Sprendimų ir Sutarties atitiktį antrajam vidaus sandorio kriterijui, pasakytina, jog šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų taikomos viešųjų pirkimų procedūros tais atvejais, kai vieno ar daugiau subjektų kontroliuojama įmonė veikia rinkoje ir todėl gali pradėti konkuruoti su kitomis įmonėmis. Apžvalgoje LAT atkreipė dėmesį, jog tam, kad būtų nustatyta, ar ši sąlyga įvykdyta, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įskaitant kiekybinius (pvz., apyvarta, pajamos) ir kokybinius (pvz., perkančiųjų organizacijų naudai vykdomos srities dalis visos veiklos kontekste, vykdomos veiklos pobūdis rinkoje) kriterijus.

Siekdamos pagrįsti Savivaldybės Sprendimų ir Sutarties atitiktį antrajam kriterijui, Savivaldybė bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateikė Pažymą apie UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pajamų struktūrą, kurioje nurodytos bendrovės pajamos 2009 metais.¹² Remiantis šia pažyma, Savivaldybės teigimu, matyti, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2009 metais ne mažiau kaip 90 procentų pajamų gavo iš veiklos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti.

Konkurencijos tarybos nuomone, pateiktoji pažyma nėra dokumentas, tinkamai ir oficialiai atspindintis bendrovės pajamas už 2009 metus, kadangi nėra galimybės įvertinti pateiktų duomenų patikimumo.

Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, bendrovės finansinė būklė atsispindi bendrovės finansinių ataskaitų rinkinyje, kurį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnis numato, kad finansinių ataskaitų rinkinį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas.

Nei Savivaldybė, nei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Konkurencijos tarybai bendrovės finansinės atskaitomybės už 2009 metus nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo viešas posėdis vyko gegužės 27 d., iki šio laikotarpio bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys jau turėjo būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (t.y., Savivaldybės), todėl objektyvių priežasčių nepateikti duomenų apie pajamas nebuvo.

Tokia Konkurencijos tarybos pozicija grindžiama Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų analize bei jų išaiškinimu teismų praktikoje. Kaip pastabėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N⁷⁵⁶-157/2010, „pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir 58 straipsnio 2 dalį (2007 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. X-1015 redakcija), bendrovės metinę finansinę atskaitomybę tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal UAB „Vakarų perlas“ įstatus šios bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai (b. l. 9). Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, UAB „Vakarų perlas“ metinė finansinė atskaitomybė turėjo būti patvirtinta nė vėliau kaip iki 2008 m. gegužės 1 d., o juridinių asmenų registrui pateikta ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 1 d.“.

Nagrinėjamoje byloje UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ finansiniai metai taipogi yra kalendoriniai metai,¹³ todėl bylos nagrinėjimo viešojo posėdžio metu Savivaldybė jau turėjo galimybę pateikti patvirtintą bendrovės finansinę atskaitomybę. 

Taip pat kartu su pažyma Savivaldybė pateikė 12 PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose atsispindi Savivaldybės mokėjimai už administracinių patalpų ir požeminės automobilių aikštelės nuomą.¹⁴ Savivaldybės teigimu, iš šių PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ gavo 92 proc. pajamų iš veiklos, skirtos Vilniaus miesto savivaldybės kaip perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti bei funkcijoms atlikti.

Į tai pastebėtina, kad neturint oficialių duomenų, kokios buvo bendros UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pajamos 2009 metais, nėra galimybės nustatyti, kiek procentų visų pajamų sudaro PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta nuomos veikla. Be to, nei Savivaldybė, nei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nepateikė sutarčių, kurių pagrindu šios PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos, kopijų, todėl taipogi nėra galimybės tinkamai įvertinti, ar tikrai ši nuoma laikytina veikla, skirta perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Galiausiai pažymėtina, kad jau Sprendimų priėmimo ir Sutarties pasirašymo metu Savivaldybė privalėjo turėti duomenis, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ gauna ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų iš veiklos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti. Tuo tarpu savo aukščiau nurodytus argumentus Savivaldybė bando pagrįsti duomenimis, gautais jau po Sprendimų priėmimo ir Sutarties pasirašymo, dėl to šie duomenys negali būti vertinami kaip pateisinantys Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies išimties egzistavimą. 

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nepateikė pagrįstų duomenų, leidžiančių konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyto kriterijaus, t.y. kad 2009 m. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo ne mažiau kaip 90 proc. pajamų iš veiklos, skirtos savivaldybių funkcijoms atlikti ar poreikiams tenkinti, egzistavimą. Primintina, kad nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimties egzistavimą teko Savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Apie tai jos buvo tinkamai informuotos,¹⁵ tačiau nė viena nesugebėjo pateikti pagrįstų įrodymų.

Kadangi Savivaldybės priimtais Sprendimais ir pasirašyta Sutartimi yra tenkinamas tik vienas iš dviejų privalomų tenkinti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų kriterijų, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad net ir po naujos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos įsigaliojimo Savivaldybės Sprendimai ir Sutartis nelaikytini vidaus sandoriu Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, todėl jiems ir toliau gali būti taikomos Konkurencijos įstatymo 4 ir 19 straipsnių nuostatos.

Vilniaus miesto savivaldybė savo nuomonėje apie atliktą tyrimą taip pat teigė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai palengvino ūkio subjektų teisinę padėtį, todėl naujoji įstatymo nuostata turėtų būti taikoma ir tiems Savivaldybės sprendimams, kurie buvo priimti iki nuostatos įsigaliojimo.¹⁶

Į tai Konkurencijos taryba pažymi, jog kadangi Savivaldybė nepateikė įrodymų, kad priimti Sprendimai ir pasirašytoji Sutartis tenkina Teckal kriterijus, net ir pritaikius naująją nuostatą priimtų Sprendimų atžvilgiu, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo konstatavimas neišnyktų.

Savo nuomonėse apie atlikto tyrimo išvadas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Savivaldybė teigė, kad vykdydama Savivaldybės Sprendimus bendrovė įgyvendina programas, tiesiogiai susijusias su Vietos savivaldos įstatymo savivaldybėms pavestų funkcijų vykdymu. Savivaldybė ir bendrovė rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, bei 120 straipsnio 2 dalimi, nustatančia savivaldybėms laisvą ir savarankišką veiklą.

Į tai pasakytina, jog nepaisant Konstitucijos garantuojamos veiksmų laisvės, Savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis įstatymais įskaitant ir Viešųjų pirkimų įstatymo bei Konkurencijos įstatymo nuostatas. Todėl įgyvendindama įstatymais jai pavestas funkcijas, Savivaldybė privalo laikytis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo. Remiantis šiuo principu, savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad statytojas turi teisę pasirinkti statinio projektuotojus, statinio projektavimo valdytojus, rangovus, statinio statybos valdytojus bei tiekėjus savo nuožiūra ar konkurso tvarka (jei teisės aktai nenumato kitaip), o statinio projektavimo ir statybos darbams, kurių viešasis pirkimas yra privalomas – Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės pareiga organizuoti viešąjį konkursą statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo paslaugoms teikti kyla tiesiogiai iš Viešųjų pirkimų įstatymo.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, 2009-12-15 rašte Nr. 4S-4342 Konkurencijos tarybai nurodžiusi, jog Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato savivaldybėms teisės nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o Viešųjų pirkimų įstatymas nesuteikia savivaldybėms galimybės paslaugas įsigyti netaikant Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės priimtais Sprendimais buvo pavesta atlikti paslaugas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir už tokių paslaugų suteikimą numatant atlygį, t.y. nevykdant pirkimo procedūrų vienašališkai buvo pasirinktas vienas ūkio subjektas. Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad dėl minėtų nuostatų pasisakė ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, bei nurodė, kad aukščiau minėtų Vilniaus miesto savivaldybės Sprendimų įgyvenimo būdas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.¹⁷

Be to, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuomone, Sprendimai priimti teisėtai, kadangi taip veikdama Savivaldybė vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.

Į tai pasakytina, jog net ir sutikus su šiuo bendrovės argumentu dėl pavedimo teikti viešąsias paslaugas, tai niekaip neįtakoja Konkurencijos įstatymo pažeidimo vertinimo, kadangi Savivaldybės pavestos paslaugos bendrovei laikytinos ūkine veikla Konkurencijos įstatymo prasme. Taigi, pavedimas teikti nagrinėjamas paslaugas kartu laikytinas pavedimu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ vykdyti ūkinę veiklą. Tokią Konkurencijos tarybos poziciją ne kartą yra patvirtinę administraciniai teismai, spręsdami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo bylas. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008 pripažino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 1-473 ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto bendrojo plano rengimas ne konkurso tvarka paskiriamas vienam ūkio subjektui, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas.

 

Apibendrinant konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama Sprendimus ir jų pagrindu sudarydama Sutartį, kuriais įgaliojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ teikti statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo ir kitas su statyba glaudžiai susijusias paslaugas, privilegijavo vieną ūkio subjektą (UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“) kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų (UAB „Contestus projektai“ ir kt.) atžvilgiu, sukurdama  skirtingas konkurencijos sąlygas tose pačiose rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Toks vieno ūkio subjekto privilegijavimas nebuvo sąlygotas neišvengiamu Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu. Be to, minėti Sprendimai ir Sutartis nelaikytini ir vidaus sandoriu, kuriam netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kadangi Savivaldybė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-09-23 sprendimas Nr. 1-1234 „Dėl švietimo įstaigų pastatų renovavimo projektų valdymo“, 2009-11-04 sprendimas Nr. 1-1272 „Dėl projektų valdymo“ ir 2009-11-04 sprendimas Nr. 1-1273 „Dėl Vilniaus miesto švietimo įstaigų atnaujinimo ir statybos projektų valdymo“ bei šių teisės aktų pagrindu sudaryta pavedimo sutartis tarp UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros departamento ta apimtimi, kuria UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgaliota teikti statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo ir kitas su statyba glaudžiai susijusias paslaugas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 1 mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos panaikinti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus teisės aktus ir nutraukti nurodytą pavedimo sutartį arba pakeisti juos taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narys,

pavaduojantis pirmininką Sigitas Cemnolonskis

¹2007 m. rugsėjo 20 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.2S-19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

¹ Bylos medžiagos 4-7 lapai.

² Bylos medžiagos 89-92 lapai.

³ Bylos medžiagos 137 lapas.

⁴ ETT 1999-11-18 sprendimas byloje Nr. C-107/98 Teckal Srl v Comune di Viano ir Azienda Gas-Acqua Consorziale (AGAC) di Reggio Emilia (1999), ECR I-08121.

⁵ ETT 2005-01-11 sprendimas byloje Nr. C-26/03 Stadt Halle ir RPL Recyclingpark Lochau GmbH v Arbeitsgemeinschaft Thermische Restabfall- und Energieverwertungsanlage TREA Leuna (2005), ECR I-00001.

⁶ Bylos medžiagos 126-159 lapai.

⁷ 2007 m. rugsėjo 20 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.2S-19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

⁸ Bylos medžiagos 1 lapas.

⁹ ETT 1999-11-18 sprendimas byloje Nr. C-107/98 Teckal Srl v Comune di Viano ir Azienda Gas-Acqua Consorziale (AGAC) di Reggio Emilia (1999), ECR I-08121.

¹⁰ ETT 2005-01-11 sprendimas byloje Nr. C-26/03 Stadt Halle ir RPL Recyclingpark Lochau GmbH v Arbeitsgemeinschaft Thermische Restabfall- und Energieverwertungsanlage TREA Leuna (2005), ECR I-00001.

¹¹ 2005 m. sausio 11 d. TT sprendimas byloje C-26/03 Stadt Halle ir 2009-09-03 LAT Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31.

¹² Bylos medžiagos 145 lapas.

¹³ Bylos medžiagos 126 lapas.

¹⁴ Bylos medžiagos 147-158 lapai.

¹⁵ Bylos medžiagos 122 ir 160 lapai.

¹⁶ Bylos medžiagos 124 lapas.

¹⁷ Bylos medžiagos 32 lapas.