Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL AB „LIETUVOS TELEKOMAS“ VEIKSMŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO NUOSTATOMS

  • 2000 12 22
  • Nutarimo Nr.: 16/b
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: D.Stadalnikienei, V.Aleksienei, L.Darulienei, P.Kvietkauskienei, J.Šovienei, A.Žegūnaitei,
dalyvaujant ūkio subjekto, įtariamo Konkurencijos įstatymo pažeidimu atstovams: AB „Lietuvos telekomas“ Valdybos Pirmininkui G.Žinteliui, įgaliotai advokatei E.Sutkienei,
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Valstybinės radijo dažnių tarnybos ryšio inžinieriui F.Dobrovolskiui, VĮ „Infostruktūra“ projekto vadovui D.Drevinskui, V.Moskvinui, UAB „Penki kontinentai“ Interneto centro direktoriui E.Filistovič,
Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 9 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba nustatė:
2000 m. rugsėjo 4 d. Konkurencijos taryba nutarimu Nr.96 pradėjo tyrimą dėl AB“Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostatoms, kadangi buvo gauta informacija, kad AB „Lietuvos telekomas“ pradėjo montuoti techninę įrangą (filtrus) kitiems ūkio subjektams nuomojamose vietinėse analoginėse linijose tuo apribodamas šių linijų praleidžiamų dažnių juostą, neleisdamas šių linijų panaudoti plačiajuosčių skaitmeniškai modeliuotų signalų perdavimui ir tuo iš esmės keisdamas duomenų perdavimo paslaugų teikėjų veiklos sąlygas. 2000 m. lapkričio 10 d. Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 124 pritaikė AB „Lietuvos telekomas“ laikinojo pobūdžio priemones – įpareigojo AB „Lietuvos telekomas“ nutraukti nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose praleidžiamų dažnių juostą ribojančių filtrų montavimą, o linijose, kur jie yra įrengti ir įjungti, tokius filtrus išjungti.
Tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pateikė tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad AB „Lietuvos telekomas“ priimtas sprendimas naujiems klientams įrengti ir įjungti įprastose analoginėse skirtosiose linijose praleidžiamų dažnių juostos ribojimo filtrus diskriminuoja kitus ūkio subjektus, nepagrįstai varžo jų galimybes veikti duomenų perdavimo rinkoje, riboja duomenų perdavimo paslaugų tiekimą bei techninę pažangą ir tokiais veiksmais pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 ir 3 punktus. Už šiuos pažeidimus tyrimą atlikę pareigūnai siūlė skirti AB „Lietuvos telekomas“ 150000lt. piniginę baudą.
Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs VĮ „Infostruktūra“ projekto vadovas D.Drevinskas paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“ juridiškai įteisintą monopolį turi tik bendram fiksuotam telefoniniam tinklui, tačiau yra sričių, kuriose AB „Lietuvos telekomas“ dominuoja de facto ir viena iš jų yra skirtosios analoginės linijos. Šiomis linijomis vyksta tiek balso, tiek duomenų perdavimas. Minėtas linijas galima išsinuomoti tik iš AB „Lietuvos telekomas“. Be to, AB „Lietuvos telekomas“ yra perduoti kabelių vamzdynai ir niekas kitas negali jais naudotis, tiesti savo linijas. D.Drevinskas paaiškino, kad dėl filtrų įrengimo VĮ „Infostruktūra“ patyrė kelių tūkstančių litų nuostolį, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad jų klientai, pvz. Muitinė, galėjo patirti nepalyginamai didesnius nuostolius. Pasirašytose sutartyse nėra numatyta jokių apribojimų panaudoti išsinuomotas analogines linijas duomenų perdavimui.
Posėdyje dalyvavęs VĮ „Infostruktūra“ komunikacijų inžinierius V.Moskvinas paaiškino, kad kitose šalyse analoginės linijos taip pat yra naudojamos duomenų perdavimui ir visur tai yra leidžiama. AB „Lietuvos telekomas“ įrengdamas šiose linijose filtrus siekė, kad duomenų perdavimas būtų vykdomas tik per „Lietuvos telekomas“ įrengimus ir, jeigu šie filtrai nebūtų išjungti, visi kiti operatoriai turėtų nutraukti savo veiklą. V.Moskvinas paaiškino, kad VĮ „Infostruktūra“ dėl filtrų įjungimo faktiškai patyrė kelių tūkstančių nuostolį, taip pat buvo sužlugdytas įmonės marketingo darbas, įmonė neteko kelių potencialių klientų. Dėl VĮ „Infostruktūra“ kliento - Muitinės sutrikusio informacinio ryšio bendrovė galėjo būti paduota į teismą, tačiau pasiaiškinus taip nebuvo padaryta.
UAB „Penki kontinentai“ Interneto centro direktorius E.Filistovič taip pat pabrėžė, kad tokiais veiksmais AB „Lietuvos telekomas“ bando užimti dominuojančią padėtį duomenų perdavimo rinkoje.
Valstybinės radijo dažnių tarnybos atstovas F.Dobrovolskis paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“, dominuodamas telekomunikacinių laidų nuomos rinkoje ir įrengdamas filtrus, praplečia AB „Lietuvos telekomas“ dominavimą į kitą lygmenį ir monopolizuoja linijų skaitmenizavimą.
AB „Lietuvos telekomas“ valdybos pirmininkas G.Žintelis paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“ yra natūrali monopolija fiksuoto telefoninio ryšio rinkoje ir tai yra įteisinta galiojančiais teisės aktais. Bendrovė vykdydama įsipareigojimus Lietuvos valstybei investuoja dideles lėšas telekomunikacinės įrangos ir teikiamų paslaugų kokybei pagerinti. G.Žintelio nuomone, kitiems ūkio subjektams niekas netrukdo taip pat investuoti ir patiems tiesti laidus bei steigti nuosavus duomenų perdavimo tinklus. AB „Lietuvos telekomas“, pasirašydamas sutartis su ūkio subjektais dėl analoginių linijų nuomos, prideda technines specifikacijas, kuriose nurodoma, kokiame dažnių diapazone garantuojamas kokybiškas ryšys, ir šie gali apskaičiuoti, ar šių linijų parametrai leis jas naudoti ne pagal specifikacijoje nurodytą pirminę paskirtį. Jeigu tokios sąlygos netenkino ūkio subjektų, jie galėjo tų sutarčių nepasirašyti. AB „Lietuvos telekomas“ vykdydamas Konkurencijos tarybos nutarimą geranoriškai išjungė filtrus siekdamas išsiaiškinti, kas šiuo atveju buvo pažeista, nors G.Žintelio nuomone, AB „Lietuvos telekomas“ jokių Lietuvos įstatymų nepažeidė.
Posėdyje dalyvavusi AB „Lietuvos telekomas“ įgaliota advokatė E.Sutkienė paaiškino, kad AB „Lietuvos telekomas“ apie filtrų įrengimą gal būt nepakankamai informavo klientus ir dėl to galutiniai vartotojai patyrė nepatogumų, tačiau reali žala nebuvo padaryta. Taip pat E.Sutkienė akcentavo, kad pasirašant naujas sutartis prie jų yra pridedama techninė specifikacija, kurioje nurodoma analoginių linijų pirminė paskirtis ir kokias sąlygas ji privalo užtikrinti, tačiau dėl antrinio šių linijų panaudojimo (duomenų perdavimui) su linijų nuomotojais niekada nebuvo tariamasi ir jie to AB „Lietuvos telekomo“ neprašė. Ūkio subjektų, nuomojančių linijas, sprendimas šias linijas skaitmenizuoti buvo padarytas vienasmeniškai, nederinant ir nesitariant su šių linijų savininku AB „Lietuvos telekomas“. Taip skitmenizuojant šias linijas galėjo būti panaudoti ir nesertifikuoti modemai ir dėl to pablogėti ryšio kokybė. Tokiu būdu, buvo siekiama gauti aukštus pelnus, tačiau ryšio kokybė nebuvo garantuojama. AB „Lietuvos telekomas“ saugodamas savo reputaciją priėmė sprendimą įrengti filtrus ir taip užtikrinti paslaugos kokybę. AB „Lietuvos telekomas“ daug investuoja į naujas technologijas ir tuo pačiu skatina ir kitus ūkio subjektus tą daryti, investuoti į nuosavų tinklų steigimą arba nuomoti duomenų perdavimui pritaikytus skaitmeninius tinklus. Todėl kaltinimas, kad AB „Lietuvos telekomas“ riboja techninę pažangą neturi pagrindo. Taip pat E.Sutkienė paaiškino, kad įrengti filtrus buvo numatyta visiems paprastųjų skirtųjų linijų nuomininkams, nedarant jokių išimčių. Tačiau tą padaryti visiems iš karto yra sunku ir tai buvo numatyta atlikti etapais, t.y. pradėti filtrus montuoti nuo 2000 m. gegužės 1 d. naujai nuomojamoms linijoms, o vėliau ir kitoms jau išnuomotoms linijoms. Prie įsakymo dėl šio sprendimo buvo pridėtas sąrašas nuomininkų bei paaiškinamasis raštas. E.Sutkienės nuomone, AB „Lietuvos telekomas“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo, tačiau jeigu Konkurencijos taryba nuspręstų, jog įstatymas yra pažeistas, E.Sutkienė prašė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba būtų įpareigota peržiūrėti pasirašytas sutartis ir jei nuomininkams būtų leidžiama vienašališkai keisti analoginės linijos pirminę paskirtį, šis procesas turi būti kontroliuojamas.
Konkurencijos taryba konstatavo:
Dominuojančios padėties nustatymas
Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. nurodo, kad dominuojanti padėtis – tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.
Prieš nustatant ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apsibrėžti atitinkamą rinką. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 d., atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d.) o geografinė rinka – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d.)
Analizuojamos atitinkamos rinkos, kuriose veikia AB“Lietuvos telekomas“ yra telekomunikacinių tinklų (linijų), naudojamų balso bei duomenų perdavimui, nuomos rinka Lietuvos Respublikoje ir duomenų perdavimo paslaugų rinka Lietuvos Respublikoje.
Kadangi AB „Lietuvos telekomas“ istoriškai ilgą laiką buvo ir tebėra vienintelis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius, jam nuosavybės teise priklauso visas bendrasis fiksuoto telefono ryšio tinklas, iki Telekomunikacijų veiklos licencijavimo taisyklių priėmimo (iki 2000 m. spalio mėn.), duomenų perdavimo tinklai nebuvo steigiami, o vadovaujantis LR telekomunikacijų įstatymu AB“Lietuvos telekomas“ iki 2002 m. gruodžio 31 d. turi bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo monopolį, galima teigti, kad AB „Lietuvos telekomas“ tiesiogiai nesusiduria su konkurencija telekomunikacinių tinklų (linijų), naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje ir todėl, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d., užima dominuojančią padėtį šioje rinkoje.
AB „Lietuvos telekomas“ duomenimis, duomenų perdavimo paslaugų rinkoje AB „Lietuvos telekomas“ užima apie 30 proc. (2000 12 20 AB „Lietuvos telekomas“ raštas Nr. 01-1-1200) šios rinkos, o Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos duomenimis – 57 proc. duomenų perdavimo paslaugų rinkos (Susisiekimo ministerijos sekretoriaus 2000 08 30 potvarkiu Nr. 71 sudarytos komisijos išvada „Dėl monopolijos duomenų perdavimo srityje“).
AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų įvertinimas
AB „Lietuvos telekomas“ nuomoja analogines skirtąsias linijas telekomunikacijų paslaugų teikėjams – ūkio subjektams. Nors pagal norminius teisės aktus pirminė analoginės skirtosios linijos naudojimo paskirtis yra balso signalų perdavimas, visos išnuomotos linijos naudojamos išimtinai duomenų perdavimui, kadangi AB „Lietuvos telekomas“ turi bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo monopolį. AB „Lietuvos telekomas“ priėmė sprendimą naujiems klientams nuomojant analogines skirtąsias linijas, sumontuoti filtrus, kurie apribotų šių linijų praleidžiamų dažnių juostą (AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų valdybos 1999 12 10 posėdžio protokolas, UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ direktoriaus 2000 04 25 potvarkis). Kaip matyti iš tyrimo byloje esančios medžiagos bei remiantis gautais rinkos dalyvių skundais ir Valstybinės radijo dažnių tarnybos ekspertų išvadomis, toks AB „Lietuvos telekomas“ sprendimas sąlygoja dvejopas pasekmes rinkoje veikiantiems ūkio subjektams:
1. Įmontavus filtrus panaikinama galimybė analogines skirtąsias linijas panaudoti plačiajuosčių skaitmeniškai moduliuotų signalų perdavimui, ko pasekoje:
1.1. Ūkio subjektai, nuomojantys tokias linijas, nebegali teikti skaitmeninių duomenų perdavimo paslaugų naudodami analogines skirtąsias linijas, o yra priversti nuomoti iš AB „Lietuvos telekomas“ skaitmenines linijas, kurios yra žymiai brangesnės;
1.2. Ūkio subjektai praranda galimybę efektyviai konkuruoti su AB „Lietuvos telekomas“ duomenų perdavimo paslaugų rinkoje, nes techninius sprendimus dėl linijos skaitmenizavimo (pritaikymo duomenų perdavimui) gali priimti tik AB „Lietuvos telekomas“.
2. Atskiri ūkio subjektai, veikiantys duomenų perdavimo paslaugų rinkoje, atsiduria skirtingose konkurencinėse sąlygose, nes kai kuriems iš jų filtrai nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose nėra montuojami, ko pasekoje jie atsiduria geresnėse konkurencijos sąlygose lyginant su tais, kuriems nuomojamose linijose filtrai yra sumontuoti.
AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų kvalifikavimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str.
Įstatymas nedraudžia ūkio subjektui dominuoti tam tikroje rinkoje, tačiau numato tam tikrus apribojimus dominuojančių ūkio subjektų ūkinei veiklai, kadangi dominuojantis subjektas gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje ir tuo riboti konkurenciją ar varžyti kitų subjektų galimybes veikti rinkoje. Kad būtų apsaugoti kitų rinkos dalyvių interesai, Konkurencijos įstatymo 9 str. numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Šiame straipsnyje nustatytas draudimas apima visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:
„2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams;
3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; „.
Prekybos ar gamybos ribojimas suprantamas kaip rinkos monopolizavimas, siekimas išstumti iš rinkos konkurentus ar kliūčių sudarymas jiems veikti rinkoje tuo varžant jų sprendimus dėl prekės kiekio, kokybės ar kainos.
Iki AB „Lietuvos telekomui“ priimant sprendimą įmontuoti filtrus, duomenų perdavimo rinkoje veikiantys ūkio subjektai, nuomodami analogines skirtąsias linijas bei priimdami techninius sprendimus dėl jų skaitmenizavimo (pritaikymo duomenų perdavimui), galėjo sėkmingai konkuruoti tiek vienas su kitu, tiek ir su AB „Lietuvos telekomas“ duomenų perdavimo paslaugų rinkoje. AB „Lietuvos telekomui“ priėmus sprendimą įmontuoti filtrus, niekas, išskyrus AB „Lietuvos telekomas“ nebeturi galimybės prijungti modemus prie telekomunikacinių tinklų ir tuo būdu juos pritaikyti duomenų perdavimui. Tokiu būdu AB „Lietuvos telekomas“ nepagrįstai, pasinaudodamas savo dominuojančia padėtimi telekomunikacinių tinklų nuomos rinkoje, įgyja ryškų konkurencinį pranašumą prieš kitus duomenų perdavimo paslaugų rinkoje veikiančius ūkio subjektus. To pasekoje žymiai susiaurinamos kitų ūkio subjektų galimybės įeiti į duomenų perdavimo paslaugų rinką ir joje veikti efektyviai konkuruojant su AB „Lietuvos telekomas“. Taigi, AB „Lietuvos telekomas“, užimdamas dominuojančią padėtį bendro fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, siekia išstumti konkurentus ir įtvirtinti savo dominuojančią padėtį ir duomenų perdavimo paslaugų rinką. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai vertinami kaip duomenų perdavimo paslaugų ribojimas (duomenų perdavimo paslaugų plitimo ribojamas) pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 str. 2p..
Šie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai gali būti vertinami ir kaip techninės pažangos ribojimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. 2p., nes iš rinkos dalyvių, o tuo pačiu ir vartotojų, atimama teisė pasirinkti kokie modemai, t.y. kokios naujausios pažangios technologijos bus naudojamos skaitmenizuojant telekomunikacines linijas ir pritaikant jas duomenų perdavimui.
AB „Lietuvos telekomas“ argumentus, kad įmonė nepažeidė konkurencijos įstatymo Konkurencijos taryba laiko nepagrįstais. AB „Lietuvos telekomas“ teigia, kad įmonė negali būti kaltinama piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kadangi ji nedominuoja duomenų perdavimo paslaugų rinkoje. Konkurencijos taryba pažymi, kad ūkio subjekto veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas net ir tuo atveju, kai konkurenciją ribojantis poveikis pasireiškia toje atitinkamoje rinkoje, kurioje nagrinėjamas ūkio subjektas neužima dominuojančios padėties, bet dominuoja kitoje, glaudžiai su ja susijusioje rinkoje. Tokios teisinės praktikos laikosi ir Europos Komisija ir Europos teisingumo teismas, spręsdami bylas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Pavyzdžiui, Tetra Pak International v. Commission byloje pažymima, kad Tetra Pak elgesys traktuojamas kaip piktnaudžiavimas, pažeidžiantis Romos sutarties 86 str. (po Amsterdamo sutarties – 82 str.) nors įmonės grobuoniški veiksmai siekiant išstumti iš rinkos konkurentus pasireiškė ne toje rinkoje, kurioje ji turėjo dominuojančią padėtį (įrengimų ir kartono tiekimo sterilioms skysto maisto pakuotėms rinkoje), bet susijusioje rinkoje.
AB „Lietuvos telekomas“ taip pat teigia, kad įmontuodamas filtrus AB „Lietuvos telekomas“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo, nes vykdė sutartinius įsipareigojimus ir priimdamas sprendimus dėl filtrų įmontavimo rėmėsi patvirtintais analoginių skirtųjų linijų paslaugų standartais. Savo veiksmams pagrįsti AB „Lietuvos telekomas“ remiasi ETSI standarto ETS 300 448 nuostatomis, kurios reikalauja iš operatoriaus garantuoti reikiamą analoginių nuomojamų linijų pralaidumą įprastos kokybės balso dažnių juostoje. Tačiau, Konkurencijos tarybos nuomone, šis teiginys jokiu būdu nereiškia, kad iš operatoriaus reikalaujama dirbtinai apriboti pralaidumą už balso dažnių juostos ribų. Atvirkščiai, AB „Lietuvos telekomui“ išduotos licencijos (1998 06 29 Nr.174/97) 8 skyriuje „Konkurencijos reikalavimai“ nurodyta, kad licencijos turėtojas, kiek leidžia jo tinklo techninės galimybės, privalo teikti visas telekomunikacijų paslaugas visiems tos pačios kategorijos to pageidaujantiems fiziniams ir juridiniams asmenims be jokios nepagrįstos diskriminacijos (3p.).
Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad AB „Lietuvos telekomas“, užimdamas dominuojančią padėtį telekomunikacinių tinklų (linijų), naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje ribojo duomenų perdavimo paslaugų plitimą ir techninę pažangą duomenų perdavimo paslaugų rinkoje, kuri yra glaudžiai susijusi su rinka, kurioje AB „Lietuvos telekomas“ dominuoja, tuo pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 p.
AB „Lietuvos telekomas“ sprendimas įmontuoti filtrus nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose yra diskriminacinis tam tikrų ūkio subjektų atžvilgiu. Kaip matyti iš tyrimo byloje esančių dokumentų - AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų valdybos 1999 12 10 posėdžio protokolo ir UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ direktoriaus 2000 04 25 potvarkio – AB „Lietuvos telekomas“ priėmė sprendimą sumontuoti filtrus nuomojant analogines skirtąsias linijas naujiems klientams. Dėl šio sprendimo naujai įeinantys į rinką ūkio subjektai diskriminuojami jau veikiančių atžvilgiu, kadangi norėdami teikti duomenų perdavimo paslaugas, jie priversti nuomoti iš AB „Lietuvos telekomas“ daug brangesnes skaitmenines linijas ir to pasekoje atsiduria prastesnėse konkurencinėse sąlygose nei tie operatoriai, kurie teikia duomenų perdavimo paslaugas nuomojamomis analoginėmis skirtosiomis linijomis.
Pažymėtina, kad minėti filtrai buvo įrengti bei įjungti netgi anksčiau išnuomotose linijose, neįspėjus apie tai vartotojų, dėl ko netgi sutriko sistemos darbas (Muitinės departamentas ir kiti vartotojai). Kaip rodo tyrimo medžiaga, Konkurencijos tarybos tyrimą atliekančių pareigūnų AB „Lietuvos telekomas“ pateikto paklausimo dieną filtrai buvo įjungti 8 analoginių skirtųjų linijų nuomotojams 24 tranzituose (filtrų įjungimo data - 2000 07 18). Po įjungimo filtrai buvo išjungti 6 nuomotojams 11 tranzitų. Dėl tokių veiksmų ūkio subjektai, kurių nuomojamose skirtosiose analoginėse linijose filtrai buvo sumontuoti, atsidūrė blogesnėse konkurencinėse sąlygose nei tie, kuriems tokie filtrai nebuvo montuojami.
Tai patvirtina UAB „Penki kontinentai“ ir kitų ūkio subjektų pateikti duomenys. Kaip nurodė UAB „Penki kontinentai“, jeigu filtrai nebūtų išjungti, bendrovės išlaidos sudarytų apie 200 tūkst. Lt., iš jų - dėl atsisakymo panaudoti turimą įrangą (modemai ir maršrutizatoriai) - 100 tūkst. Lt., dėl perėjimo prie skirtųjų skaitmeninių linijų nuomos - 85 tūkst. Lt., dėl mėnesio mokesčio padidėjimo - 15 tūkst. Lt. (2000 10 19 paaiškinimas).
Remiantis išdėstytu, galima teigti, kad AB „Lietuvos telekomas“ sprendimas įmontuoti filtrus nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose yra diskriminacinis tam tikrų ūkio subjektų atžvilgiu ir tokiais veiksmais AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. 3 p..
Taigi, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus.
Baudos skyrimas AB „Lietuvos telekomas“ už Konkurencijos įstatymo 9 str. 2 ir 3 p. pažeidimus
Konkurencijos įstatymo 41 str. nurodo, kad už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi įstatymo 9 str. 1-4 punktuose numatytais atvejais, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai pažeidimai padaryti esant sunkinančioms aplinkybėms – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.
Skirdama baudą, Konkurencijos taryba atsižvelgia į tai, kad tokių AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų pasekoje, laiku neužkirtus jiems kelio, duomenų perdavimo paslaugų rinkoje galėjo įvykti nepataisomi struktūriniai pokyčiai. Įmonės, negalėdamos užtikrinti reikiamo duomenų perdavimo greičio nuomotomis skirtosiomis analoginėmis linijomis bei pasiūlyti įvairių techninių sprendimų, ne tik prarastų klientus, bet ir negalėtų plėsti savo veiklos rinkoje. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos duomenimis jau šiandien AB „Lietuvos telekomas“ turi apie 57 proc. duomenų perdavimo paslaugų teikimo rinkos (AB „Lietuvos telekomas“ duomenimis - apie 30 proc.) Skaitmeninių duomenų perdavimo paslaugų teikimo rinkoje ryškėja monopolizavimo tendencijos. Dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų gali būti iš esmės apribota konkurencija duomenų perdavimo paslaugų teikimo rinkoje ir tuo padaromos nepataisomos pasekmės, žalingos visuomenės interesams.
Kaip rodo tyrimo byloje surinkta medžiaga, AB „Lietuvos telekomas“ veiksmais buvo padaryta ir reali žala. Analogines skirtąsias linijas nuomojantys ir duomenų perdavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai patyrė nuostolius dėl ryšio įrangos, kuri buvo pirkta palaikyti didesniam ryšio pralaidumui bei nuostolius likus be internetinio ryšio, nes filtrai buvo įmontuoti ne tik naujiems klientams, nuomojantiems skirtąsias analogines linijas, bet jau ir esamiems klientams. Pagal suinteresuotų asmenų pateiktus skaičiavimus, įmonės patyrė nuostolius, vertinamus dešimtimis tūkstančių litų.
AB „Lietuvos telekomas“ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis Konkurencijos taryba laiko tai, kad Konkurencijos tarnybai 2000 11 10 priėmus nutarimą Nr.124 taikyti laikinojo pobūdžio priemones - visi filtrai analoginėse linijose (viso 23) buvo išmontuoti 2000 11 16 18:00 val. bei naujai nuomojamose analoginėse skirtosiose linijose filtrai montuojami nebuvo.
Atsižvelgdama į išdėstytą, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 36 str. 1 d. 1 p., 40 str. 1 d. 1 ir 3 p., 41 str. 1 d., 42 str. 1 ir 2 d.,
Konkurencijos taryba nutarė:
1. Skirti AB „Lietuvos telekomas“ 150000 litų piniginę baudą.
2. Įpareigoti AB „Lietuvos telekomas“ nemontuoti išnuomojamose analoginėse skirtosiose linijose praleidžiamų dažnių juostą ribojančių filtrų.
 
Konkurencijos tarybos pirmininkas R.Stanikūnas

Teismo procesas baigtas