DĖL AB „LIETUVOS KURAS“ IR A.KEKIO INDIVIDUALIOS ĮMONĖS VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR.VIII-1099 5 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTUI

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno

Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams V.Aleksienei, L.Darulienei, L.Kasperavičienei, P.Kvietkauskienei, A.Mačiokui, E.Navickaitei, N.Raupėnienei, J.Šovienei, E.Vitkienei, V.Vyšniauskienei,

dalyvaujant proceso šalims:

įtariamų pažeidėjų atstovams - AB „Lietuvos kuras“ įgaliota atstovei D.Nikitinienei; Šiaulių ir Panevėžio vadybininkui A.Jakučiui,

A.Kekio individualios įmonės savininkui A.Kekiui,

viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui.

Tyrimas Konkurencijos taryboje buvo pradėtas 2000 04 27 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.43 pagal V.Karpalavo pranešimą. Pranešime buvo teigiama, kad AB „Lietuvos kuro“ Vilniaus filialo degalinė Nr.68 ir Kekio individualios įmonės degalinė nuo 2000 m. kovo 13 d. iki balandžio 12 d. pardavinėjo degalus 10-13 centų už 1 litrą didesnėmis kainomis, negu artimiausioje degalinėje Akmenės raj. Ventos gyvenvietėje, esančioje už 15 kilometrų. Pareiškime prašoma paaiškinti, ar pagrįstai N.Akmenės mieste esančios degalinės prekiauja degalais didesnėmis kainomis nei visoje Lietuvos Respublikoje.

Tyrimas atliktas remiantis AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės pateikta informacija, 2000 05 02 d. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų apsilankymo degalinėse Naujoje Akmenėje metu surinkta medžiaga bei minėtų įmonių darbuotojų apklausos metu pateikta ir užfiksuota Konkurencijos tarybos apklausos protokoluose informacija.

Naujosios Akmenės mieste yra dvi degalinės, kurios priklauso įmonėms AB „Lietuvos kuras“ (degalinė Nr.68) ir A.Kekio individualiai įmonei. Abiejose degalinėse parduodamas benzinas A-80, A-92, A-95 ir dyzelinis kuras. Šios degalinės yra išsidėsčiusios apie 50 metrų atstumu viena nuo kitos. A.Kekio individualios įmonės konteinerinė degalinė yra prie pat išvažiavimo iš miesto. AB „Lietuvos kuro degalinės Nr.68 yra prie įvažiavimo į miestą. Artimiausia degalinė yra Akmenės raj. Ventos gyvenvietėje, kuri yra už 15 kilometrų. Naujosios Akmenės gyventojai neturi kitokių alternatyvių degalų pirkimo šaltinių Naujosios Akmenės rinkoje, išskyrus degalų pirkimą AB „Lietuvos kuras“ arba A.Kekio individualios įmonės degalinėse. Degalinė, esanti Akmenės rajone Ventos gyvenvietėje, nėra veikmingas alternatyvios pasiūlos šaltinis, nes pirkėjų vykimas į degalinę už 15 kilometrų yra susijęs su papildomomis išlaidomis, degalinė dirba nereguliariai ir pardavinėja ne visas benzino rūšis. Tuo remiantis geografinė rinka yra apibrėžiama kaip vietinė Naujosios Akmenės rinka, kurioje veikia du ūkio subjektai - AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individuali įmonė. Šių degalinių veikla apima degalų (benzino ir dyzelinio kuro) pardavimą joms priklausančiose degalinėse ir šios įmonės yra konkurentės Naujojoje Akmenėje minėtų degalų rinkose.

Analizuojant padėtį tiriamoje rinkoje buvo surinkti įrodymai dėl susitarimo ir suderintų veiksmų nustatant degalų kainą Naujoje Akmenėje AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės degalinėse. Šių įmonių darbuotojų apklausos metu gauti parodymai patvirtino, kad buvo telefonų skambučiai tarp konkurentų: idividualios įmonės savininko A.Kekio ir AB „ Lietuvos kuras“ vadybininko A.Jakučio. Pranešime apie atliktą tyrimą pateikta detali vykusių telefoninių skambučių tarp minėtų konkurentų ir degalų kainų minėtose degalinėse pasikeitimo analizė. Per tiriamąjį laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. A.Kekys skambino A.Jakučiui 11 kartų devyniomis skirtingomis dienomis. Iš šių skambučių 10 kartų buvo skambinta į A.Jakučio mobilųjį telefoną ir 1 kartą į AB „Lietuvos kuras“ degalinę Nr.68.

Skambinti degalų kainų stebėjimo tikslu A.Jakučiui nebuvo būtina, nes įvairiu metų laiku abiejų konkurentų degalinių kainų reklama yra matoma per konkurento degalinės langus, išskyrus vasaros laikotarpį, kai dėl medžių matomumas pablogėja AB „Lietuvos kuro“ degalinės operatoriams, be to degalinių darbuotojai turėjo įpareigojimą stebėti konkurento kainas. Todėl darytina prielaida, kad galėjo būti derinamos degalų kainos. Apklausų metu A.Kekys iškėlė versiją, kad skambino AB „Lietuvos kuras“ vadybininkui dėl galimos degalinių nuomos. Patikrinus šią versiją paaiškėjo, kad skambučiai tarp šių konkurentų prasidėjo 2000 m. kovo mėnesio pradžioje, o A.Kekys buvo kviečiamas dalyvauti AB „Lietuvos kuras“ degalinės Nr.153 pardavimo konkurse 2000 m. sausio 14 d., vasario 4 d. , vasario 15 d., o 2000 m. gegužės 26 d. raštu buvo kviečiamas dalyvauti degalinės Nr.73 pardavimo konkurse. Tačiau už šios degalinės veiklą atsako kitas AB „Lietuvos kuras“ regiono vadybininkas, o ne A.Jakutis. Todėl A.Kekio skambučius konkurentui sunku būtų pagrįsti galimu dalyvavimu konkursuose dėl degalinių nuomos ar pirkimo. Skambučių tarp konkurentų analizė parodė, kad kai kurie A.Kekio skambučiai laiko požiūriu yra susiję su jo skambučiais į savo degalinę. Labai svarbus A. Kekio skambutis konkurentui įvyko 2000 m. kovo mėn. 10 d., kadangi kovo pradžioje AB „Mažeikių naftai staigiai padidinus degalų pardavimo didmenines kainas, nuo 2000 m. kovo 8-10 d. visos mažmenine prekyba užsiimančios įmonės pradėjo didinti savo parduodamų degalų kainas degalinėse. Po skambučio, kitą dieną 2000 m. kovo 11 d. abiejose degalinės benzino A-92 kaina padidėjo iki 2,56 (nuo 2,39) Lt už 1 litrą. 2000 m. balandžio 11 d. buvo 3 iš eilės A.Kekio skambučiai konkurentui - skambutis AB „Lietuvos kuras“ vadybininkui A.Jakučiui, po to AB „Lietuvos kuras“ degalinei Nr.68 ir vėl vadybininkui A.Jakučiui, po to į savo degalinę. Šis faktas akivaizdžiai parodo ryšį tarp skambučių konkurentui ir į savo degalinę. Minėtą dieną benzino A-92 kaina buvo 2,56 Lt. už 1 litrą, o jau kitą dieną, balandžio 12 d. 2,43 Lt. už 1 litrą. Tai patvirtina faktą, kad degalų kainos buvo derinamos.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs AB „Lietuvos kuras“ vadybininkas A.Jakutis paaiškino, kad jis yra bendrovės įpareigotas stebėti konkurentų (tame tarpe ir A.Kekio) degalinių savo prižiūrimuose rajonuose kainas ir šią informaciją perduoda į Vilnių. Kai AB „Lietuvos kuras“ bendrovėje Komercijos direktoriumi dirbo Budgenas, buvo perduodama tik surinkta informacija apie konkurentų kainas, o nuo 2000 m. gegužės mėnesio bendrovėje Rikodaros skyriaus viršininku pradėjus dirbti Ivanauskui, jau yra prašoma pateikti ir pasiūlymus dėl degalų kainų, tačiau sprendimus dėl konkrečių kainų nustatymo visą laiką priima bendrovės vadovai. Taip pat A.Jakutis paaiškino, kad jo telefono numeris yra užrašytas ant degalinės ir yra visiems žinomas, todėl jam daug kas skambina ir jis pasako, kokiomis degalų kainomis tuo metu prekiaujama degalinėje. Dėl vienodų kainų abiejų įmonių degalinėse, A.Jakutis paaiškino, kad taip yra todėl, kad A.Kekys prisiderina ir nustato tokias pačias kainas kaip ir AB „Lietuvos kuras“. Buvo bandoma konkuruoti su A.Kekio degaline mažinant degalų kainas, bet A.Kekys visą laiką kainas priderindavo prie AB „Lietuvos kuro“ kainų. A.Jakutis pripažino skambinęs A.Kekiui tiriamu laikotarpiu tris kartus ir klausęs, kokios degalų kainos A.Kekio degalinėje.

AB „Lietuvos kuras“ įgaliota atstovė D.Nikitinienė paaiškino, kad šių veikų vertinti kaip susitarimo negalima, nes nepateikta jokių įrodymų, kad AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individuali įmonė suderintais veiksmais bei tiesiogiai išreikšta valia siekė tarpusavio bendradarbiavimo kainų suderinimo srityje. Jos nuomone, pažeidimas nustatytas remiantis A.Kekio individualios įmonės savininko A.Kekio ir AB „Lietuvos kuras“ vadybininko A.Jakučio telefoniniais ryšiais, tačiau vadybininkas neturi jam suteiktų įgaliojimų nustatinėti degalų kainas. AB „Lietuvos kuras“ degalinėse naftos produktų kainas nustato oficialius įgaliojimus turintys asmenys, tai bendrovės Generalinis direktorius ir Rinkodaros skyriaus viršininkas. Dėl vienodų kainų degalinėje Nr.68 ir A.Kekio degalinėje D.Nikitinienė paaiškino, kad tam visai nebūtinas susitarimas, užtenka tik susižinoti konkurento kainas, ir nustatyti tokias pačias kainas savo degalinėje. D.Nikitienienės nuomone tokie veiksmai nėra draudžiami.

Posėdyje dalyvavęs A.Kekys paaiškino, kad skambino A.Jakučiui, bet ne dėl kainų derinimo, o dėl dalyvavimo degalinių nuomos ir pirkimo konkurse. A.Kekys paaiškino, kad jo įmonės apyvarta, palyginus su AB „Lietuvos kuras“ apyvarta, yra labai maža ir jo verslo strategija yra prisitaikyti prie konkurento kainų. Jis patvirtinto, kad pirmas kainų savo degalinėje nekeičia, tačiau pakeitus kainas AB „Lietuvos kuro“ degalinėje, jis taip pat pakeičia kainas savo degalinėje.

L.Kasperavičienė atkreipė Konkurencijos tarybos dėmesį, kad dalyvavusiųjų pasisakymuose yra netikslumų. Dėl A.Jakučio teiginio, kad bendrovėje dirbant Budgenui nebuvo galima siūlyti kainų, tai prieštarauja A.Jakučio apklausos protokole pateiktiems teiginiams, kuriuose A.Jakutis teigė, kad siūlė pakelti kainas degalinėje Nr.68, gal vasario, gal kovo mėnesį, taip pat, kad šį pasiūlymą dėl kainų pakėlimo degalinėje sugalvojo pats A.Jakutis. Bei atkreipė dėmesį, kad pasisakymuose yra ir kitų netikslumų, kuriuos galima paneigti byloje esančiais įrodymais.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis nurodo, kad susitarimas - bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Konkurencijos tarybos 2000 m. sausio 13 d. nutarimu Nr.1 patvirtintuose „Reikalavimai ir sąlygos susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu“ yra apibrėžta suderintų veiksmų sąvoka. Suderinti veiksmai - ūkio subjektų elgesys rinkoje, kai galima numanyti, jog ūkio subjektai susitarė dėl tokio elgesio, ir yra tokio elgesio derinimo tarpusavyje įrodymų arba kai tokio elgesio negalima paaiškinti kitaip.

Tam, kad būtų tarpusavyje suderinti veiksmai nėra būtina turėti suderintą veiksmų planą. Užtenka, kad šalys būtų informavusios viena kitą apie jų numatomą poziciją taip, kad kiekviena iš jų galėtų reguliuoti savo veiklą jausdamasi saugi žinodama, kad jos konkurentai elgsis taip pat. Nustatant ar tarpusavyje suderinta veikla egzistavo ar neegzistavo taip pat būtina atsižvelgti į rinkos ypatybes. Nėra draudžiama nustatyti tokias pačias kainas kaip ir konkurentas, tačiau neturėtų būti tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp konkurentų, jei šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje. Netiesioginiais suderintų veiksmų įrodymais laikoma toks ūkio subjektų elgesys, kai jo negalima paaiškinti kaip nors kitaip kaip tik esant derinimui, t.y. kai konkurentų kainos kyla tuo pačiu metu ir yra nustatomos tokio pačio dydžio, teikiant informaciją dėl prekių kainų, ir kai tokio elgesio negalima paaiškinti atsižvelgiant į rinkos ypatybes, kurioje veikia konkuruojantys ūkio subjektai. Suderinti veiksmai nebūtinai turi sukelti pastebimas pasekmes rinkoje.

Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas.

Tyrimo metu, nuo 2000 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės degalinėse visą laiką kainos iš esmės buvo vienodos, retai keičiamos ir buvo aukštesnės nei šių įmonių kainos kitose jų degalinėse. Vienu iš svarbiausių veiksnių, nustatant kainas Naujosios Akmenės degalinėse yra konkurento veiksmai ir jo kainos. Degalų rinkos Naujoje Akmenėje svarbiausiu veiksniu, leidžiančiu pritraukti didesnį klientų skaičių į savo degalinę yra kainos sumažinimas vienu ar keliais centais. Tokiu būdu galima tikėtis padidinti savo degalų pardavimą. Kitu veiksniu pirkėjams, esant vienodomis kainoms, galėtų būti degalinės išorinis patrauklumas. Esant nedidelei degalų rinkai Naujoje Akmenėje ir faktiškam degalinių išsidėstymui, bet koks, kad ir nedidelis kainų sumažinimas vienoje degalinėje atima degalų vartotojus iš kitos konkuruojančios įmonės. AB „Lietuvos kuras „ ir A.Kekio individuali įmonė yra vieninteliai konkurentai Naujosios Akmenės degalų pardavimo rinkoje. Todėl dėl šios priežasties tai yra pakankamas motyvas konkurentams derinti degalų kainas degalinėse, nes šiuo atveju atsiranda galimybė nustatyti aukštesnes kainas nei likusioje Lietuvos Respublikos teritorijoje bei, jas suvienodinus, eliminuoti tarpusavio konkurenciją ar mažinti jos efektyvumą , tuo darant tiesioginę žalą prekių vartotojams, kadangi jie neturėdami alternatyvių degalų pirkimo šaltinių yra priversti mokėti už degalus daugiau nei turėtų.

Skambučių tarp konkurentų analizė parodė, kad kai kurie A.Kekio skambučiai A.Jakučiui laiko atžvilgiu yra susiję su jo skambučiais į savo degalinę, ko pasekmėje pasikeisdavo degalų kainos.

Remiantis tyrimo metu gautais AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės darbuotojų apklausos parodymais, telefoninių skambučių tarp konkurentų A.Kekio ir A.Jakučio analize ir kita surinkta medžiaga, kad nustatant degalų kainas Naujoje Akmenėje AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės degalinėse, buvo tariamasi ir tarpusavyje derinami veiksmai dėl kainų nustatymo, ko pasėkoje buvo ribojama konkurencija tarp dviejų konkuruojančių ūkio subjektų degalų (benzino ir dyzelinio kuro) rinkoje Naujoje Akmenėje. Tokiais veiksmais AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individuali įmonė pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 dalies 1 punktą.

Skiriant ūkio subjektams baudas už šį pažeidimą buvo atsižvelgta į tai, kad pažeidimas buvo padarytas vietinėje rinkoje, truko neilgą laiką, nepadarė didelės žalos bei į kiekvieno iš ūkio subjektų įtaką padarytam pažeidimui.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 41 str. 1 d., 42 str. 1 ir 2 d.,

Už Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą skirti AB „Lietuvos kuras“ 5000 litų piniginę baudą, o A.Kekio individualiai įmonei 3000 litų piniginę baudą.

 

Pirmininkas R.Stanikūnas