DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ ORGANIZUOJANT KELEIVIŲ VEŽIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) sprendimų organizuojant keleivių vežimo paslaugų teikimą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(1) Tyrimas dėl Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo paslaugų teikimą atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 1S-66[1] pagal Vilniaus miesto vežėjų asociacijos (toliau – Pareiškėjas) 2010 m. lapkričio 24 d. pareiškimą[2] bei jį papildančią informaciją nagrinėjamu klausimu[3] (toliau visi dokumentai kartu – Pareiškimas). Pareiškėjas Konkurencijos tarybai nurodė, kad Pareiškėjo atstovaujamiems vežėjams Savivaldybė nesudaro sąlygų konkuruoti su Savivaldybės kontroliuojamu vežėju UAB „Vilniaus viešasis transportas“[4] (toliau – ir Savivaldybės kontroliuojamas vežėjas), kuris teikia viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste. Taip pat Pareiškėjas nurodė, kad, pirma, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, Pareiškėjo nuomone, yra privilegijuojamas, nes jam, priešingai nei kitiems vežėjams, nėra nustatyti reikalavimai transporto priemonių amžiui. Antra, Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento[5] direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu (toliau – 2009 m. Komunalinio ūkio departamento direktoriaus įsakymas)[6] buvo sudaryta darbo grupė Vilniaus miesto keleivių vežimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi klausimams spręsti (toliau – Darbo grupė keleivių vežimo klausimams spręsti) bei patvirtintas šios darbo grupės narių sąrašas. Pareiškėjas nurodė, kad šioje darbo grupėje, kuri teikia pasiūlymus Savivaldybei dėl troleibusų, autobusų ir maršrutinių taksi reisų skaičiaus keitimo, maršrutų trasų keitimo ir kitų su keleivių vežimo paslaugų teikimu susijusių klausimų, dalyvauja UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ (UAB „Vilniaus viešasis transportas“) vadovai kurie, Pareiškėjo nuomone, daro įtaką priimamiems sprendimams, be to, Pareiškėjo atstovai dalyvauti darbo grupėje nėra kviečiami.

(2) Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1S-176[7], 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1S-240[8], 2012 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 1S-33[9], 2012 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 1S-71[10].

(3) Konkurencijos tarybos 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1S-109[11] tyrimas buvo papildytas, atsižvelgus į Pareiškėjo papildomai pateiktą informaciją dėl Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimą maršrutiniais taksi. Pareiškėjas nurodė[12], kad mažinant transporto apkrovimą Kalvarijų gatve ir Žaliuoju tiltu, buvo keičiami maršrutinių taksi maršrutai, tačiau UAB „Vilniaus viešasis transportas“ aptarnaujami maršrutai, einantys Kalvarijų gatve bei Žaliuoju tiltu, keičiami nebuvo, todėl maršrutinių taksi vežėjai, Pareiškėjo manymu, buvo diskriminuojami UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atžvilgiu. Papildytas tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1S-119[13].

(4) Konkurencijos taryba 2012 m. gruodžio 7 d. posėdyje nutarė tyrimą baigti[14] ir tyrimo išvados, išdėstytos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus 2012 m. gruodžio 12 d. pranešime Nr. 5S-24[15] „Apie atliktą tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo paslaugų teikimą atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“, buvo pateiktos susipažinti Pareiškėjui, Vilniaus miesto savivaldybei bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“[16]. Pareiškėjas[17], Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas (toliau – Miesto ūkio ir transporto departamentas)[18] ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“[19] raštu pateikė paaiškinimus dėl tyrimo išvadų.

(5) Konkurencijos taryba, 2013 metų kovo 15 d. posėdyje išklausiusi žodinius Pareiškėjo, Savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovų paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, išdėstytų 2012 m. gruodžio 12 d. pranešime Nr. 5S-24, 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 2S-3 nusprendė atlikti papildomą tyrimą[20].

(6) Tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-15 (toliau – Pranešimas)[21]. Pareiškėjas, Savivaldybė ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ buvo supažinditi su papildomai atlikto tyrimo išvadomis. Paaiškinimus raštu pateikė Savivaldybė[22]. 2013 m. birželio 17 d. Konkurencijos tarybo vykusiame posėdyje[23] dalyvavo ir paaiškinimus žodžiu pateikė Pareiškėjo, Savivaldybės bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovai.

(7) Siekiant įvertinti Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo paslaugų teikimą atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, tyrimo metu buvo nagrinėtos teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimą vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą, nuostatos, įskaitant Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso[24] (toliau – Kelių transporto kodeksas), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo[25] (toliau – Transporto veiklos pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo[26] (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) ir kitų nagrinėjamu atveju taikytinų teisės aktų nuostatos. Taip pat tyrimo metu buvo nagrinėjama Savivaldybės, Pareiškėjo ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateikta kita aktuali informacija.

(8) Nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo[27] (toliau - Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 33 punktą viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis ir Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalis atitinkamai įtvirtina, kad savivaldybių institucijos (ar jų įgaliotos) įstaigos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą, valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais bei leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

(9) Pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 3 ir 6 dalis keleivių vežimas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais – tai keleivių vežimas miesto teritorijoje nustatyta gatvių (kelių) trasa, nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

(10) Autobusas – tai motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą (Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 4 dalis). Troleibusas – tai autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija (Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 5 dalis). Toliau šiame nutarime autobuso ir troleibuso sąvokos bus naudojamos lygiagrečiai, nes Konkurencijos tarybos nagrinėjamų Savivaldybės sprendimų vertinimui įtakos nedaro tai, ar keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugos teikiamos autobusu ar troleibusu.

(11) Maršrutinis taksi – tai autobusas, turintis nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo vietą, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Maršrutiniais taksi vežami keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės (Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 8 dalis).

(12) Keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas transporto priemonėmis, atitinkančiomis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, galima teikti turint nustatyta tvarka išduotą licenciją. Remiantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 ir 6 dalimis, savivaldybės vykdomosios institucijos, vadovaudamosi minėtuose Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nurodytais teisės aktų reikalavimais, išduoda licencijas, suteikiančias teisę vežti keleivius autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, kai maršruto pradžia arba pabaiga yra konkreti savivaldybė.

(13) Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad leidimus keleiviams vežti reguliariaisiais reisais konkrečiu nustatytu maršrutu išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Tokių leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – Susisiekimo ministras) 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintos Leidimų vežti reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės (toliau – 2006 m. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Leidimų išdavimo taisyklės). Šiose taisyklėse nustatytos leidimų vežti keleivius reguliariais vietinio (miesto) susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygos, reikalavimai vežėjams, vežėjų pareigos, teisės ir atsakomybė už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą. Taip pat minėtų taisyklių 16 punkte numatyta, kad Savivaldybė ar jos įgaliota institucija planuodama pakeisti maršrutą arba pradėti papildomus reisus ir suderinusi maršruto tvarkaraščio projektą ir planuojamo maršruto trasą turi pateikti vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais. Vežėjui atsisakius vežti keleivius pakeistu maršrutu ar papildomais reisais, kompetentinga įstaiga gali organizuoti konkursą kitam vežėjui parinkti ir po 3 mėnesių nuo vežėjo atsisakymo panaikina šiam vežėjui išduotą leidimą vežti keleivius keičiamu maršrutu.

(14) Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, t. y. tokį keleivių vežimo paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio[28]. Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka: 1) konkurso būdu, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. spalio 23 d. reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70[29](toliau – Reglamentas Nr. 1370/2007) 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais; bei 2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, išskyrus atvejus, kai draudžiama pagal nacionalinę teisę, vietos kompetentinga institucija – nesvarbu, ar tai būtų integruota keleivinio transporto viešąsias paslaugas teikianti atskira institucija, ar institucijų grupė – gali nuspręsti viešąsias keleivinio transporto paslaugas teikti pati arba tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis su teisiškai atskirtu subjektu, kurį vietos kompetentinga institucija kontroliuoja panašiai, kaip ji kontroliuoja savo padalinius.

(15) Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos, vadovaudamosi, be kita ko, Reglamentu Nr. 1370/2007, užtikrina visuomenės interesus tenkinančių viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos vežėją keleivinio transporto paslaugoms teikti pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento Nr. 1370/2007 3, 4, 5 straipsniais, arba tiesiogiai sudarydamos sutartis pagal Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytas sąlygas.

(16) Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnio pagrindu Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1132 patvirtintas Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos aprašas[30] (toliau – ir 2003 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintas vežėjų parinkimo aprašas). Šis aprašas reglamentuoja geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimą ir nustato pagrindinius viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimus. Aprašo 2 punkte nurodyta, jog pagal kompetenciją sprendimus dėl vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso būdu priima, konkursą organizuoja, sutartis su konkurso nugalėtojais sudaro ir nutraukia Susisiekimo ministerija ir (ar) savivaldybių institucijos. Savivaldybė, kaip institucija, kompetentinga organizuoti keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą, organizuodama konkursus ir nustatydama laimėtoją, privalo laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų (Aprašo 3 punktas), taip pat visiems vežėjams (operatoriams) turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai. Savivaldybė negali kelti vežėjams (operatoriams) tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją (Aprašo 14 punktas).

(17) Vežėjų nuostoliai, patirti teikiant keleivių vežimo paslaugas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus yra kompensuojami vadovaujantis Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 (toliau – 2010 m. Susisiekimo ministro patvirtintas Nuostolių kompensacijos tvarkos aprašas). Šio nuostolių kompensacijos tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad vežėjo patirtų per mėnesį nuostolių kompensacijų, susijusių su viešųjų paslaugų sutartimi, dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis Reglamento Nr. 1370/2007 priedo nuostatomispagal įtvirtintą formulę. Vežėjų patirti nuostoliai, susidarę dėl keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo, kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų, vežėjams pateikus ataskaitas apie patirtus nuostolius (2010 m. Susisiekimo ministro patvirtinto Nuostolių kompensacijos tvarkos aprašo 6 punktas).

(18) Pagal Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Pagal Savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 1-688 (Savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-963 redakcija) 4.3, 4.15 – 4.16 punktus iki 2013 m. birželio 30 d. be lengvatų vienkartinis autobuso (troleibuso) bilietas kainuoja 2 Lt, bilietą įsigyjant iš vairuotojo – 2,5 Lt. Tuo tarpu vienkartinis bilietas maršrutiniuose taksi kainuoja 3 Lt. Remiantis minėto Savivaldybės sprendimo 4-6 punktais, keleiviai gali naudotis ne tik vienkartiniais autobuso ar troleibuso bilietais, įsigyjamais iš vairuotojo, tačiau ir terminuotais bilietais, galiojančiais įvairius laikotarpius, pavyzdžiui, nuo 30 minučių iki 60 minučių, nuo 1 dienos iki 30 dienų, bei nuo 3 mėnesių iki 9 mėnesių. Šie terminuoti bilietai galioja tik autobusuose (troleibusuose), kuriuose įdiegta elektroninių bilietų įranga[31].

(19) Transporto lengvatų įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad taikomos lengvatos įsigyjant reguliaraus vietinio (miesto) transporto bilietus atitinkamoms minėtame įstatyme numatytoms keleivių, važiuojantiems autobusais ir troleibusais, grupėms. Remiantis Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsniu, vežėjams, teikiantiems paslaugas autobusais ir troleibusais, kompensuojamos jų patirtos išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu, vežant keleivius vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Vyriausybės nustatyta tvarka. Maršrutinių taksi keleiviams Transporto lengvatų įstatyme numatytos lengvatos nėra taikomos.

(20) Apibendrinant teisės aktų nuostatas, išdėstytas šioje nutarimo dalyje, konstatuotina, kad keleivių vežimas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais kelių transportu yra licencijuojama ir reguliuojama ūkinė veikla. Savivaldybės yra atsakingos už keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo organizavimą, transporto bilietų kainų nustatymą, keleivių vežimo maršrutų, tvarkaraščių nustatymą, išlaidų, susijusių su taikomomis lengvatomis keleiviams, bei nuostolių, patirtų vežant keleivius pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus kompensavimą.

(21) Atsižvelgiant į Pareiškime pateiktus argumentus, tyrimo metu buvo analizuojama, ar Savivaldybė organizuodama keleivių vežimo paslaugų teikimą pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šiuo tikslu buvo analizuojami atitinkami sprendima:

a. Savivaldybės 2011 m. sprendimai, kuriais ji keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus paslaugų teikimą, kompensuojant patirtus nuostolius, Vilniaus mieste, pavedė UAB „Vilniaus viešasis transportas“;

b.  Savivaldybės 2012 m. sprendimas nustatyti reikalavimą vežėjams teikti paslaugas ne senesniais nei 10 metų autobusais, tokio reikalavimo nenumatant UAB „Vilniaus viešasis transportas“;

c. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus sprendimas dėl darbo grupės, teikiančios pasiūlymus troleibusų, autobusų ir maršrutinių taksi reisų skaičiaus padidinimo, mažinimo, maršrutinių trasų keitimo ir kitus panašius klausimus patvirtinimo, neįtraukiant į šią darbo grupę Pareiškėjo atstovų; bei

d.  2011 m. sprendimai, susiję su maršrutinių taksi maršrutų pakeitimais.

(22) Savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1-223 „Dėl Viešųjų paslaugų teikimo sutarties ir Kompensacijų už nuostolius, patirtus vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – 2011 m. Sprendimas dėl viešųjų paslaugų teikimo)[32]. Šio sprendimo 2 punktu buvo nuspręsta sudaryti su reorganizuojamomis UAB „Vilniaus autobusai“ bei UAB „Vilniaus troleibusai“ (UAB „Vilniaus viešasis transportas“) viešųjų paslaugų teikimo sutartis. Sprendimo 3 punktu sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartis buvo pavesta Savivaldybės administracijos direktoriui, kuris su reorganizuojama UAB „Vilniaus autobusai“ 2011 m. lapkričio 9 d. sudarė Viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. 14-265[33] bei su reorganizuojama UAB „Vilniaus troleibusai“ sudarė 2011 m. lapkričio 9 d. Viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. 14-266[34] (toliau kartu – 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartys), kurios turėtų galioti 5 metus nuo jų pasirašymo dienos.

(23) Viešųjų paslaugų sutartimis, UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ (dabar – UAB „Vilniaus viešasis transportas“) buvo pavesta aptarnauti 74 autobusų maršrutus, įskaitant ir naujus įsteigtus maršrutus Nr. 88 ir Nr. 89, bei 21 troleibusų maršrutą[35].

(24) Viešųjų paslaugų sutarčių 1 punkte nurodyta, kad keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimai – tai įsipareigojimai Savivaldybės nustatytomis sąlygomis teikti keleivių vežimo paslaugas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, laikantis nustatytų tarifų, kurių vežėjas, atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis, negaudamas atlygio.

(25) 2011 m. Sprendimu dėl viešųjų paslaugų teikimo patvirtintas ir Kompensacijų už nuostolius, patirtus vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – 2011 m. Savivaldybės patvirtintas Kompensacijų išmokėjimo tvarkos aprašas). Šio aprašo 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad jis reglamentuoja vežėjo nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų ar troleibusų maršrutais, ataskaitų pateikimo bei kompensacijų išmokėjimo tvarką, ir kad vežėjo nuostoliai, patirti vežant keleivius vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų ar troleibusų maršrutais, kompensuojami iš Savivaldybės biudžeto tam tikslui numatytų lėšų, o kompensacijos vežėjams išmokamos per Savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“. Kompensacijų dydžiai apskaičiuojami pagal 2010 m. Susisiekimo ministro patvirtinto Nuostolių kompensacijos tvarkos aprašo nustatytą tvarką.

(26) 2011 m. Viešųjų paslaugų sutarčių 3 punktuose nurodyta, kad sutartimis vežėjai įsipareigoja teikti keleivių vežimo paslaugas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų ar troleibusų privalomais aptarnauti maršrutais, o Savivaldybė įsipareigoja pagal 2011 m. Kompensacijų išmokėjimo tvarkos aprašą išmokėti vežėjams kompensacijas už nuostolius, susidariusius vykdant viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus nuo 2011 finansinių metų pradžios ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais[36].

(27) Savivaldybė sprendimą pavesti viešųjų paslaugų teikimą ir Viešųjų paslaugų sutarčių sudarymą su savo kontroliuojamu vežėju UAB „Vilniaus viešasis transportas“ grindžia Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta teise savivaldybių institucijoms tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kuriuos, Savivaldybės teigimu, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atitiko[37]. Be to, pasak Savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“[38], teisės aktai nenumato imperatyvaus draudimo pasinaudoti teise ne konkurso tvarka sudaryti viešųjų paslaugų sutartis. Savivaldybė taip pat pažymėjo, kad Savivaldybė turi pareigą užtikrinti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą, todėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikia paslaugas ir tuose maršrutuose, kurie yra nuostolingi[39]. Taip pat, Savivaldybės teigimu, siekiant užtikrinti tinkamą viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą, yra tikslinga organizuoti keleivių vežimą vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais pavedant vienam sistemingai veikiančiam subjektui, o toks šiuo metu yra tik vienas – UAB „Vilniaus viešasis transportas“[40]. Savivaldybės teigimu[41], kiti vežėjai negalėtų aptarnauti nepelningų maršrutų bei teikti tokias paslaugas ir tokia apimtimi, kokias teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

(28) Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-961 buvo patvirtintas Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas (toliau – 2012 m. Savivaldybės patvirtintas Naujų transporto rūšių planas), kuriame analizuojami galimi Vilniaus viešojo transporto modeliai, transporto rūšių įvairovė, siekiant užtikrinti darnią Vilniaus miesto susisiekimo sistemą. Nors 2012 m. Savivaldybės patvirtintame Naujų transporto rūšių plane ir kalbama apie viešojo transporto konkurencingumo didinimą bei pripažįstama konkurencijos nauda, tačiau nėra analizuojamos vežėjų parinkimo teikti atitinkamas paslaugas procedūros bei konkurencijos tarp ūkio subjektų galimybės.

(29) Savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-730 buvo patvirtinta Vežėjų parinkimo konkurso organizavimo vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais tvarka[42] (toliau – 2005 m. Vežėjų parinkimo konkurso organizavimo tvarka). Šios tvarkos 3 punkte buvo nurodyta, kad konkursai skelbiami Vilniaus miesto vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutui (maršrutams) aptarnauti autobusais (įskaitant maršrutiniais taksi, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) ir atpažinimo ženklą – plafoną, ir vežančiais keleivius tik sėdimose vietose). Pagal šios tvarkos 9 punktą, be kitų reikalavimų konkursui teikiamiems autobusams vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutui (maršrutams) aptarnauti turėjo būti numatyta, kad jie bus teikiami ne senesni kaip 12 metų (8 metų autobusai, turintys nuo 10 iki 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) ir atpažinimo ženklą – plafoną, ir vežantys keleivius tik sėdimose vietose).

(30) Minėtu Savivaldybės tarybos sprendimu taip pat buvo patvirtinta ir Keleivių vežimo autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties forma (toliau – 2005 m. Savivaldybės patvirtinta Sutarties forma), kurios 4.26 punktas atitiko minėtą 2005 m. Vežėjų parinkimo konkurso organizavimo tvarka 9 punktą, įtvirtinusį reikalavimus transporto priemonės amžiui.

(31) Su UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“, kurių teises ir pareigas perėmė UAB „Vilniaus viešasis transportas“, sudarytų 2011 m. Viešųjų paslaugų sutarčių 14.2 punktuose numatyta, kad Savivaldybės kontroliuojami vežėjai įsipareigoja skirti keleiviams vežti reikiamos talpos, geros estetinės išvaizdos, techniškai sutvarkytas, tinkamai apipavidalintas transporto priemones, kurios turi įstatymų numatytus dokumentus, tačiau nuostatų, numatančių konkretų transporto priemonių amžių, nėra[43].

(32) Savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-597[44] Savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 1-730 buvo pripažintas netekusiu galios, bei buvo patvirtinta nauji Vežėjų parinkimo konkurso organizavimo vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais nuostatai (toliau – 2012 m. Savivaldybės patvirtinti Vežėjų parinkimo konkurso nuostatai) kartu su nauja Keleivių vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties forma (toliau – 2012 m. Savivaldybės patvirtinta Sutarties forma).

(33) 2012 m. Savivaldybės patvirtintų Vežėjų parinkimo konkurso nuostatų 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad konkursai skelbiami Vilniaus miesto vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti autobusais, o sprendimus dėl maršrutų būtinumo keleivių poreikiams tenkinti, vežėjų parinkimo konkurso būdu priima ir konkursus organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius.

(34) 2012 m. Savivaldybės patvirtintos Sutarties formos 5.4 punkte numatyta, kad vežėjas turi įsipareigoti skirti keleiviams vežti transporto priemones,  kurios visą šios sutarties galiojimo laikotarpį būtų ne senesnės kaip 10 metų.

(35) Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento direktoriaus 2009 m. įsakymu[45], be kita ko, buvo numatytas asmenų, sudarančių Darbo grupę keleivių vežimo klausimams spręsti, sąrašas. Į šią darbo grupę buvo įtraukti Savivaldybės specialistai, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius. Pareiškėjo teigimu, Darbo grupėje nuolat dalyvavo UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ (UAB „Vilniaus viešasis transportas“) vadovai ir darė neleistiną įtaką sprendimams, susijusiems su kitais vežėjais, tuo tarpu Pareiškėjo atstovai į Darbo grupę nebuvo įtraukti[46].

(36) 2009 m. Komunalinio ūkio departamento direktoriaus įsakymu taip pat buvo patvirtintas Darbo grupės keleivių vežimo klausimams spręstidarbo reglamentas, kurio 4 punkte nustatyta, jog svarstant darbotvarkės klausimus į posėdį gali būti kviečiami suinteresuotų įmonių atstovai; 6 punkte nustatyta, jog darbo grupės sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, 9 punkte nustatyta, kad darbo grupė protokoliniais sprendimais turi teisę teikti siūlymus merui, mero pavaduotojams, administracijos direktoriui, jo pavaduotojams, Miesto ūkio ir transporto departamentui, Eismo organizavimo skyriui, be kita ko, teikti pasiūlymus pradėti, keisti ar naikinti autobusų, troleibusų bei maršrutinių taksi maršrutus, koreguoti maršrutų trasas, transporto priemonių skaičių maršrute, koordinuoti keleivių vežimo apimtis, teikti pasiūlymus dėl bilietų kainų ir kompensacijų poreikio vežėjams, steigti ar naikinti keleivinio transporto stoteles ir kita.

(37) Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-888[47] (toliau – 2011 m. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas) buvo sudaryta Maršrutinių taksi maršrutų integravimo į bendrą miesto visuomeninio susisiekimo sistemą darbo grupė (toliau - Maršrutinių taksi darbo grupė), kuriai buvo pavesta optimizuoti maršrutinių taksi maršrutų skaičių, įvertinant gyventojų susisiekimo poreikius ir viešojo transporto dubliavimą, taip pat nustatyti pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaujantis turėjo būti tęsiamos sutartys su vežėjais maršrutiniais taksi. Konkurencijos tarybai Miesto ūkio ir transporto departamentas nurodė, kad vienas iš Maršrutinių taksi darbo grupės tikslų buvo išanalizuoti transporto maršrutus, kad maršrutiniai taksi neįvažiuotų į senamiestį, tokiu būdu išvengiant maršrutinių taksi ir autobusų (troleibusų) maršrutų dubliavimo, be to, rengiant pasiūlymus dėl maršrutinių taksi buvo atsižvelgta ir į tai, kad maršrutiniai taksi nevažiuotų per Žaliąjį tiltą[48].

(38) 2011 m. spalio mėn. Savivaldybės mero pasitarimuose buvo svarstyti klausimai dėl sutarčių su maršrutiniais taksi pratęsimo bei pavesta Miesto ūkio ir transporto departamentui parengti alternatyvų maršrutinių taksi maršrutų pasiūlymą, siekiant išvengti transporto maršrutų dubliavimo ir pratęsti sutartis su maršrutiniais taksi iki 2011 m. gruodžio 31 d.[49]

(39) Miesto ūkio ir transporto departamentas 2011 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjui[50] raštu paaiškino, kad bus keičiamos maršrutinių taksi maršrutų trasos tam, kad būtų sumažintas transporto apkrovimas Vilniaus Kalvarijų gatve ir Žaliuoju tiltu, bei kad „nėra išnaudojamos galimybės kitų gatvių, tokiu būdu Vilniaus miesto gatvėse sudaromos nepalankios sąlygos viešojo transporto keleivių aptarnavimui ir privataus transporto judėjimui“. Nors Savivaldybės teritorijoje buvo ir kitų maršrutinių taksi maršrutų[51], kurie tęsėsi per Žaliąjį tiltą ir Kalvarijų gatvę, tačiau Savivaldybės administracija siūlė keisti nevisus.

(40) 2011 m. spalio 18 d. Miesto ūkio ir transporto departamentas vežėjams maršrutiniais taksi išsiuntė pasiūlymus dėl sutarčių su jais pratęsimo ir maršrutų pakeitimo[52]: UAB „Transrevis“ dėl maršrutų Nr. M2-2[53], Nr. M2-4[54], Nr. M2-62[55], Nr. M2-1[56], Nr. M2-5[57]; UAB „Zigvalis“ dėl maršrutų Nr. M2-7[58], Nr. M2-24[59]; UAB „Kolegita“ dėl maršruto Nr. M2-67[60]; UAB „Centvalis“ dėl maršruto Nr. M2-51[61], ir UAB „Almir“ dėl maršruto Nr. M2-44[62]. (toliau – 2011 m. Sprendimai dėl maršrutų pakeitimo).

(41) UAB „Transrevis“, aptarnaujantis maršrutus Nr. M2-2, Nr. M2-4, Nr. M2-62 nesutiko keisti maršrutų, todėl su juo sutartys dėl minėtų maršrutų nebuvo pratęstos. UAB „Transrevis“ (dėl maršrutų Nr. M2-1, Nr. M2-5), UAB „Zigvalis“, UAB „Kolegita“, UAB „Centvalis“ ir UAB „Almir“ sutiko pakeisti maršrutus ir su jais buvo pratęstos sutartys dėl vežimo pakeistais maršrutais iki 2014 m. gruodžio 31 d.[63]

(42) Nustatyta, kad iki minėtų pakeitimų maršrutai Nr. M2-1, Nr. M2-2, Nr. M2-4, Nr. M2-5, Nr. M2-44, M2-62 tęsėsi nuo Vilniaus miesto autobusų stoties bent iki Žaliojo tilto ir Kalvarijų gatvės.

(43) Nustatyta, kad viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniuje šiuo metu teikia tik Savivaldybės kontroliuojama įmonė UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kurios vienintelis akcininkas – Savivaldybės taryba.[64] 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartyse, kaip minėta, numatyta, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikia 74 autobusų maršrutais ir 21 troleibusų maršrutu.

(44)  Savivaldybės 2010 m. gruodžio 15 d. nurodytais duomenimis, keleiviai maršrutiniais taksi buvo vežami 46 maršrutais[65]. Tyrimo metu nustatyta, kad keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugas teikia UAB „Transrevis“, UAB „Zigvalis“, UAB „Kolegita“, UAB „Centvalis“ ir UAB „Almir“.

(45) Tyrimo metu taip pat buvo nagrinėta, ar yra kitų be UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vežėjų, kurie potencialiai galėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, kokias 2011 m. Viešųjų paslaugų sutarčių pagrindu teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

(46) Nustatyta, kad keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais pasluagas autobusais ne pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus teikia: UAB „Kolegita“ (maršrutas Nr. 05), UAB „Centvalis“ (maršrutas Nr. 062), UAB „Leilandas“ (maršrutas Nr. 064). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ maršrutas Nr. 26 iš esmės sutampa su UAB „Kolegita“ aptarnaujamu maršrutu Nr. 05, bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ maršrutas Nr. 53 iš esmės sutampa su UAB „Centvalis“ aptarnaujamu maršrutu Nr. 062, paslaugos yra teikiamos panašiu dažnumu, pagal patvirtintą tvarkaraštį. Be to, nustatyta, kad UAB „Kolegita“ buvo laimėjusi konkursą ir 2008 m. birželio 3 d. sudariusi su Savivaldybe viešųjų paslaugų sutartį[66] teikti keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutu Nr. 067, o Savivaldybė pagal minėtą sutartį buvo įsipareigojusi atlyginti UAB „Kolegita“ negautas pajamas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų, nustatytų Transporto lengvatų įstatymu, bei kompensuoti nuostolius, susidariusius dėl visuomenei teikiamų bendro intereso paslaugų.

(47) Pareiškėjas taip pat nurodė, kad asociacijos nariai galėtų aptarnauti maršrutus, kuriuose teikiamos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešosios keleivių vežimo paslaugos, tačiau pripažino, kad negalėtų aptarnauti visų 95 maršrutų autobusų ir troleibusų maršrutų[67].

(48) UAB „Transrevis“, UAB „Centvalis“, UAB „Zigvalis“, UAB „Litbus“ nurodė, kad būtų suinteresuoti teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas ir dalyvautų konkurse parenkant vežėjus Vilniaus mieste, jei konkursas būtų organizuojamas dėl dalies maršrutų, aptarnaujamų autobusais[68]. UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija (toliau - UAB TOKS) nurodė, kad dalyvautų konkurse dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų autobusais teikimo Vilniaus mieste, jei toks būtų organizuojamas (tiek tuo atveju, jei konkursas būtų skelbiamas dėl visos Vilniaus miesto transporto sistemos aptarnavimo, tiek dėl dalies šios sistemos, tiek dėl atskirų maršrutų)[69]. UAB „KAUTRA“ taip pat nurodė, jog ji dalyvauja keleivių vežimo konkursuose dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo, kai tai yra ekonomiškai naudinga[70].

(49) Kaip minėta nutarimo 6 pastraipoje, atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. pranešime apie atliktą tyrimą[71].

(50)  Pranešime padaryta išvada, kad Savivaldybė, organizuodama keleivių vežimą vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus, neįvertinusi kitų ūkio subjektų, potencialiai galinčių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, galimybių konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo, neužtikrino sąžiningos konkurencijos atitinkamoje viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje. Pranešime taip pat padaryta išvada, kad Savivaldybė privilegijavo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kitų viešąsias keleivių vežimo paslaugas potencialiai galinčių teikti ūkio subjektų atžvilgiu, sudarydama skirtingas konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad skirtingos konkurencijos sąlygos buvo nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo. Savivaldybė neužtikrinusi sąžiningos konkurencijos viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje bei Savivaldybės tarybos 2011 m. Sprendimu dėl viešųjų paslaugų teikimo be konkurencingos procedūros pavedusi viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ (UAB „Vilniaus viešasis transportas“) ir minėto sprendimo pagrindu Savivaldybės administracijos direktoriui sudarius 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartis, buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai.

(51) Pranešime taip pat padaryta išvada, kad 2012 m. Savivaldybės patvirtintoje sutarties formoje numatytas 10 metų transporto priemonės amžiaus reikalavimas, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ privilegijuojamas, nes 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartyse toks reikalavimas jam nėra numatytas. Dėl 2009 m. Komunalinio ūkio departamento direktoriaus įsakymu sudarytos Darbo grupės dėl keleivių vežimo klausimams spręsti bei šios darbo grupės priimamų sprendimų, nustatyta, jog šie sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra pagrindo šių sprendimų vertinti kaip viešojo administracimo subjekto sprendimų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme. Taip pat prieita prie išvados, kad 2012 m. sprendimais dėl maršrutinių taksi galėjo būti pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai, kadangi ūkio subjektai, teikiantys keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais maršrutiniais taksi paslaugas, veikia kitoje atitinkamoje rinkoje nei UAB „Vilniaus viešasis transportas“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog maršrutinių taksi vežėjai galėjo būti diskriminuojami UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atžvilgiu. Dėl minėtų priežasčių Pranešime siūlyta nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo tyrimo procedūrą dėl 2012 m. Savivaldybės patvirtintos sutarties formos nuostatų, 2009 m. Komunalinio ūkio departamento direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo sudaryta Darbo grupė keleivių vežimo klausimams spręsti, bei dėl 2012 m. sprendimų dėl maršrutinių taksi.

(52) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Pareiškėjas – Vilniaus miesto vežėjų asociacija, Savivaldybė ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ buvo supažindinti su tyrimo išvadomis (išsiųstas Pranešimas) bei informuoti apie teisę pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, taip pat jiems buvo pateikta skaitmeninė tyrimo bylos medžiaga [72]..

(53) Konkurencijos taryba 2013 m. birželio 17 d. posėdyje[73] išklausė žodinius Pareiškėjo, Savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovų paaiškinimus.

(54) Savivaldybė raštu pateiktose nuomonėse[74] dėl 2012 m. gruodžio 12 d. pranešimo Nr. 5S-24 ir 2013 m. gegužės 31 d. pranešimo Nr. 5S-15 bei 2013 m. birželio 17 d. posėdžio metu paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymas numato, kad viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, o pagal Reglamentą Nr. 1370/2007 ir Kelių transporto kodeksą Savivaldybė turi teisę be konkurso pavesti vežimo paslaugų teikimą savo kontroliuojamam vežėjui. Savivaldybė pažymėjo, jog tam, kad būtų įgyvendinti Reglamente Nr. 1370/2007 numatyti tikslai bei tinkamai veiktų viešojo transporto sistema, būtų užtikrintas kokybiškų paslaugų suteikimas, yra tikslinga organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais pavedant vienam sistemingai veikiančiam subjektui, kuris būtų pajėgus užtikrinti kokybišką viešojo transporto paslaugų teikimą. Savivaldybė paaiškino, kad šiuo metu yra vienintelis vežėjas pajėgus užtikrinti kokybiškas keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugas, kuris be kita ko, vienintelis turi reikiamą kiekį ir reikiamų rūšių transporto priemonių (385 autobusų, iš kurių yra 141 triašiai autobusai), t. y. UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Saviavaldybė nurodė, jog tik teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas per UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra įmanoma užtikrinti dažną, gyventojų poreikius atitinkantį maršrutų srautą, vieningą elektroninio bilieto sistemą, suteikiant keleiviams teisę naudoti tos pačios formos bilietą visuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“ aptarnaujamuose autobusuose bei troleibusuose. Be to, Saviavldybė paaiškino, kad stabilus ir kokybiškas viešojo transporto paslaugų suteikimas miesto gyventojams nebūtų užtikrintas, jei privatūs vežėjai perimtų dalį UAB „Vilniaus viešasis transportas“ aptarnaujamų maršrutų, nes privatūs vežėjai nėra suinteresuoti aptarnauti nepelningų maršrutų bei yra nepajėgūs aptarnauti visų Vilniaus mieste esančių 95 maršrutų. Savivaldybės teigimu, Konkurencijos taryba, analizuodama viešojo keleivinio transporto rinką, turi atsižvelgti į tai, kad Savivaldybė 2012 m. skelbė du konkursus M2 klasės autobusams dviems maršrutams aptarnauti, tačiau tik viename iš jų dalyvavo vienas vežėjas, todėl, Savivaldybės teigimu, nėra pagrindo 2011 m. Sprendimą dėl viešųjų paslaugų teikimo ir 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartis pripažinti prieštaraujančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Savivaldybė nurodė, kad privatūs vežėjai negalėtų būti integruoti į bendrą keleivių pervežimo sistemą M3 autobusais bei perimti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ aptarnaujamus maršrutus dėl Savivaldybės sunkios finansinės padėties, nes ji nėra pajėgi konpensuoti keleivių vežimo nuostolius (Savivaldybė nurodė, kad jos skola UAB „Vilniaus viešasis transportas“ siekė daugiau nei 84 milijonus litų) ir todėl nėra garantijos, kad privatūs vežėjai, negaudami reikiamos kompensacijos už patiriamus nuostolius, galėtų teikti tokios pat kokybės paslaugas kaip teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

(55) Saviavldybė nuomone Pranešime padaryta nepagrįsta išvada, kad Savivaldybė turėjo pareigą įvertinti, ar yra kitų paslaugų teikėjų, kurie galėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, ir nustačiusi, kad konkurencija galima – užtikrinti, kad visiems keleivių vežimo paslaugų teikėjams (esamiems ir potencialiems) būtų užtikrintos galimybės konkuruoti dėl galimybės teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste. Šį teiginį Savivaldybė grindžia tuo, kad nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei Reglamento Nr. 1370/2007 nuostatos neįtvirtina imperatyvios Savivaldybės pareigos įvertinti ar atlikti tyrimą dėl esamų ar potencialių keleivinio transporto paslaugų tiekėjų galimybių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas. Be to, Reglamentas Nr. 1370/2007 suteikia teisę Savivaldybei nuspręsti kokiu būdu bus organizuojamas viešųjų vežimo paslaugų teikimas.

(56) Savivaldybė taip pat nurodė, kad 2013 m. gegužės 31 d. Pranešime buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad Savivaldybė neatliko vertinimo, ar Savivaldybės pasirinktas modelis iš tikrųjų užtikrina veiksmingą turimų išteklių panaudojimą ir vartotojų gerovę, kad viešojo transporto sistema veiktų mažiausiomis įmanomis sąnaudomis. Savivaldybė paaiškino, kad tokia situacija, kai kiekvienam maršrutui būtų skelbiamas konkursas, kuriuose nedalyvautų ūkio subjektai, pareikalautų nepagrįstai didelių žmogiškųjų resursų, laiko bei finansinių sąnaudų ir tokiu būdu būtų nepagrįstai naudojamos biudžeto lėšos. Savivaldybės teigimu, pasirinktas būdas teikti viešąsias vežimo paslaugas per savo kontroliuojamą vežėją yra efektyviausias, ekonomiškiausias ir gyventojų poreikius atitinkantis viešojo transporto paslaugų teikimo modelis.

(57) Be to, Savivaldybė pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo procedūrą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo paslaugų teikimo atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams yra tikslinga sustabdyti iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą administracinėje byloje Nr. 2318-365/2012 įvertinti, ar Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 daliai bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

(58) UAB „Vilniaus viešasis transportas“ paaiškino[75], kad Reglamentas Nr. 1370/2007 bei Kelių transporto kodeksas suteikia teisę Savivaldybei nuspręsti, kokiu būdu bus organizuojamas viešųjų vežimo paslaugų teikimas, ir Savivaldybė turi teisę nuspręsti pavesti paslaugas teikti savo kontroliuojamam vežėjui. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ taip pat pažymėjo, kad šiuo metu vežimo paslaugų rinkoje nėra vežėjų, kurie galėtų užtikrinti kokybišką, didelės apimties, vežimo paslaugų teikimą.

(59) Pareiškėjas su Pranešime išdėstytomis tyrimo išvadomis iš esmės sutiko.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

(60) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas viešojo administravimo subjektams, vykdant pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

(61) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kokius veiksmus viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai – teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(62) Siekiant įvertinti Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, taip pat tai, ar dėl atitinkamų Savivaldybės sprendimų vieni ūkio subjektai buvo privilegijuojami ar diskriminuojami kitų atitinkamas paslaugas teikiančių ūkio subjektų atžvilgiu, sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas, nustatytina, kokiai atitinkamai rinkai nagrinėjami Savivaldybės sprendimai daro įtaką.

(63) Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 12 dalimis bei Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17[76]. Atitinkama rinka yra tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

(64) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad „Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t. y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai“[77].

(65) Kaip matyti iš nutarimo 9 - 11 pastraipose išdėstytų Kelių transporto kodekso nuostatų, keleivių vežimas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdomas nustatytu dažnumu ir maršrutais nustatyta gatvių (kelių) trasa miesto teritorijoje, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Keleiviai vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais gali būti vežami autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi. Savivaldybių tarybos, organizuodamos keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą, nustato konkrečius keleivių vežimo tarifų dydžius (Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalis), Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms asmenų grupėms įsigyjant bilietus, išskyrus maršrutiniuose taksi, taikomos minėtame įstatyme įtvirtintos lengvatos. Bendrąja prasme vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais keleiviai renkasi transporto priemonę, kuria galėtų nuvykti iš vienos vietos (gyvenamosios, darbo vietos ar pan.) į kitą vietą (gyvenamąją, darbo vietą ar pan.) tam tikrame mieste. Vis dėlto Vilniaus mieste teikiamos keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugos pasižymi skirtingomis savybėmis ir kainomis.

(66) Pirmiausiai pastebėtina, kad vežimas maršrutiniais taksi, skirtingai nei kitomis transporto priemonėmis (autobusais ar troleibusais), pasižymi tuo, kad, kaip numatyta Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 8 dalyje, maršrutiniais taksi keleiviai gali būti vežami tik sėdimose vietose, jie gali būti paimami ir išleidžiami ne tik stotelėse, bet ir kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. Nors keleivių vežimui maršrutiniais taksi nėra numatyta griežtų reikalavimų dėl keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietų, tačiau skirtingai nei keleivių vežimo autobusais (troleibusais) atveju maršrutiniai taksi gali vežti mažesnį keleivių skaičių – maršrutiniame taksi yra nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo.

(67) Kaip nustatyta šio nutarimo 19 pastraipoje, keleiviai, kurie naudojasi vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugomis, gali įsigyti vienkartinius arba terminuotus bilietus. Vienkartinių bilietų, galiojančių iki maršruto pabaigos, kainos autobusuose (troleibusuose) ir maršrutiniuose taksi skiriasi. Savivaldybės tarybos sprendimu iki 2013 m. birželio 30 d. be lengvatų vienkartinis autobuso (troleibuso) bilietas kainuoja 2 Lt, bilietą įsigyjant iš vairuotojo – 2,5 Lt. Tuo tarpu vienkartinis bilietas maršrutiniuose taksi kainuoja 3 Lt (Nutarimo 19 pastraipa). Savivaldybės sprendimu taip pat nustatyta , kad keleiviai Vilniaus mieste gali naudotis ne tik vienkartiniais autobuso (troleibuso) bilietais, įsigyjamais iš vairuotojo, tačiau ir terminuotais bilietais, galiojančiais tam tikrą laikotarpį (Nutarimo 19 pastraipa). Šie terminuoti bilietai galioja tik keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas teikiančiuose autobusuose (troleibusuose), kuriuose įdiegta elektroninių bilietų įranga. Tirtuoju laikotarpiu ji buvo įdiegta tik UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobusuose ir troleibusuose. Kitų rūšių keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais transporto priemonėse elektroninių bilietų įranga nėra įdiegta ir keleiviai negali pasinaudoti minėtų terminuotų bilietų teikiamais privalumais, pavyzdžiui, pakeisti transporto priemonę per tam tikrą nustatyti terminą, siekiant optimalaus maršruto, perkant terminuotą bilietą ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui 30 dienų, santykinai gali sumažėti vienos kelionės kaina. Tiek keleiviai, įsigyjantys vienkartinius bilietus, tiek keleiviai, įsigyjantys terminuotus bilietus, turi teisę pasinaudoti Transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis, tačiau lengvatos nėra taikomos maršrutinių taksi keleiviams (Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

(68) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad keleiviams, kurie naudojasi elektroninio bilieto sistema, kitų vežėjų, nesinaudojančių šia sistema, paslaugos tik ribotais atvejais gali būti tarpusavyje pakeičiamos, kadangi bendra bilietų sistema besinaudojantys keleiviai gali naudotis tik šiai sistemai būdingais nutarimo 67 pastraipoje minėtais privalumais. Taip pat ir keleiviams, kurie turi teisę naudotis Transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis, maršrutiniai taksi, kuriuose jie šių lengvatų negauna, nebent ribotais atvejais gali būti pakeičiami su autobusais (troleibusais), kuriuose jiems lengvatos taikomos tiek įsigyjant vienkartinius, tiek terminuotus bilietus.

(69) Be minėtų keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų savybių, atskirų vežėjų ir jų grupių veikla teikiant keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas gali skirtis, kadangi organizuojant keleivių vežimą vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais turi būti užtikrinami atitinkami teisės aktuose numatyti visuomenės (bendri) aptarnavimo įsipareigojimai.

(70) Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis ir Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės (bendrus) interesus tenkinančių viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimą, t. y. tokį keleivių vežimo paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Iš esmės tokią pat nuostatą įtvirtina ir Reglamento Nr. 1370/2007 2 straipsnio e punktas. Be to, Reglamento Nr. 1370/2007 nuostatos taip pat įtvirtina sąlygas, pagal kurias kompetentingos institucijos, nustatydamos viešųjų paslaugų įsipareigojimus ar sudarydamos sutartis dėl jų, už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą kompensuoja viešųjų paslaugų operatoriui patirtas sąnaudas ir (ar) suteikia išimtines teises.

(71) 2011 m. Sprendimu dėl viešųjų paslaugų teikimo patvirtintoje Viešųjų paslaugų teikimo sutartyje[78] keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimai apibrėžiami kaip įsipareigojimai Savivaldybės nustatytomis sąlygomis teikti keleivių vežimo paslaugas vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais, laikantis nustatytų tarifų, kurių vežėjas atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudamas atlygio.

(72) Kaip nurodoma Nutarimo 17 pastraipoje, vežėjų nuostoliai, patirti teikiant keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus yra kompensuojami vadovaujantis 2010 m. Susisiekimo ministro patvirtintu Nuostolių kompensacijos tvarkos aprašu. Pagal šio aprašo 1 punktą nėra numatyta, kad būtų kompensuojami nuostoliai, patirti teikiant atitinkamas paslaugas maršrutiniais taksi. Savivaldybė 2011 m. sprendimu dėl viešųjų paslaugų teikimo taip pat patvirtino Kompensacijos už nuostolius aprašą, remiantis kuriuo kompensacijų dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis 2010 m. Susisiekimo ministro patvirtintu Nuostolių kompensacijos tvarkos aprašu.

(73) Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus paslaugos išskirtinos į atskirą rinką, nes tik šias paslaugas teikiantiems ūkio subjektams yra nustatomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, susiję su pareiga aptarnauti net ir nepelningus maršrutus (už tai vežėjams yra kompensuojama ir (arba) suteikiamos išimtinės teisės), kad būtų užtikrintas paslaugų nenutrūkstamumas, reguliarumas ir atitinkamas mastas. Taip pat tirtuoju laikotarpiu šias paslaugas teikusio ūkio subjekto autobusuose (troleibusuose) buvo galima naudotis elektroninio bilieto sistema ir tuo pačiu keleiviams naudotis įstatymuose numatytomis lengvatomis įsigyjant vienkartinius ar terminuotus bilietus. Dėl šių priežasčių nagrinėjant savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams prekės (paslaugų) rinka apibrėžtina kaip keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais kelių transportu pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus rinka.

(74) Vertinant Pareiškėjo pateiktus argumentus, susijusius su Savivaldybės sprendimais dėl keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais maršrutiniais taksi, kaip nurodyta nutarimo 66 - 67 pastraipose, šios paslaugos skiriasi savo savybėmis ir kaina.

(75) Kaip minėta, maršrutiniais taksi keleiviai gali būti vežami tik sėdimose vietose, taip pat jie gali būti paimami ir išleidžiami ne tik stotelėse, bet ir kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. Be to, yra ribojamas tokių autobusų dydis (nuo 10 iki 17 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo) bei numatyti papildomi atpažinimo reikalavimai – turi būti uždėtas plafonas. Kaip nurodyta šio nutarimo 19 pastraipoje, skiriasi ir maršrutinių taksi bilietų kaina, juose nėra įdiegta bendra bilieto sistema bei nėra taikomos lengvatos keleiviams, kaip numato Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis. 2010 m. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintas Nuostolių kompensacijos tvarkos aprašas nenumato galimybės kompensuoti patirtus nuostolius, jei maršrutiniais taksi būtų teikiamos keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais kelių transportu pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus paslaugos.

(76) Taigi, nors daliai keleivių paslaugos teikiamos maršrutiniais taksi ir kitais autobusais ar troleibusais gali būti pakeičiamos siekiant nukeliauti iš vienos vietos į kitą Vilniaus mieste, vis dėlto kitos tokių paslaugų ypatybės bei teisės aktais nustatytos tokias paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiklos sąlygos, įvertinus prieš tai minėtus paklausos ir pasiūlos ypatumus, sudaro pagrindą nagrinėjant Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, apibrėžti atskirą keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais maršrutiniais taksi paslaugų rinką.

(77) Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tikslinga nagrinėjant Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams paslaugų rinkas išskirti į: 1) keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais kelių transportu pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus rinką (toliau – viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinka); ir 2) keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais kelių transportu maršrutiniais taksi rinka (toliau – maršrutinių taksi paslaugų rinka).

(78) Kaip išdėstyta nutarimo 8 pastraipose, remiantis Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalimi, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktu, keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais valdymas ir organizavimas, įskaitant ir visuomenės (bendrus) interesus tenkinančių keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą, taip pat šias paslaugas teikiant patirtų išlaidų kompensavimo organizavimas ir vykdymas, pavedamas savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotoms įstaigoms.

(79) Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijoms numatyta pareiga užtikrinti bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, atsižvelgiant į bendrus interesus ir vadovaujantis Transporto veiklos pagrindų įstatymu ir kitais teisės aktais, o teikiant šias viešąsias paslaugas patiriamus nuostolius vežėjams kompensuoti, su jais sudarant viešųjų paslaugų teikimo sutartis.

(80) Kompetenciją, susijusią su keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimu, savivaldybės įgyvendina priimdamos teisės aktus, kuriais nustatomi keleiviams taikomi tarifai, savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos vežėjams išduoda licencijas ir leidimus, taip pat sudaro keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais kelių transportu sutartis. Šią savarankišką funkciją kiekviena savivaldybė gali įgyvendinti tik atitinkamos savivaldybės teritorijos ribose. Todėl vertinant Savivaldybės sprendimų atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams taip pat atsižvelgtina į tai, kad kiekviena savivaldybė gali skirtingai organizuoti keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimą, dėl ko vežėjams konkurencijos sąlygos atitinkamose savivaldybėse gali skirtis.

(81) Vertinant keleivių vežimo vietinio (miesto) susisiekimo kelių transportu geografinę rinką, kaip minėta, paprastai keleivių pasirinkimą lemia tikslas keliauti iš vienos vietos į kitą tam tikrame mieste. Tiek viešųjų keleivių vežimo paslaugų, tiek maršrutinių taksi paslaugų vartotojams svarbiausia pasirinkti jų poreikius atitinkantį kelionės maršrutą. Remiantis Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalimi bei 2006 m. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Leidimų išdavimo taisyklės 23.1 punktu, leidimus teikti keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais Savivaldybė išduoda kiekvienam maršrutui atskirai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, siauriausiai nagrinėjamų paslaugų geografinės rinkos galėtų būti apibrėžiamos kaip atskiri konkretūs viešojo keleivių vežimo maršrutai Vilniaus mieste.

(82) Savivaldybės teritorijoje viešosios keleivių vežimo paslaugos teikiamos iš viso 95 maršrutuose. Naudodamiesi terminuotais bilietais, keleiviai gali keisti maršrutus, ir tokiu būdu pasirinkti jiems optimaliausią maršrutą ar jų derinį, todėl darytina išvada, kad viešojo keleivių vežimo paslaugų vartotojams taip pat yra aktuali galimybė naudotis visa viešojo keleivių transporto maršrutų sistema Vilniaus mieste. Be to, atsižvelgus į tai, kad Savivaldybė nustato tokių maršrutų, skirtų užtikrinti keleivių vežimo paslaugų nenutrūkstamumą, reguliarumą ir atitinkamą mastą, tinklą, nustato bilietų kainas bei kompensuoja šių paslaugų teikimo nuostolius, susijusius su viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymu, geografinė viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinka gali būti apibrėžta kaip apimanti visą Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją.

(83) Vertinant maršrutinių taksi paslaugų geografinę rinką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybė nustato tokių paslaugų maršrutų tinklą, išduoda jiems leidimus, nustato bilietų kainas, bei kitas bendras šių paslaugų teikimo sąlygas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju maršrutinių taksi paslaugų geografinė rinka gali būti apibrėžta kaip apimanti visą Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją.

(84) Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus Nutarimo 5.1 ir 5.2 dalyse, išskiriamos tokios nagrinėjamos atitinkamos rinkos: 1) viešųjų keleivių vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje rinka; ir 2) maršrutinių taksi paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje rinka.

(85) Papildomai pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar šios rinkos būtų nagrinėjamos kaip apimančios tik atskirus viešųjų keleivių vežimo paslaugų ar maršrutinių taksi paslaugų maršrutus, nagrinėjamų Savivaldybės sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams vertinimas nesikeistų. Kaip matyti iš toliau šiame Nutarime pateiktų išvadų, nagrinėjami Savivaldybės sprendimai yra susiję su viešųjų keleivių vežimo ir maršrutinių taksi paslaugų teikimo sąlygomis ir reikalavimais, kurie nepriklauso nuo to, kokiu konkrečiu maršrutu yra teikiamos atitinkamos paslaugos. Todėl siauresnis ar platesnis atitinkamų rinkų apibrėžimas pagal atskirus pavienius maršrutus ar jų grupes galėtų keisti tik potencialių atitinkamų rinkų dalyvių skaičių, tačiau ne pačių konkurencijos sąlygų vertinimą.

(86) Tyrimo metu nustatyta, kad viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste pagal Viešųjų paslaugų sutartis teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“, aptarnaujantis 95 autobusų ir troleibusų maršrutus. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog yra ūkio subjektų, potencialiai galinčių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas. Tokiais ūkio subjektais laikytini tiek ūkio subjektai, vežantys keleivius autobusais, turinčiais daugiau kaip 9 vietas, įskaitant vairuotojo (UAB „Centvalis“ maršrutas Nr. 062, UAB „Kolegita“ Nr. 05 (Nutarimo 46 pastraipa)), tiek keleivius vežantys maršrutiniais taksi, turinčiais nuo 10 iki 17 vietų, įskaitant vairuotojo (Nutarimo 44 pastraipa). Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metu nenustatyta apribojimų transporto priemones, kuriomis šiuo metu yra teikiamos keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais maršrutiniais taksi paslaugos, naudoti teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas, kadangi šios transporto priemonės, remiantis Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 4 dalimi, laikytinos autobusu. Tai, kad nedidelės talpos transporto priemonės gali būti panaudojamos teikiant viešąsias paslaugas, patvirtina ir maršrutų Nr. 88 ir Nr. 89 įsteigimas[79] bei viešųjų keleivių vežimo paslaugų šiais maršrutais teikimas. Be to, nustatyta ir kitų ūkio subjektų, kurie, nors šiuo metu keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų Vilniaus mieste neteikia, tačiau yra suinteresuoti ir potencialiai galėtų teikti atitinkamas paslaugas, pavyzdžiui TOKS (Nutarimo 48 pastraipa).

(87) Atsižvelgiant į tai, kad viešąsias keleivių vežimo paslaugas galima teikti įvairios talpos autobusais, troleibusais, įvairios transporto priemonės, kurių viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimui nedraudžia naudoti teisės aktai, galėtų būti derinamos įvairiais aspektais (teritorijos, maršrutų, paros laiko ir pan.) tam, kad būtų pasiektas labiausiai vartotojų ir konkurencijos poreikius atitinkantis viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo modelis. Taigi, ir įvairūs ūkio subjektai, valdantys ar galintys valdyti atitinkamas transporto priemones, galėtų dalyvauti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikime.

(88) Ūkio subjektai, teikiantys ar galintys teikti keleivių vežimo paslaugas, kaip nustatyta tyrimo metu, laikytini ir potencialiai galinčiais teikti keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslaugas.

6.1.  Dėl pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją

(89) Pareigą Savivaldybei užtikrinti sąžiningą konkurenciją numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę <...> valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės“[80].

(90) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis yra skirtas įgyvendinti konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą ir numato pareigą Savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, vykdant jai įstatymų numatytą kompetenciją organizuoti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją. LVAT, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nustato viešojo administravimo subjektui teisės aktuose numatytų galimybių (teisių) įgyvendinimo sąlygas – priimant teisės aktus ar kitus sprendimus neteikti privilegijų ir (arba) nediskriminuoti atskirų ūkio subjektų ar jų grupių, dėl ko atsirastų ar galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams[81].

(91)  Taigi, Savivaldybė turėjo pareigą įvertinti, ar galima konkurencija viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje bei ar yra kitų keleivių vežimo paslaugų teikėjų (esamų ar potencialių), kurie galėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas. Nustačiusi, kad konkurencija galima, Savivaldybė turėjo užtikrinti, kad visiems keleivių vežimo paslaugų teikėjams (esamiems ir potencialiems) būtų užtikrintos vienodos galimybės konkuruoti dėl teisės teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste. Kaip paaiškinama toliau, Savivaldybė kitų ūkio subjektų, teikiančių ar galinčių teikti keleivių vežimo paslaugas, galimybių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas nevertino ir teisę veikti šioje rinkoje be konkurso ar konkurencingos procedūros suteikė tik UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

(92) Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybė viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą organizuoja tokiu būdu, kai viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste teikia vienas paslaugų teikėjas, aptarnaujantis 95 autobusų ir troleibusų maršrutus. Savivaldybė Konkurencijos tarybai nurodė, kad viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo sistema turi būti vieninga, tinkamai organizuojama ir atitinkanti gyventojų interesus, teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos, saugios, pigesnės nei jas teikiant įprastinėmis rinkos sąlygomis bei kad tų paslaugų būtų daugiau. Savivaldybė taip pat pažymėjo, kad siekiant minėtų tikslų yra tikslinga organizuoti keleivių vežimą vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais pavedant vienam sistemingai veikiančiam subjektui, o toks šiuo metu yra tik vienas – UAB „Vilniaus viešasis transportas“[82]. Vis dėlto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad Savivaldybė būtų atlikusi vertinimą dėl tokio viešųjų paslaugų teikimo modelio tinkamumo užtikrinant, kad paslaugos būtų teikiamos pagal Savivaldybės nurodomas sąlygas ir reikalavimus, taip pat, kad Savivaldybė būtų vertinusi kitų viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo būdų (pavyzdžiui, kai nagrinėjamas paslaugas teikia keli ūkio subjektai) taikymo galimybę siekiant nurodytų tikslų. Savivaldybės teiginių, jog viešųjų paslaugų tinkamam teikimui užtikrinti reikalingas vienas sistemingai veikiantis paslaugų teikėjas nepatvirtinta nei viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nei kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės.

(93) Kaip matyti iš Savivaldybės Konkurencijos tarybai pateiktų paaiškinimų, savo sprendimą pavesti viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ji grindžia Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia teisę viešąsias keleivių vežimo paslaugas pavesti teikti savo kontroliuojamam vežėjui, t. y. UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad Reglamentas Nr. 1370/2007 taip pat numato, kad teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas turi būti siekiama užtikrinti konkurenciją, ir kad tose valstybėse, kuriose viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikia keli paslaugų teikėjai, „konkurencijos įvedimas suteikia galimybę mažesne kaina gauti patrauklesnes ir naujoviškesnes paslaugas, ir mažai tikėtina, kad tai kliudytų viešųjų paslaugų operatoriams vykdyti jiems patikėtus specialius uždavinius“[83]. Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą, neriboja galimybės užtikrinti konkurenciją tarp vežėjų, o ir Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, kad viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikėjui parinkti organizuojamas konkursas. Taigi, nei vienas iš nagrinėjamu atveju taikomų teisės aktų neriboja Savivaldybės galimybių sprendžiant dėl viešųjų keleivių vežimo sistemos organizavimo būdo ir atitinkamų paslaugų teikėjo parinkimo, tačiau svarbu, kad Savivaldybė jai suteiktas teises įgyvendintų tinkamai – laikydamasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų sąlygų[84]. Savivaldybė, neįvertinusi kitų vežėjų, teikiančių ar galinčių teikti keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas, galimybių dalyvauti teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas, priėmė sprendimą pavesti viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikti vienam ūkio subjektui – savo kontroliuojamai UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

(94) Savivaldybė Konkurencijos tarybai paaiškino,[85] kad, Savivaldybės nuomone, kiti ūkio subjektai teikti viešųjų keleivių vežimo paslaugų negalėtų, kadangi nepaisant Savivaldybės įsiskolinimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, ji teikia viešąsias keleivių vežimo paslaugas ir abejotina, ar kitas paslaugų teikėjas tokiomis pat sąlygomis sutiktų teikti paslaugas. Be to, kiti vežėjai nėra integruoti į bendrą bilietų sistemą. Vis dėlto Savivaldybės pateikti argumentai neleidžia daryti išvados, jog užtikrinti tinkamą viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą pagal Savivaldybės nurodytas sąlygas ir reikalavimus (nutarimo 91 pastraipa) galima tik pavedant teikti paslaugas vienam ūkio subjektui ar kad šių tikslų nebūtų galima pasiekti paslaugas teikiant keliems ūkio subjektams bei užtikrinant konkurenciją tarp jų. Pirma, Konkurencijos tarybai pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su bendros bilietų sistemos diegimu[86], nėra numatyta apribojimų įdiegti bendrą bilietų sistemą bet kurio ūkio subjekto transporto priemonėse. Antra, nuostoliai, jei tokie susidarytų, viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikėjui turėtų būti kompensuojami vadovaujantis teisės aktais už būtent šio paslaugų teikėjo suteiktas paslaugas. Tai, kad Savivaldybė yra skolinga UAB „Vilniaus viešasis transportas“ už šio ūkio subjekto suteiktas paslaugas, nelaikytina aplinkybe, pagrindžiančia, jog kiti ūkio subjektai viešųjų keleivių vežimo paslaugų neteiktų bei kad dėl to būtų pagrįstas kitų ūkio subjektų galimybių patekti į atitinkamą rinką ribojimas. Kita vertus, sprendimą dalyvauti konkurse ar teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Savivaldybės nustatytomis sąlygomis ir pagal Savivaldybės reikalavimus, turi priimti individualiai konkretus ūkio subjektas, o ne Savivaldybė nuspręsti, kad paslaugų niekas kitas neteiktų, juolab nesudarydama jokių prielaidų ūkio subjektams realiai įvertinti savo galimybių bei atitinkamai varžytis dėl atitinkamų paslaugų teikimo. 

(95) Tyrimo metu nustatyta ir Nutarimo 3 dalyje bei 86 pastraipoje išdėstyta, kad yra ūkio subjektų, potencialiai galinčių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas. Nepaisant to, šių ūkio subjektų galimybių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Savivaldybė nevertino. Todėl Savivaldybės teiginiai, jog nėra kitų ūkio subjektų, kurie galėtų teikti nagrinėjamas paslaugas, ar kad nėra pajėgūs ir negalėtų teikti tokių viešųjų keleivių vežimo paslaugų ir tokia apimtimi, kokias teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir yra tik Savivaldybės daromos prielaidos. Tai matyti ir iš Savivaldybės atstovės paaiškinimų posėdžio Konkurencijos taryboje metu[87], kuomet ji nenurodė, kaip Savivaldybė vertino kitų ūkio subjektų suinteresuotumą ir pajėgumą teikti paslaugas, kokias teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Be to, ribojimai esamų ir potencialių keleivių vežimo paslaugų teikėjų veiklai yra ir dėl pačios Savivaldybės veiksmų. Tiems ūkio subjektams, kurie potencialiai norėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, nėra sudaromos galimybės konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo ir nėra sudaromos prielaidos investuoti į reikalingą infrastruktūrą ir atitikti Savivaldybės keliamų reikalavimų. Ūkio subjektams būtų nepagrįsta iš anksto investuoti į infrastruktūrą, nesant garantuotiems, kad investicijos atsipirks, t.y. kad jie galės įsigytas transporto priemones panaudoti teikdami viešąsias keleivių vežimo paslaugas. Tai patvirtina ir Pareiškėjo pateikti duomenys. Pareiškėjas Konkurencijos tarybai tyrimo metu nurodė, kad asociacijos nariai galėtų aptarnauti daugiau maršrutų bei investuotų į infrastruktūrą, jei Savivaldybė sudarytų su jais viešųjų paslaugų sutartis[88]. Kiti ūkio subjektai Konkurencijos tarybai taip pat nurodė, kad yra suinteresuoti teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste tiek aptarnaujant dalį maršrutų, tiek visus maršrutus[89]. Taip pat Savivaldybės pateikti duomenys ir argumentai nepagrindžia, jog keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas teikiantys ar galintys teikti ūkio subjektai negalėtų aptarnauti maršruto ar maršrutų grupės Vilniaus mieste. Pavyzdžiui, Taip pat UAB „Kolegita“ ir UAB „Centvalis“, aptarnaujantys maršrutus Nr. 05 ir Nr. 062, keleivius veža tokiais pat maršrutais ir panašiu dažnumu kaip ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (atitinka maršrutus Nr. 26 ir Nr. 53. 2008 m. Savivaldybės organizuotą konkursą dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo laimėjo UAB „Kolegita“[90], su kuria buvo sudaryta viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kompensuojant susidariusius nuostolius[91]. Ūkio subjektai, teikiantys keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais maršrutiniais taksi paslaugas, turi tokios talpos priemones, kuriomis aptarnaujami maršrutai Nr. 88 bei Nr. 89, todėl jie galėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas be didelių pradinių investicijų.

(96) Savivaldybė, teigdama, jog nėra kitų vežėjų, kurie galėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, kokias teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nepateikė duomenų, kad būtų atlikusi tokį vertinimą. Savivaldybė savo teiginius grindžia Pareiškėjo pateiktais raštais, kuriuose jis nurodo, kokiais maršrutais norėtų teikti keleivių vežimo paslaugas, tačiau nevertino, ar Pareiškėjo atstovaujami vežėjai, taip pat kiti vežėjai (pavyzdžiui, UAB TOKS) iš tikrųjų siektų teikti paslaugas tokiomis sąlygomis, kokiomis paslaugas teikia UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – aptarnaudami tiek pelningus, tiek nepelningus maršrutus, tačiau gaudami nuostolių atlyginimą, kaip tai numato Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 3 dalies nuostatos ir pačios 2011 m. Savivaldybės patvirtintas Kompensacijų išmokėjimo aprašas.

(97) Pastebėtina, kad ūkio subjektai sprendimus dėl paslaugų teikimo priima įvertinę visas ekonomines ir teisines aplinkybes, taigi, ir Savivaldybės nustatytas paslaugų teikimo sąlygas bei reikalavimus, todėl Pareiškėjo savo iniciatyva pateikti duomenys apie galimybes ar pageidavimus teikti keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas negali būti laikomi pagrindžiančiais, jog Pareiškėjas neteiktų ar nebūtų pajėgus teikti viešųjų keleivių vežimo paslaugų Savivaldybės nustatytomis sąlygomis ir pagal keliamus objektyvius, nediskriminacinius reikalavimus. Be to, yra ir kitų vežėjų be Pareiškėjo, potencialiai galinčių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, kurių galimybių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Savivaldybė nevertino ir negali žinoti. Dėl išvardintų priežasčių ir ta aplinkybė, kad Savivaldybės 2012 m. skelbtuose konkursuose aptarnauti tris maršrutus Pareiškėjas ar kiti vežėjai nedalyvavo[92], negali būti aiškinama kaip pagrindžianti, jog kiti vežėjai nebūtų pajėgūs ar nesiektų teikti viešųjų keleivių vežimo paslaugų, jei tokią galimybę sudarytų pati Savivaldybė, nustačius ir paskelbusi nepagrįstai konkurencijos tarp ūkio subjektų neribojančias atitinkamos atrankos ar konkurso sąlygas, kadangi, kaip minėta, vežėjų galimybes bei sprendimą dalyvauti konkurse lemia konkrečios aplinkybės ir reikalavimai.

(98) Taigi, Savivaldybė, neįvertinusi kitų vežėjų galimybių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, nesudarė jiems galimybės konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo, aptarnaujant maršrutą, maršrutų grupę ar visus maršrutus, ir neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp esamų ir potencialių vežėjų. Todėl Savivaldybei, neatlikus vertinimo dėl kitų vežėjų galimybės teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, nėra pagrindo teigti, jog tinkamą viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą galima užtikrinti tik pavedant vienam ūkio subjektui teikti visas paslaugas, ir taip pateisinti kitų ūkio subjektų galimybių konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo ribojimą. Kaip nurodoma nutarimo 86 pastraipoje, viešąsias keleivių vežimo paslaugas galima teikti įvairios talpos autobusais, įvairios, transporto priemonės galėtų būti derinamos tam tikrais aspektais (teritorijos, maršrutų, paros laiko ir pan.) siekiant užtikrinti optimalų viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą. Taigi, ir įvairūs ūkio subjektai, valdantys ar galintys valdyti atitinkamas transporto priemones, galėtų dalyvauti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikime, jei Savivaldybė, nustatydama objektyvias ir nediskriminacines sąlygas bei reikalavimus, sudarytų jiems tokią galimybę.

(99)  Pavyzdžiui, konkuruodami dėl galimybės teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas konkrečiu maršrutu ūkio subjektai Savivaldybei galbūt pasiūlytų tokias sąlygas, kurios lemtų mažesnes atitinkamo maršruto aptarnavimo sąnaudas bei galėtų prisidėti prie kompensacijoms skirtos sumos mažinimo (pavyzdžiui, galbūt galėtų paslaugas teikti ekonomiškesne transporto priemone nei jos šiuo metu teikiamos tuo maršrutu autobusais ar troleibusais). Pavedant viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikti vienam ūkio subjektui be konkurso ar konkurencingos procedūros, jis nėra skatinamas veikti mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis, kas gali lemti neracionalų Savivaldybės išteklių panaudojimą, didesnius nuostolius, susidarančius teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas, bei prastesnį gyventojų poreikių tenkinimą. Mažesnės išlaidos viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimui ne tik sudarytų galimybę Savivaldybei užtikrinti mažesnes bilietų kainas keleiviams, tačiau ir geresnį paslaugų teikimo tinklą, taigi, ir geresnį bei veiksmingesnį viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą.

(100) Pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų galimybes konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo Savivaldybė turėjo pareigą įvertinti prieš pavesdama viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikti vienam ūkio subjektui. Tokia pareiga Savivaldybei kyla iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo priimant sprendimus, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Be konkurso ar konkurencingos procedūros sudariusi viešųjų paslaugų sutartis su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Savivaldybė nesudarė galimybių kitiems ūkio subjektams konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo.

(101)  Pastebėtina, kad užtikrinus veiksmingą konkurenciją tarp ūkio subjektų dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo atskirų maršrutų ar jų grupių atžvilgiu galėtų būti plėtojama gyventojų poreikius atitinkanti šių paslaugų teikimo sistema, kuri galbūt nereikalautų tokių Savivaldybės sprendimų, kuriais, be kita ko, apsunkinamos galimybės kitose atitinkamose rinkose veikiantiems ūkio subjektams teikti keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas, pavyzdžiui, keleivius vežti maršrutiniais taksi. Kaip nustatyta tyrimo metu ir išsamiai išdėstyta nutarimo 37-39 pastraipose, Savivaldybėje buvo priimtas sprendimas keisti kai kurių maršrutinių taksi maršrutus, kad jie nevažiuotų į Senamiestį, Kalvarijų gatve. bei Žaliuoju tiltu[93]. Šis sprendimas, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto gatvėse sudaromos nepalankios sąlygos viešojo transporto keleivių aptarnavimui ir privataus transporto judėjimui[94], nepalankiai Savivaldybė vertino situaciją, kai maršrutinių taksi maršrutai dubliuoja autobusų ir troleibusų maršrutus. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas išsiuntė UAB „Transrevis“, UAB „Zigvalis“, UAB „Kolegita“, UAB „Centvalis“ ir UAB „Almir“ pasiūlymus dėl sutarčių pratęsimo pakeistomis maršrutinių taksi maršrutų trasomis, apribojant važiavimą Kalvarijų gatve ir Žaliuoju tiltu[95]. Tiems maršrutinių taksi vežėjams, kurie nesutiko pakeisti maršrutų, sutartys nebuvo pratęstos ir šie vežėjai paslaugų ankstesniais maršrutais šiuo metu neteikia, kas galėjo padaryti įtakos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ keleivių skaičiui. Tokiais Savivaldybės sprendimais bei veiksmais netiesiogiai gerinamos sąlygos veikti UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kadangi tam tikrose Vilniaus miesto vietose maršrutiniai taksi nebevažiuoja. Pažymėtina, kad Savivaldybė, siekdama, jos vertinimu, pagerinti sąlygas viešojo transporto keleivių aptarnavimui ir privataus transporto judėjimui[96], šių tikslų siekia ne sukurdama veiksmingos konkurencijos sąlygas viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje ir pasinaudodama konkurencijos teikiama nauda, kuri, be kita ko, padėtų užtikrinti ir vartotojų viešųjų keleivių vežimo paslaugų poreikius, o apribodama kitoje atitinkamoje maršrutinių taksi paslaugų rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos sąlygas, neatsižvelgiant į šių paslaugų vartotojų interesus. 

(102) Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Savivaldybė, neįvertinusi kitų (esamų ir potencialių) vežėjų galimybių teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, ir apribojusi kitų vežėjų galimybes konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo, pažeidė jai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – reguliuojant ūkinę veiklą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Savivaldybė, pavesdama teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas savo kontroliuojamai įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“, neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp ūkio subjektų, kurie galėtų dalyvauti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikime, tuo prisidėdami ne tik prie kiek įmanoma efektyvesnio šių paslaugų teikimo, bet ir prie jos plėtojimo, užtikrinant vartotojų interesus ir poreikius.

(103) Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Savivaldybė, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-961 patvirtino „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialųjį planą“[97]. Šiame specialiajame plane analizuojami galimi Vilniaus viešojo transporto maršrutai, jų aptarnavimas skirtingomis transporto priemonėmis, siekiant užtikrinti darnią Vilniaus miesto viešojo transporto sistemą. Įvertinus Savivaldybės sprendimu patvirtintą specialųjį planą, nenustatyta, kad Savivaldybė būtų vertinusi viešojo keleivių vežimo sistemos kaštus ir naudą, kai viešąsias keleivių vežimo paslaugas teiktų vienas vežėjas lyginant su tuo, kai atitinkamas paslaugas teiktų keli vežėjai, taip pat specialiajame plane nėra vertinama, kokiu būdu būtu parenkami viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai. Pažymėtina, kad svarbu, jog Savivaldybė, įgyvendindama jai įstatymų numatytą teisę organizuoti keleivių vežimą Vilniaus mieste, šią savo teisę įgyvendintų laikydamasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

(104) Kaip paaiškinta toliau šiame Nutarime, Savivaldybei numatytos pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę nevykdymas, kaip matyti iš tyrimo metu nagrinėtų konkrečių sprendimų bei kitų nustatytų aplinkybių, susijęs ir su tuo, kad tokiais savivaldybės sprendimais buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos privilegijuojant UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kitų ūkio subjektų, kurie taip pat galėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, atžvilgiu, jei Savivaldybė organizuodama tokių paslaugų teikimą būtų sudariusi tokias sąlygas.

(105) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimą galima konstatuoti, kai nustatoma, kad Savivaldybės priimti sprendimai, susiję su viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimu, teikia privilegijas ar diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl ko atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams bei skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.

(106) Kaip matyti iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių, Sprendimo dėl viešųjų paslaugų Savivaldybė 2 punktu[98], nusprendė viešųjų paslaugų sutartis sudaryti su Savivaldybės kontroliuojamais vežėjais UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ (dabar – UAB „Vilniaus viešasis transportas). Šio sprendimo pagrindu sudarytomis 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartimis[99], Savivaldybė suteikė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teisę teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas visuose 95 autobusų ir troleibusų maršrutuose bei įsipareigojo per SĮ „Susisiekimo paslaugos“ mokėti kompensacijas už nuostolius, patirtus teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas Savivaldybės nustatytomis sąlygomis. Kitiems Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiantiems ar pageidaujantiems veikti ūkio subjektams nebuvo sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus ir konkuruoti dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo tuose maršrutuose, kurie numatyti Viešųjų paslaugų sutartyse. Išimtines teises gavęs ūkio subjektas – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – išvengė konkurencijos, tiek parenkant jį kaip viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikėją, tiek teikiant šias paslaugas. Tokiu būdu išimtines teises gavusiam UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Savivaldybė suteikė akivaizdžią privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir sudarė išskirtines sąlygas veikti atitinkamoje rinkoje.

(107) Tai, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra privilegijuojamas kitų ūkio subjektų atžvilgiu rodo ir ta aplinkybė, kad jam Viešųjų paslaugų sutartimi buvo pavesta aptarnauti ir naujai įsteigtus maršrutus Nr. 88 ir Nr. 89[100]. Taigi, Savivaldybė suteikia teisę UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas ir naujai įsteigtuose maršrutuose, net nevertindama kitų ūkio subjektų galimybių teikti atitinkamas paslaugas, nors, kaip nurodyta nutarimo 95 pastraipoje, šie maršrutai yra aptarnaujami mažesnės talpos autobusais ir dėl šių maršrutų aptarnavimo galėjo konkuruoti ir tie ūkio subjektai, kurie šiuo metu paslaugas teikia maršrutiniais taksi.

(108) Konkursas ar kita konkurencinga procedūra vežėjui parinkti nei Viešųjų paslaugų sutartyse numatytuose maršrutuose ar jų grupėse, nei dėl visų 95 maršrutų aptarnavimo nebuvo organizuotas, nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad rinkoje be UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra vežėjų, kurie galėtų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas ir kurie būtų suinteresuoti dalyvauti konkurse dėl galimybės teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste.

(109) Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad Savivaldybė privilegijavo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kitų keleivių vežimo vietiniais (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugas teikiančių ar galinčių teikti ūkio subjektų atžvilgiu, kadangi suteikdama Savivaldybės kontroliuojamam vežėjui išimtines teises 95 maršrutuose, nesudarė sąlygų kitiems vežėjams konkuruoti dėl teisės teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, aptarnaujant atskirus maršrutus ar jų grupes, taip pat ir visus 95 maršrutus, bei tuo pačiu iš esmės apsaugojo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nuo bet kokio konkurencinio spaudimo teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste.

(110) Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje galėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie esant galimybėms būtų suinteresuoti teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste, darytina išvada, kad dėl Savivaldybės sprendimų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ buvo privilegijuotas, tuo pačiu diskriminuojant kitus atitinkamas paslaugas potencialiai galinčius teikti ūkio subjektus, nes jiems buvo sudarytos absoliučios kliūtys konkuruoti su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ tiek patenkant į atitinkamą rinką, tiek joje teikiant savo paslaugas.

(111) Be konkurencingos procedūros, tiesiogiai pavesdama jos kontroliuojamam vežėjui teikti atitinkamas viešąsias keleivių vežimo paslaugas 95 maršrutuose, Savivaldybė nesudarė sąlygų kitiems nei Savivaldybės kontroliuojamas vežėjas vežėjams konkuruoti, be kita ko, ir su UAB „Vilniaus viešasis transportas“, dėl viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo. Kiti ūkio subjektai neteko galimybės vykdyti keleivių vežimą pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus, įskaitant ir teikti paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Savivaldybės kontroliuojamas vežėjas. Taigi, dėl Savivaldybės sprendimų buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos.

(112) Kaip konstatavo LVAT[101], siekiant nustatyti antrosios sąlygos, t.y., jog dėl teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, buvimą, nėra būtina įrodyti konkrečius konkurencijos sąlygų skirtumus, o pakanka nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti.

(113) Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Savivaldybės kontroliuojamam vežėjui pavedus teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas jam buvo suteiktos išimtinės teisės veikti atitinkamoje rinkoje ir išvengti bet kokio konkurencinio spaudimo iš potencialių konkurentų, dėl ko atsirado ar galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų tarp UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir galimų jos konkurentų.

(114) LVAT praktikoje[102] Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga „skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus“ aiškinama kaip nurodanti atvejus, kada viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos pasirinkti tam tikrą elgesio modelį, o priimdamas sprendimą vykdo konkretų iš įstatymų kylantį imperatyvų reikalavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių imperatyvų reikalavimą Savivaldybei priimti tokį 2011 m. sprendimą dėl viešųjų paslaugų teikimo, kuris privilegijavo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kitų analogiškas paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis galėjusių teikti ūkio subjektų atžvilgiu, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygas. Keleivių vežimo veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos numato, jog keleivių vežimas reguliaraus vietinio susisiekimo maršrutais gali būti vykdomas užtikrinant konkurenciją tarp ūkio subjektų ir jos neribojant.

(115) Pavyzdžiui, Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnyje yra įvardinti du vežėjų teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas parinkimo būdai, t.y. vežėjai parenkami konkurso būdu arba tiesiogiai sudarant viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju. Šios nuostatos suteikia Savivaldybei teisę pasirinkti, kaip bus organizuojamas keleivių vežimas, tačiau nelemia būtinybės užtikrinti atitinkamų paslaugų teikimo būtent tokiu būdu, t. y. sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas ir privilegijuojant UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kitų ūkio subjektų, potencialiai galinčių teikti analogiškas paslaugas, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 punktus, kurie įpareigoja valstybę ne riboti ar iš viso drausti, o užtikrinti vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą ir vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje. Konkurso organizavimą numato ir kiti teisės aktai, pavyzdžiui, Vežėjų (operatorių) parinkimo viešųjų paslaugų įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo aprašas bei 2006 m. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Leidimų išdavimo taisyklės.

(116) Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 2 dalis tiesiogiai įtvirtinta, kad vietos kompetentinga institucija gali nuspręsti viešąsias keleivinio transporto paslaugas teikti pati arba tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis su savo kontroliuojamu ūkio subjektu tik tuo atveju, jei to nedraudžia nacionalinė teisė. Be to, Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 3 dalyje taip pat yra numatyta galimybė tokių paslaugų teikėją parinkti ir konkurso tvarka, kuri turi būti atvira visiems operatoriams ir sąžininga, o joje turi būti laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo principų.

(117) Iš nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos įstatymai ir Reglamentas Nr. 1370/2007 nenumatė imperatyvių reikalavimų priimti tokio Sprendimo, kokį priėmė Savivaldybė, kadangi atitinkami nagrinėti teisės aktai numato konkurso organizavimą, kad būtų užtikrintas skaidrumas, nediskriminavimas ir sąžininga konkurencija. Kaip jau nurodyta Nutarimo 89 pastraipoje, Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktų numatytą teisę organizuoti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą, tai padaryti turi laikydamasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų suteiktų teisių įgyvendinimo sąlygų[103]. Remiantis LVAT praktika[104], net tais atvejais, kai teisės aktai nenumato viešojo administravimo subjektams pareigos dėl atitinkamų paslaugų teikimo konkurencingos procedūros organizavimo, tokie teisės aktai turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į tai, kad tokią pareigą numato Konkurencijos įstatymas, turintis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvės principo įgyvendinimą.

(118) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato imperatyvių reikalavimų Savivaldybei priimti sprendimų, kuriais viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimas pavedamas Savivaldybės kontroliuojamam vežėjui, jį privilegijuojant, o kitus analogiškas paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis galėjusius teikti ūkio subjektus diskriminuojant bei sudarant skirtingas konkurencijos atitinkamoje rinkoje sąlygas. Savivaldybė, įgyvendindama jai numatytą teisę organizuoti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą, ją turėjo įgyvendinti laikydamasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tačiau konkurso ar konkurencingos procedūros neorganizavo ir priėmė sprendimą pavesti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

(119) Apibendrinant tai, kas išdėstyta Nutarimo 6 dalyje, darytina išvada, kad Savivaldybė neužtikrino sąžiningos konkurencijos viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo rinkoje, nes neįvertino analogiškas paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis potencialiai galinčių teikti ūkio subjektų galimybių dalyvauti teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste. Savivaldybė, 2011 m. sprendimo dėl viešųjų paslaugų teikimo 2 punktu nusprendusi sudaryti su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešųjų paslaugų teikimo sutartis ir Savivaldybės administracijos direktoriui Sprendimo 3 punkto pagrindu sudarius 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartį su UAB „Vilniaus viešasis transportas“[105], privilegijavo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kitų atitinkamas paslaugas potencialiai galinčių teikti ūkio subjektų atžvilgiu, tuo sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje. Įvertinus tai, kad toks Savivaldybės sprendimas nebuvo nulemtas imperatyvių teisės aktų reikalavimų vykdymo, darytina išvada, kad Savivaldybė pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

7.1. Dėl 2012 m. Savivaldybės sprendimas dėl vežėjų parinkimo tvarkos

(120) Kaip buvo nustatyta šiame nutarime, 2012 m. Savivaldybės sprendimu dėl vežėjų parinkimo tvarkospatvirtintojeSutarties formoje buvo numatytas reikalavimas vežėjams visą keleivių vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais sutarties galiojimo laikotarpį vežti keleivius ne senesniais kaip 10 metų autobusais, tuo tarpuUAB „Vilniaus viešasis transportas“, teikiančiam viešąsias keleivių vežimo paslaugas, 2011 m. Viešųjų paslaugų sutartyse nėra nustatyta reikalavimų dėl transporto priemonių amžiaus.

(121) Pažymėtina, kad transporto priemonėms taikomas amžiaus reikalavimas savaime negali būti laikomas privilegijuojančiu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kitų vežėjų, teikiančių paslaugas ne pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus, atžvilgiu. Kaip nustatyta tyrimo metu, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kaip viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikėjas, veikia skirtingomis sąlygomis, t.y. kitoje viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje nei tie vežėjai, kurie viešųjų keleivių vežimo paslaugų neteikia. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog 2012 m. Savivaldybės sprendimu dėl vežėjų parinkimo tvarkos, ta apimtimi, kuria nustatytas 10 metų amžiaus reikalavimas transporto priemonėms, galėjo būti pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.

(122) Tyrimo metu nustatytos aplinkybės taip pat neleidžia teigti, jog 2012 m. Savivaldybės sprendimo dėl vežėjų parinkimo tvarkos Sutarties formoje numačius transporto priemonių amžiaus reikalavimą, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ buvo privilegijuojamas kitų toje pačioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. 2012 m. Savivaldybės sprendimo dėl vežėjų parinkimo tvarkos nuostatos nesudaro pagrindo įtarti, jog tuo atveju, jeigu bus organizuojami konkursai, vadovaujantis 2012 m. Savivaldybės sprendimu dėl vežėjų parinkimo tvarka, konkursuose dalyvaujantiems tiekėjams būtų taikomi skirtingi reikalavimai dėl transporto priemonių amžiaus.

(123) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad reikalavimai, susiję su transporto priemonių amžiumi, numatyti 2012 m. Savivaldybės sprendime dėl vežėjų parinkimo tvarkos Sutarties formoje, turėtų būti taikomi vienoda apimtimi visiems vežėjams, dalyvausiantiems konkurse dėl atitinkamų maršrutų aptarnavimo, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog numatant reikalavimus transporto priemonių amžiui buvo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog 2012 m. Savivaldybės sprendime dėl vežėjų parinkimo tvarkos esanti nuostata dėl transporto priemonių amžiaus pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

(124) Nutarime nustatyta, kad 2009 m. Komunalinio ūkio departamento direktoriaus įsakymu patvirtinta Darbo grupės keleivių vežimo klausimams spręsti sudėtis, taip pat šios grupės darbo reglamentas. Pareiškėjo teigimu, Darbo grupėje nuolatos dalyvavo UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ vadovai ir darė neleistiną įtaką sprendimams, susijusiems su kitais vežėjais.

(125) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo[106] toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektu gali būti valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pažymėtina, kad tik viešojo administravimo subjektas, besinaudodamas viešojo administravimo įgaliojimais, priima teisės aktus, sprendimus ar atlieka kitus veiksmus, kurie yra privalomi subjektams, kurių atžvilgiu priimami tokie teisės aktai, sprendimai ar yra atliekami tam tikri veiksmai. 2009 m. Komunalinio ūkio departamento direktoriaus įsakymu sudaryta Darbo grupė keleivių vežimo klausimams spręsti negali priimti privalomų kitiems subjektams teisės aktų, sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie būtų privalomi vykdyti viešojo administravimo ar ūkio subjektams. Ši darbo grupė priima kolegialius dalyvaujančių darbo grupės narių balsų daugumos patariamojo pobūdžio sprendimus (darbo grupės darbo reglamento 9 punktas), todėl jos nuomonė, pasiūlymai, patarimai neatitinka pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas nagrinėjamų viešojo administravimo subjektų teisės aktų ar kitų sprendimų kategorijos.

(126) Net jei Savivaldybės kontroliuojamo vežėjo atstovai dalyvavo Darbo grupės keleivių vežimo klausimams spręsti posėdžiuose, tai nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu būdu atstovai galėjo gauti viešojo administravimo įgaliojimus. Be to, kaip nurodyta aukščiau, suinteresuotų įmonių atstovai neturi balsavimo teisės, nes jie nėra nagrinėjamos darbo grupės nariai (darbo grupės darbo reglamento 6 punktas).

(127) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nėra pagrindo teigti, kad 2009 m. Komunalinio ūkio departamento direktoriaus įsakymu sudaryta Darbo grupė keleivių vežimo klausimams spręsti turėtų viešojo administravimo įgaliojimus, kurių įgyvendinimo metu priimti sprendimai galėtų būti vertinami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad galėjo būti pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai.

(128) UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veikia viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje, o maršrutiniais taksi paslaugas teikiantys vežėjai – maršrutinių taksi paslaugų rinkoje. Taigi, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir vežėjai, teikiantys keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais maršrutiniais taksi paslaugas, neveikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje ir jų veiklos sąlygos yra nevienodos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Savivaldybės 2011 m. sprendimai dėl maršrutinių taksi buvo privilegijuojamas UAB „Transrevis“, UAB „Zigvalis“, UAB„Kolegita“, UAB „Centvalis“ ir UAB „Almir“ ir kitų ūkio subjektų, teikiančių keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais maršrutiniais taksi paslaugas, atžvilgiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme.

(129) Be to, kaip matyti iš 2006 m. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtint Leidimų išdavimo taisyklių nuostatų, Savivaldybė turi teisę keisti keleivių vežimo vietiniais reguliariaisiais reisais maršrutus bei į tai, kad pagal Leidimų išdavimo taisyklių 16 p.[107] Savivaldybei ar jos įgaliotai institucijai pateiktus vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais, o vežėjui nesutikus vežti keleivių pakeistu maršrutu arba papildomais reisais Savivaldybė gali panaikinti šiam vežėjui išduotą leidimą vežti keleivius keičiamu maršrutu. Savivaldybė tokius pasiūlymus pateikė maršrutinių taksi vežėjams UAB „Almir“, UAB „Zigvalis“, UAB „Centvalis“, UAB „Transrevis“, UAB „Kolegita“. Su vežėjais, kurie sutiko su pakeistu maršrutu, sutartys buvo pratęstos, tuo tarpu, vežėjai, kurie nesutiko – sutartys nebuvo pratęstos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, Savivaldybė vadovavosi vienodais objektyviais kriterijais, spręsdama, su kuriais vežėjais nutraukti sutartis, o su kuriais pratęsti todėl vien sprendimai pakeisti maršrutus šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.

(130)  Savivaldybė, teikdama paaiškinimus Konkurencijos tarybai dėl tyrimo išvadų nurodė, kad Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo procedūrą dėl Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo paslaugų teikimo atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams yra tikslinga sustabdyti iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą administracinėje byloje Nr. 2318-365/2012 įvertinti, ar Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 daliai bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

(131) Pastebėtina, kad Konkurencijos taryboje atliekamo tyrimo ir Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikto prašymo nagrinėjimo dalykas nėra identiškas. Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėti Savivaldybės sprendimai, kaip nurodo pati Savivaldybė, buvo priimti remiantis Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalimi, Konkurencijos taryba vertino Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalimi santykį ir aiškinosi, ar Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Savivaldybės galimybė pasirinkti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikėją yra sąlyginė ar absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 daliai bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Taigi, Konkurencijos tarybos ir Konstitucinio Teismo nagrinėjami klausimai yra tik iš dalies susiję. Kita vertus, pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato, jog konkreti įstatymo norma, dėl kurios atitikties Konstitucijai yra priimtas nagrinėti prašymas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, negali būti taikoma ir ja neturėtų būti vadovaujamasi visą laikotarpį, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepriima atitinkamo nutarimo, ypač kai ši įstatymo norma (Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalis) nėra tiesiogiai taikoma konkrečiai institucijai priimant atitinkamą sprendimą administracinės procedūros metu.

(132) Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Kelių transporto kodekso 17¹ straipsnio 2 dalies konstitucingumą, taip pat nesudaro pagrindo Konkurencijos tarybai atidėti nutarimo dėl Savivaldybės sprendimų organizuojant keleivių vežimo paslaugų teikimą priėmimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės atitinkamą klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1.  Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, neužtikrinusi sąžiningos konkurencijos viešųjų keleivių vežimo paslaugų rinkoje bei Savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-223 „Dėl Viešųjų paslaugų teikimo sutarties ir Kompensacijų už nuostolius, patirtus vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktas, kuriuo buvo pavesta UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ (dabar – UAB „Vilniaus viešasis transportas“) teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas, ir 3 punktas, kuriuo Savivaldybės administracijos direktoriui pavesta sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartis su reorganizuojamomis UAB „Vilniaus autobusai“ ir UAB „Vilniaus troleibusai“ (dabar – UAB „Vilniaus viešasis transportas“), ir 3 punkto pagrindu sudarytos 2011 m. lapkričio 9 d. Viešųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. 14-265 su UAB „Vilniaus autobusai“ bei 2011 m. lapkričio 9 d. Viešųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. 14-266 su UAB „Vilniaus troleibusai“, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2.  Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje http://kt.gov.lt šio nutarimo 1 punkte nurodytą sprendimą ir sutartis panaikinti arba pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3.  Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo 2 punkte nurodytų įpareigojimų įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

4.  Nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo procedūrą dėl:

4.1.  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 1-597 „Dėl vežėjų parinkimo konkurso organizavimo vežti keleivius autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais nuostatų tvirtinimo“, ta apimtimi, kuria nustatytas 10 metų amžiaus reikalavimas transporto priemonėms, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;

4.2.  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. A15-4450 (2.1.4-UK) atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;

4.3.  Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų dėl maršrutinių taksi maršrutų pakeitimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

---